Naujienos iš „The Telegraph“: Maskva gali siekti NATO pajėgų atsitraukimo – reikalavimas paliestų ir Lietuvą, tad žinia nėra gera

Rusija naują taikos derybų dėl karo Ukrainoje etapą gali mėginti panaudoti platesnėms nuolaidoms dėl Europos saugumo. „The Telegraph“, remdamasis diplomatiniais šaltiniais, skelbia, kad Maskva gali reikalauti sumažinti NATO karinį buvimą iki 1997 metų lygio. Toks siekis būtų tiesiogiai susijęs ir su Lietuva, kuri Aljanso nare tapo 2004-aisiais.

Leidinio aprašomas scenarijus susijęs su galimu Rusijos reikalavimu išvesti sąjungininkų pajėgas iš valstybių, įstojusių į NATO po 1997 metų. Tačiau tai kol kas nėra nei pasiektas susitarimas, nei oficialiai paskelbtas naujas derybinis reikalavimas. Kalbama apie diplomatinių šaltinių vertinimą, kokių tikslų Kremlius gali siekti prie derybų stalo.

Maskva panašias sąlygas Vakarams buvo iškėlusi dar prieš pradėdama plataus masto invaziją į Ukrainą. Tuomet NATO jas atmetė, nes jos ribotų Aljanso galimybes ginti savo nares ir leistų Rusijai daryti įtaką kitų valstybių saugumo pasirinkimams.

Kodėl Maskva nori į derybas įtraukti Europą?

„The Telegraph“ dėmesį atkreipia į Rusijos prezidento Vladimiro Putino padėjėjo Jurijaus Ušakovo pasisakymus, kad Europos šalys turėtų dalyvauti derybose kartu su Rusijos, Ukrainos ir JAV atstovais.

Diplomatiniai šaltiniai tokį Maskvos pageidavimą sieja su noru išplėsti derybų darbotvarkę. Kremliaus interesas, jų vertinimu, gali apimti ne tik karo Ukrainoje užbaigimo sąlygas, bet ir NATO karinį buvimą Europoje bei tolesnę Aljanso plėtrą.

J. Ušakovas Europos dalyvavimo poreikį aiškino jos parama Ukrainai. „The Telegraph“ informaciją perteikiantis leidinys „Hromadske“ taip pat nurodo, kad Europos pareigūnai lieka nepritarę Maskvos reikalavimams dėl NATO pajėgų atitraukimo.

Esminis klausimas – ar taikos derybas Maskva bandys susieti su NATO narių gynybos ribojimu. Toks susiejimas gerokai išplėstų aptariamų klausimų mastą: prie Ukrainos teritorijos ir jos saugumo garantijų prisidėtų kitų Europos valstybių teritorijose dislokuotų pajėgų bei karinės infrastruktūros klausimai.

Ką 1997 metų reikalavimas reikštų Lietuvai?

Lietuva, Latvija ir Estija NATO narėmis tapo 2004 m. kovo 29 dieną. Kartu prie Aljanso tuomet prisijungė Bulgarija, Rumunija, Slovakija ir Slovėnija. Todėl Rusijos siekis grįžti prie iki vėlesnių plėtros etapų buvusio karinio išsidėstymo būtų aktualus ir Baltijos valstybėms.

Svarbu tiksliai suprasti, ką reiškia dažnai vartojamas pasakymas apie NATO „1997 metų ribas“. Šiame kontekste kalbama pirmiausia apie sąjungininkų karių, ginkluotės ir karinės infrastruktūros buvimą, o ne apie automatinį po tos datos įstojusių valstybių pašalinimą iš Aljanso.

Pajėgų atitraukimas savaime nepanaikintų Lietuvos ar kitų šalių narystės. Vis dėlto toks reikalavimas būtų nukreiptas į praktines jų gynybos sąlygas – galimybę priimti sąjungininkų pajėgas ir kartu organizuoti teritorijos apsaugą. Būtent todėl karinio buvimo klausimas nėra vien simbolinis ginčas dėl datos.

Lietuvai šios diskusijos reikšmę lemia jos vieta Aljanso rytiniame flange. Maskvos siūlymas riboti sąjungininkų veiklą po 1997 metų prisijungusiose valstybėse reikštų skirtingas NATO narių gynybos organizavimo galimybes.

Panašų ultimatumą Rusija pateikė dar 2021 metais

2021 metų gruodį Maskva JAV ir NATO pateikė susitarimų projektus, kuriuose reikalavo sustabdyti tolesnę Aljanso plėtrą, įskaitant Ukrainos narystės perspektyvą. Taip pat buvo siekiama apriboti karinę veiklą šalia Rusijos ir atitraukti pajėgas bei infrastruktūrą iš naujesnių NATO narių.

Lenkijos tarptautinių santykių instituto PISM analizėje šie reikalavimai apibūdinti kaip siekis apriboti NATO bei JAV galimybes ginti sąjungininkes ir remti partneres. Sąjungininkai juos atmetė.

2022 m. vasario 24 d. Rusija pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą. NATO ją pasmerkė ir pareikalavo nutraukti puolimą bei išvesti Rusijos pajėgas iš Ukrainos.

Dabartinė „The Telegraph“ informacija rodo galimą bandymą prie ankstesnių reikalavimų grįžti per naują derybų etapą. Pranešimas apie Maskvos siekius nereiškia, kad NATO su jais sutinka. Kol nėra oficialiai pateiktų naujų sąlygų ar susitarimo, būtina atskirti galimą Rusijos derybinę taktiką nuo realių sprendimų dėl Lietuvos ir kitų sąjungininkių saugumo.