V. Putinas prabilo apie karą su Europa: pareiškė, kad Rusija pasirengusi, ir perspėjo dėl Baltijos jūros

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė, kad jo šalis yra pasirengusi karui su Europa, tačiau tikino tokio karo nenorinti. Po Rusijos ir Afrikos viršūnių susitikimo jis taip pat perspėjo, kad pernelyg toli nuėjusio konflikto atveju „laimėtojų nebus“.

Per spaudos konferenciją Maskvoje V. Putinas komentavo Europoje pasigirstančias kalbas apie pasirengimą galimam konfliktui su Rusija iki 2030 metų. Kremliaus vadovo teigimu, Rusijai esą jau nepavyko suduoti strateginio pralaimėjimo, ir jis abejojo, kad tai būtų įmanoma padaryti iki minėtos datos.

„Mes pasirengę, bet jokio karo su Europa nenorime“, – sakė V. Putinas. Jis pridūrė, kad jei konfrontacija nueitų pernelyg toli, laimėtojų nebūtų. Šis pareiškimas nėra karo paskelbimas ar patvirtinimas, kad Rusija nusprendė pulti kurią nors Europos valstybę.

Baltijos jūrą palygino su Hormūzo sąsiauriu

Rusijos prezidentas kalbėjo ir apie saugumo padėtį Baltijos jūroje. Jis teigė nenorintis, kad čia susidarytų įtampa, panaši į situaciją Persijos įlankoje ar Hormūzo sąsiauryje, kuris yra svarbus pasaulinis laivybos ir naftos gabenimo kelias.

V. Putinas sakė, kad Rusija pasisako už tarptautinės teisės laikymąsi, tačiau kartu pareiškė, jog atsakytų į bet kokį iššūkį. Kokių konkrečių veiksmų Maskva galėtų imtis, jis šiame pasisakyme nedetalizavo.

Baltijos jūros saugumas tiesiogiai svarbus ir Lietuvai – ja vyksta prekybinė laivyba, veikia uostai, o per jūrą nutiestos ryšių ir energetikos jungtys. Vis dėlto iš V. Putino pareiškimo negalima spręsti, kad paskelbtas konkretus naujas karinis veiksmas Baltijos jūroje.

Paminėjo pokalbį su Suomijos ir Norvegijos vadovais

Kremliaus vadovas sakė, kad padėtis Baltijos jūroje buvo aptarta per neseniai įvykusį pokalbį su Suomijos prezidentu Alexanderiu Stubbu ir Norvegijos ministru pirmininku Jonu Gahru Støre. Pasak V. Putino, pokalbis surengtas šių dviejų šalių vadovų iniciatyva.

Suomijos prezidento kanceliarija anksčiau pranešė, kad spalio 27 dienos pokalbyje buvo aptartas Rusijos karas prieš Ukrainą, diplomatinės pastangos jį užbaigti ir saugumas Europoje. Suomijos bei Norvegijos vadovai, kaip nurodoma pranešime, pabrėžė toliau remsiantys Ukrainą ir kalbėjo apie įtampos mažinimo svarbą. Jie skambino kaip savo valstybių vadovai, o ne visos Europos vardu.

Pats V. Putinas šį pokalbį įvertino teigiamai ir teigė matantis Europoje žmonių, kurie siekia dialogo su Rusija. Tokie Kremliaus vadovo teiginiai atspindi jo poziciją ir savaime neparodo, kokių susitarimų dėl karo ar Europos saugumo būtų galima pasiekti.

Pareiškimas nuskambėjo tęsiantis karui prieš Ukrainą

V. Putino žodžiai apie nenorą kariauti su Europa nuskambėjo Rusijai toliau vykdant karą prieš Ukrainą, kurį ji pradėjo 2022 metų vasarį. Dėl šios agresijos ir Rusijos keliamų grėsmių Europos valstybės stiprina gynybą, o NATO sąjungininkai didina dėmesį rytinio Aljanso pakraščio saugumui.

Rusijos prezidentas ir anksčiau yra neigęs planus pulti Europos šalis, kartu grasindamas atsaku, jei Maskva laikytų savo teritoriją užpulta. Todėl naujausias jo pareiškimas tęsią ankstesnę Kremliaus retoriką: kalbama apie nenorą pradėti platesnį karą, bet kartu siunčiami perspėjimai dėl galimos konfrontacijos.

Kol kas V. Putino pasisakymas savaime neleidžia nustatyti, ar ir kada galėtų kilti tiesioginis Rusijos konfliktas su NATO valstybėmis. Apie konkrečius sprendimus ir grėsmes spręstina pagal oficialius atsakingų institucijų pranešimus, o ne vien pagal politinius pareiškimus.