Pirmasis sniegas Lietuvoje gali pasirodyti anksčiau, nei tikitės: jau aiškėja, kada žiema pasibels į mūsų duris

Dar tik spalis, o mintyse jau sukasi tas pats klausimas – kokia šiemet bus žiema? Ar vėl teks kiekvieną rytą gramdyti automobilio stiklus, klampoti per pusnis ir kasti sniegą nuo kiemo, ar Kalėdas pasitiksime žiūrėdami į žaliuojančią veją? Europoje jau pradėtos skelbti pirmosios 2026–2027 metų žiemos prognozės, o viename senoviniame kalendoriuje net nurodoma konkreti pirmojo sniego data – gruodžio 1-oji. Tačiau Lietuvoje pirmosios snaigės paprastai pasirodo gerokai anksčiau. Kai kuriuose rajonuose jų galima sulaukti dar spalio pabaigoje, o pajūryje žiema dažniausiai vėluoja keliomis savaitėmis.

Pastarieji metai parodė, kad lietuviška žiema gali pateikti pačių įvairiausių staigmenų. Kartais lapkritį vaikštome be kepurių, gruodį lyja, o sausį netikėtai užgriūva toks šaltis, kad tenka prisiminti seniai pamirštus storus žieminius drabužius. Todėl nenuostabu, kad šiemet žmonės jau dabar domisi, ar teks ruoštis gausiam sniegui ir stipriems šalčiams.

Vokietijoje paskelbtas straipsnis apie artėjančią žiemą sulaukė dėmesio dėl vadinamojo šimtamečio kalendoriaus, kuris pirmąjį gausesnį snygį numato gruodžio pradžioje. Tačiau Lietuvos gyventojams kur kas naudingesni mūsų šalies meteorologų surinkti duomenys. Jie atskleidžia, kad pirmojo sniego laukimas skirtingose Lietuvos vietose gali labai skirtis.

Pirmasis sniegas Lietuvoje – ne gruodį: kai kurie jo sulaukia dar spalio pabaigoje

Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, pirmasis sniegas mūsų šalyje vidutiniškai iškrenta lapkričio 4 dieną. Tačiau tai tik visos Lietuvos vidurkis, todėl nereikėtų suprasti, kad būtent šią dieną snigs Vilniuje, Kaune ar Klaipėdoje.

Anksčiausiai pirmosios snaigės paprastai pasirodo Šiaurės ir Rytų Lietuvoje. Daugiametė statistika rodo, kad šiuose regionuose pirmojo sniego galima tikėtis vidutiniškai spalio 26–30 dienomis. Vadinasi, iki pirmųjų žiemiškų kritulių kai kuriose Lietuvos vietovėse gali būti likusios vos kelios savaitės.

Visai kitokia situacija pajūryje. Klaipėdoje, Palangoje ir Kuršių nerijoje pirmasis sniegas vidutiniškai pasirodo lapkričio 10–12 dienomis. Baltijos jūra rudenį dar būna sukaupusi šilumos, todėl pajūrio orai dažnai išlieka švelnesni nei rytinėje šalies dalyje.

Tačiau šios datos nėra konkreti 2026 metų prognozė. Vienais metais pirmasis sniegas gali iškristi gerokai anksčiau, kitais – vėliau. Pavyzdžiui, 2023 metais pirmosios snaigės Lietuvoje pasirodė jau spalio 8-ąją, o 2022 metais jų teko laukti iki lapkričio 16 dienos.

Tai reiškia, kad net ir gana šiltas spalis dar negarantuoja, jog žiemiški orai ilgai neateis. Kartais pakanka vienos šaltesnės oro masės iš šiaurės, kad rudenišką lietų pakeistų šlapdriba ar sniegas.

Gruodžio 1-oji jau įvardyta kaip žiemos pradžia – ar tikrai galima tuo tikėti?

Vokietijos žiniasklaidoje dėmesio sulaukė vadinamasis šimtametis orų kalendorius. Jame teigiama, kad gruodžio 1 dieną prasidės žiema ir ant šlapios žemės iškris daug sniego. Gruodžio 2–4 dienomis numatomi audringi orai, gruodžio 5-ąją – dar vienas gausesnis snygis, o nuo gruodžio 7 iki 19 dienos – ilgas šaltas laikotarpis.

Skamba įspūdingai, ypač kai datos tokios tikslios. Tačiau čia yra viena labai svarbi detalė – šis kalendorius nėra šiuolaikinė meteorologinė prognozė.

Jo ištakos siekia XVII amžių, kai abatas Mauricijus Knaueris bandė nustatyti pasikartojančius orų ciklus. Tuo metu buvo manoma, kad skirtingų metų orus lemia dangaus kūnų įtaka. Pagal šiuos stebėjimus vėliau sudarytas kalendorius, kuriuo kai kurie žmonės domisi iki šiol.

