Europoje stebimas neįprastas vandenyno signalas: jo pasekmes galime pajusti jau šį rudenį

Rugsėjis Europoje prasidėjo su vienu labai svarbiu fonu, kurio kasdien žiūrėdami į orų prognozes beveik nematome. Vandenys aplink žemyną išlieka neįprastai šilti. Ypač daug dėmesio sulaukia Viduržemio jūra ir dalis Atlanto prie Europos krantų, kur šią vasarą vandens temperatūra vietomis mušė rekordus. Iš pirmo žvilgsnio tai gali atrodyti kaip puiki žinia tiems, kurie dar planuoja atostogas prie jūros, tačiau meteorologams toks šilumos perteklius reiškia visai ką kita – atmosferoje atsiranda daugiau energijos ir drėgmės, kuri rudenį gali būti panaudota labai nemaloniu būdu.

„Copernicus“ duomenimis, 2026 metų liepą jūros paviršiaus temperatūra pasaulio vandenynuose už poliarinių regionų ribų buvo aukščiausia, kada nors fiksuota liepą. Rekordiškai šilti vandenys stebėti ir prie Europos Atlanto krantų bei vakarinėje Viduržemio jūros dalyje. Italijos Nacionalinės tyrimų tarybos specialistai rugsėjo pradžioje atkreipė dėmesį ir į dar vieną detalę – šiluma kai kur laikosi ne tik pačiame vandens paviršiuje, bet ir gilesniuose sluoksniuose. Tai reiškia, kad jūra sukauptą vasaros energiją gali atiduoti atmosferai dar gana ilgai.

Labiausiai neramina ne šiluma, o tai, kas gali nutikti susidūrus skirtingoms oro masėms

Šiltas vanduo pats savaime audros nesukuria. Tačiau rudenį iš šiaurės į Europą vis dažniau pradeda leistis vėsesnės oro masės. Kai jos susiduria su itin šilta ir drėgna oro mase virš jūros, atmosferoje atsiranda didelis temperatūrų kontrastas. Jeigu tuo metu susiformuoja tinkama žemo slėgio sistema, šiltas vanduo gali suteikti jai papildomos drėgmės ir energijos.

Būtent todėl meteorologai daugiausia dėmesio skiria galimiems intensyvių kritulių epizodams. Italijos CNR specialistai perspėja, kad neįprastai šilta Viduržemio jūra kartu su aukšta oro temperatūra gali padidinti stiprių meteorologinių reiškinių potencialą. Tai nereiškia, kad visas ruduo bus audringas ar kad kiekviena šilta jūra būtinai baigsis potvyniu. Tačiau susidarius tinkamoms atmosferos sąlygoms lietus gali būti gerokai intensyvesnis, nes atmosferoje paprasčiausiai yra daugiau drėgmės, kuri gali iškristi per trumpą laiką.

Tokį scenarijų europiečiai pastaraisiais metais matė ne kartą: ilgai išsilaiko šiluma, o tada atėjęs aktyvus frontas per kelias valandas atneša tiek lietaus, kiek įprastai iškrenta per didelę mėnesio dalį. Didžiausia rizika paprastai tenka pietinei ir vakarinei Europai, tačiau atmosferos procesai tuo nesibaigia ties viena valstybių siena.

Ar tai gali pajusti ir Lietuva?

Lietuvoje Viduržemio jūros temperatūra tiesiogiai nenulemia, ar kitą savaitę Vilniuje lis. Mūsų orams daug didesnę tiesioginę įtaką daro Šiaurės Atlantas, vyraujantys vakarų vėjai ir ciklonų keliai. Vis dėlto neįprastai šilti Europos vandenys yra dalis gerokai didesnio vaizdo. Šią vasarą neįprastai aukštos temperatūros fiksuotos ne tik Viduržemio jūroje – šiltesni už normą vandenys laikėsi ir vakarinėje Šiaurės Atlanto dalyje, o liepą rekordinių temperatūrų zonų buvo ir prie Europos Atlanto pakrantės.

Lietuvai tai gali reikšti kontrastingesnį rudens orų foną. Jeigu Atlanto ciklonai bus aktyvūs ir jų kelias drieksis per Šiaurės Europą, galima sulaukti drėgnų, vėjuotų laikotarpių, kuriuos keis trumpesni ramūs ir neįprastai šilti epizodai. Tačiau rugsėjo pradžioje neįmanoma sąžiningai pasakyti, kad dėl šilto vandenyno Lietuvoje būtinai bus daugiau audrų ar rekordinių liūčių – sezoninės prognozės tokio tikslumo neturi.

Daug svarbesnė yra pati tendencija. Vandenynai ir jūros į rudenį ateina sukaupę labai daug šilumos, todėl atmosferai pereinant į šaltojo sezono režimą kontrastų netrūks.

Ruduo gali prasidėti ramiai, o pasikeisti per vieną naktį

Būtent toks fonas rudenį yra klastingas. Rugsėjo pradžioje dar gali būti +20 °C ir atrodyti, kad vasara niekur nesitraukia. Tačiau užtenka vieno aktyvaus ciklono, vėsesnio oro įsiveržimo ir didelio drėgmės kiekio, kad situacija pasikeistų labai greitai. Tada per kelias valandas gali prasidėti smarkios liūtys, sustiprėti vėjas, o miestų lietaus nuotekų sistemos paprasčiausiai nebespėti priimti viso vandens.

Todėl šį rudenį verta žiūrėti ne vien į klausimą „kiek laipsnių bus rytoj“. Daug svarbiau stebėti temperatūrų skirtumus, artėjančius ciklonus ir perspėjimus apie intensyvius kritulius. Ypač tai aktualu vairuotojams, žmonėms, gyvenantiems žemesnėse vietose, ir nuosavų namų savininkams, kurių rūsiai ar kiemai jau yra kentėję nuo liūčių.

Kol kas meteorologai neskelbia, kad Europa stoja prieš kažkokį vieną neišvengiamą rudens ekstremumą. Tačiau vandenyno signalas neįprastas ir labai aiškus – po itin šiltos vasaros vanduo aplink Europą į rugsėjį įžengė sukaupęs daugiau šilumos nei įprasta. O rudenį būtent toks šilumos rezervas, susidūręs su pirmomis rimtesnėmis šalto oro bangomis, gali tapti viena priežasčių, kodėl kai kurios dienos bus gerokai audringesnės, nei tikėtumėmės pažvelgę į ramų rugsėjo rytą.