Sniegas gruodžio 1-ąją, o per Kalėdas – lietus: senasis kalendorius Europai žada žiemą su netikėtu posūkiu

Gruodis prasidės sniegu, netrukus paspaus šaltis, tačiau laukiantiems baltų Kalėdų teks nusivilti. Tokią žiemos eigą piešia vokiškasis šimtametis kalendorius, kurio įrašai vėl traukia pasiilgusius tikros žiemos. Jame minimos ir konkrečios datos: gruodžio 1-oji, 5-oji bei ilgesnis šalčio laikotarpis iki pat mėnesio antrosios pusės.

Lietuvoje toks gruodis daug kam primintų vaikystės žiemas: ryte pirmiausia reikėdavo nukasti taką, rogės prie durų stovėdavo ne vieną savaitgalį, o sniego senis kieme sulaukdavo ir kitų atostogų dienų. Dabar, planuojant šventes, dažniau kyla klausimas, ar sniego apskritai bus. Todėl senas kalendorius, drąsiai vardijantis būsimo snygio dienas, skamba viliojančiai.

Vis dėlto šį kartą jame aprašyta žiema nėra ištisai balta. Gruodžio pradžiai žadamas sniegas ir šaltis, o šventėms paliekamas visai kitoks scenarijus – drėgmė ir lietus. Būtent šis posūkis įdomesnis už bendrą pažadą, kad „žiema bus atšiauri“.

Gruodžio pradžioje – sniegas, prieš šventes orai keistųsi

Aptariamame senojo kalendoriaus aiškinime pirmasis sniegas minimas gruodžio 1 dieną. Po jo sektų kelios vėjuotos, neramios dienos, o gruodžio 5-ąją vėl turėtų pasnigti. Vėliau aprašomi šalti orai, užsitęsiantys maždaug iki gruodžio 19-osios.

Pagal tokį scenarijų žiema ateitų gana greitai. Dar lapkričio pabaigoje reikėtų skubėti užbaigti lauko darbus, o pirmomis gruodžio dienomis jau traukti sniego kastuvą. Tačiau kalendoriuje nėra pažado, kad anksti iškritęs sniegas išsilaikys iki Kalėdų. Artėjant šventėms numatomas lietingesnis laikotarpis, o didesnė tikimybė išsaugoti baltą vaizdą paliekama Europos kalnams.

Lietuvos gyventojams toks orų pasikeitimas būtų gerai pažįstamas: pasnigus atsiranda vilčių dėl baltų švenčių, paskui ateina atodrėkis, ir kieme lieka tik susmegusi pusnis prie tvoros. Net jeigu mėnuo prasidėtų žiemiškai, tai dar neatsakytų į klausimą, kokį vaizdą matysime gruodžio 24-osios vakarą.

Kalendoriaus aprašyme šaltesnis laikotarpis tęsiamas ir po Naujųjų metų, o aiškesnė šiluma siejama su kovu. Tačiau šios datos nėra konkreti Lietuvos prognozė. Iš seno įrašo negalima nustatyti, ar gruodžio 1-ąją snigs Vilniuje, ar Klaipėdoje tuo metu lis, taip pat – kiek sniego susikaups ir ar jis neištirps per kelias valandas.

Kodėl kalendorius vadinamas šimtamečiu, nors jo istorija siekia XVII amžių?

Kalendoriaus pradžia siejama su Langheimo vienuolyno abatu Mauricijumi Knaueriu. XVII amžiuje jis nuosekliai užrašinėjo orus ir ieškojo jų pasikartojimo. Stebėjimus derino su to meto astrologinėmis pažiūromis: manyta, kad skirtingus metus valdo skirtingi dangaus kūnai, o kartu kartojasi ir tam tikra orų tvarka. Sistemos pagrindas buvo septynerių metų ciklas.

Vadinasi, „šimtametis“ šiuo atveju nėra nei tikslus kalendoriaus amžius, nei šimto metų stebėjimų suvestinė. Pavadinimas prigijo vėliau, o patys įrašai išliko kaip sena orų spėjimo tradicija.

Yra ir aplinkybė, kurią skaitant tokius pažadus lengva pražiūrėti: Knaueris stebėjo savo krašto orus. Jis nekūrė visos Europos, juolab Lietuvos, kasdienio orų kalendoriaus. Istoriniame jo darbo aptarime pabrėžiama, kad pats autorius savo spėjimų netaikė už artimos gyvenamosios aplinkos ribų.

Šiandien tie patys įrašai keliauja per skirtingų šalių leidinius ir neretai pateikiami taip, lyg apibūdintų būsimą žiemą kiekviename jų. Tačiau Vokietijos vienuolyno apylinkių stebėjimo negalima tiesiog perkelti į Lietuvos pajūrį ar Aukštaitiją.

Dabartiniai žiemos skaičiavimai piešia švelnesnį foną

Šiuolaikinės sezoninės prognozės kol kas nerodo pagrindo visai Europai žadėti nenutrūkstamą speigą. Spalio 10 dienos „Copernicus“ apžvalgoje didžiojoje žemyno dalyje labiau tikėtina aukštesnė už įprastą vidutinė temperatūra ir gausesni krituliai. Ši tendencija nėra vienodai ryški visur – silpnesnis signalas nurodomas Skandinavijoje.

Toks žiemos fonas neatmeta atskiros šaltos savaitės ar gausaus snygio. Sezono vidurkis susideda iš labai skirtingų dienų: atodrėkį gali pakeisti atšalimas, o po jo vėl sugrįžti lietus. Todėl žodžiai „šiltesnė žiema“ dar nereiškia, kad sniego kastuvo neprireiks.

Sezoninių modelių paskirtis – vertinti ilgesnio laikotarpio sąlygų tikimybes. Jie nepasako, kurią gruodžio dieną konkrečiame mieste pradės snigti. Lietuvos pirmojo rimtesnio snygio ir šventinių orų teks ieškoti artėjant toms dienoms atnaujinamose prognozėse.

O gruodžio 1-ąją galima pasižymėti iš smalsumo. Jei tą rytą už lango iš tiesų pabals, senasis kalendorius sulauks dar vienos progos būti prisimintas. Tik prieš važiuojant į darbą vis tiek bus naudingiau pasižiūrėti į tos dienos prognozę ir kelių būklę.