Tačiau meteorologiniu požiūriu nėra patikimų įrodymų, kad toks kalendorius galėtų numatyti konkrečios dienos orus po kelių mėnesių. Juo labiau negalima Vokietijai skirtų datų tiesiog perkelti Lietuvai.

Todėl gruodžio 1-oji nėra patvirtinta pirmojo sniego data nei Vokietijoje, nei Lietuvoje. Tai senovinio kalendoriaus spėjimas, o ne moksliniais orų modeliais pagrįstas perspėjimas.

Pirmasis sniegas

Ką apie 2026 metų spalį sako Lietuvos meteorologai?

Naujausia Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos ilgalaikė prognozė, atnaujinta spalio 6 dieną, rodo, kad šio mėnesio antroje pusėje vidutinė oro temperatūra gali būti maždaug 2 laipsniais aukštesnė už daugiametį vidurkį. Kritulių prognozuojama iki 15 procentų mažiau nei įprastai.

Tai leidžia tikėtis gana švelnios antrosios spalio pusės, tačiau nereiškia, kad šalnų ar trumpalaikio šlapdribos epizodo negali būti. Mėnesio vidurkis nepasako, kas nutiks konkrečią dieną. Net jei didžiąją laiko dalį bus šilčiau nei įprasta, kelių dienų atšalimas vis tiek įmanomas.

O štai tiksliai pasakyti, kokia bus gruodžio, sausio ar vasario temperatūra, dabar dar per anksti. Ilgalaikiai meteorologiniai modeliai gali parodyti bendras tendencijas, tačiau negali patikimai nurodyti, kurią dieną Lietuvoje iškris pirmasis sniegas, kada prasidės pūga ar ar Kalėdų rytą žemę dengs pusnys.

Tai puikiai primena praėjusi 2025–2026 metų žiema. Gruodis buvo neįprastai šiltas, o sniego danga Lietuvoje vidutiniškai laikėsi vos tris dienas. Tačiau sausį situacija apsivertė – vidutinė mėnesio temperatūra nukrito iki –9,2 laipsnio, o vasarį kai kur sniego storis pasiekė net 66 centimetrus.

Todėl vien švelni rudens pradžia dar nereiškia, kad visa artėjanti žiema bus šilta. Lygiai taip pat ankstyvas sniegas negarantuoja ilgų šalčių.

Kada sniegas ne tik iškris, bet ir pasiliks?

Čia slypi dar vienas skirtumas, kurį žmonės dažnai pamiršta. Pirmasis sniegas ir tikros žiemos pradžia – visai ne tas pats. Spalio pabaigoje gali pasirodyti kelios snaigės, kurios vos palietusios žemę ištirps. O ilgiau išsilaikančios sniego dangos kartais tenka laukti dar kelias savaites.

Remiantis Lietuvos klimato duomenimis, sniego danga anksčiausiai paprastai pradeda formuotis šiaurės rytiniuose rajonuose – lapkričio antroje pusėje. Pajūryje tai dažniau nutinka tik gruodžio pirmoje pusėje.

Pastovesnė sniego danga gali susidaryti dar po kelių savaičių, tačiau pastaraisiais metais pasitaiko ir žiemų, kai kai kuriose Lietuvos vietovėse ji apskritai nesusiformuoja.

Todėl vilniečių, panevėžiečių ar uteniškių žiemos patirtis neretai gerokai skiriasi nuo klaipėdiečių. Viename Lietuvos krašte žmonės jau kasa sniegą nuo automobilių, o kitame tuo pačiu metu lyja ir termometrai rodo kelis laipsnius šilumos.

Vairuotojams tai svarbus priminimas nelaukti pirmųjų pusnių. Lietuvoje nuo lapkričio 10 dienos iki kovo 31 dienos lengvaisiais automobiliais draudžiama važinėti su vasarinėmis padangomis. Tačiau jeigu keliai apsninga ar apledėja anksčiau, saugumu verta pasirūpinti dar prieš įsigaliojant šiam terminui.

Kada verta tikrinti automobilio akumuliatorių, žiemines padangas ar pasiruošti šiltesnius drabužius? Geriausia tai padaryti dar spalį, o ne tada, kai pirmą rytą pasirodo minusinė temperatūra ir visi vienu metu suskumba į autoservisus.

Taigi pirmųjų snaigių Lietuvoje pagal daugiamečius duomenis galima laukti jau spalio pabaigoje, o didesnėje šalies dalyje – lapkričio pradžioje. Tačiau ar 2026–2027 metų žiema bus snieginga, ar Kalėdos bus baltos ir kada užklups pirmieji rimti šalčiai, patikimos prognozės kol kas neatskleidžia. Viena aišku – lietuviškas ruduo kartais žiema virsta gerokai greičiau, nei spėjame tam pasiruošti.