Stichijų kaina Europai – apie 200 mlrd. eurų: ES rengia naują planą, svarbų ir Lietuvai

Karščio bangos, sausros, miškų gaisrai ir potvyniai Europoje palieka vis didesnius nuostolius. Europos Komisija pradėjo iniciatyvą, kuria siekiama sukurti bendrą ES atsparumo klimato kaitai sistemą. Ji apimtų tikslesnį rizikos vertinimą, paprastesnį planavimą ir praktinę pagalbą vietos valdžiai. Lietuvos savivaldybėms tai aktualu prižiūrint infrastruktūrą ir planuojant jos atnaujinimą.

Pastarųjų metų ekstremalūs orai parodė, kaip greitai gamtos reiškiniai sutrikdo įprastą gyvenimą. Užsitęsusios sausros ir aukšta temperatūra Europoje skatino miškų gaisrus, smarkiai sumažino vandens lygį didžiosiose upėse. Kituose regionuose potvyniai niokojo gyvenvietes, trikdė verslą ir pažeidė svarbią infrastruktūrą. Reaguodama į šias problemas, Europos Komisija spalio 27 dieną pradėjo naują iniciatyvą, skirtą geresniam pasirengimui klimato rizikoms.

Per ketverius metus – apie 200 mlrd. eurų nuostolių

2022–2025 metais ekstremalūs gamtos reiškiniai Europoje kasmet vidutiniškai padarydavo apie 50 mlrd. eurų nuostolių. Bendra ketverių metų suma siekė maždaug 200 mlrd. eurų. Žala apima sugadintą turtą, sutrikusią ūkinę veiklą ir infrastruktūrą, kurios atkūrimas pareikalauja didelių išteklių.

Tokie mastai skatina daugiau dėmesio skirti išankstiniam pasirengimui. Numatyti pažeidžiamas vietas, įvertinti galimus pavojus ir suplanuoti apsaugos priemones tampa svarbu visos Europos saugumui bei ekonominiam stabilumui. Naujosios iniciatyvos tikslas – padėti valstybėms šį darbą atlikti nuosekliau ir laiku priimti reikalingus sprendimus.

Klimato rizika bus įtraukiama į pagrindines politikos sritis

Siūlomoje sistemoje numatoma prisitaikymo prie klimato kaitos ir saugumo klausimus palaipsniui integruoti į pagrindines politikos sritis. Darbas būtų vykdomas valstybių viduje ir tarptautiniu lygmeniu, kad pasirengimas ekstremaliems reiškiniams būtų geriau suderintas.

Lietuvai tai aktualu planuojant miestų ir gyvenviečių plėtrą, atnaujinant viešąją infrastruktūrą bei vertinant jos atsparumą. Gatvių, lietaus vandens surinkimo sistemų ar viešųjų erdvių priežiūra tiesiogiai susijusi su tuo, kaip teritorija atlaiko stiprias liūtis ir karščius. Bendresnis rizikos vertinimas padėtų šiuos klausimus įtraukti į ilgalaikius sprendimus.

Savivaldybėms numatoma konsultacinė ir praktinė pagalba

Svarbi iniciatyvos dalis – parama vietos ir regionų valdžios institucijoms. Joms planuojama suteikti konsultavimo paslaugų ir galimybę dalyvauti bandomuosiuose projektuose. Tokiu būdu savivaldybės galėtų geriau suprasti siūlomus reikalavimus ir išbandyti jų teritorijoms tinkamus sprendimus.

Ši pagalba svarbi ir Lietuvos savivaldybėms, kurių poreikiai skiriasi pagal vietovę bei turimą infrastruktūrą. Vienur daugiau dėmesio tenka vandens pertekliaus valdymui, kitur – karščio poveikiui tankiau užstatytose erdvėse. Konsultacijos ir praktiniai projektai leistų bendrus ES tikslus susieti su konkrečiais vietos darbais.

Bendri duomenys turėtų palengvinti planavimą

Rengiamoje atsparumo klimato kaitai sistemoje siūlomas bendras požiūris į pasirengimą visuotinio atšilimo padariniams. Siekiama, kad valstybės naudotų suderinamus planavimo principus, o institucijoms tektų mažesnė administracinė našta. Aiškesnės priemonės turėtų palengvinti tiek pasirengimo, tiek įgyvendinimo darbus.

Taip pat numatoma dažniau ir tiksliau vertinti rizikas. Visoje Europos Sąjungoje surinkti duomenys būtų lengviau palyginami, todėl institucijos galėtų geriau derinti veiksmus ir naudotis kitų šalių patirtimi. Lietuvos vietos valdžiai tai suteiktų papildomą pagrindą sprendžiant, kurias teritorijas ir infrastruktūros objektus reikia stiprinti pirmiausia.