Šiauliuose indų plovikliai brango 42,5 proc., Kaune pigo. Kodėl toks skirtumas?

Viename mieste kasdienės prekės kaina smarkiai kyla, kitame tuo pat metu mažėja. Ryškiausias pateikto palyginimo pavyzdys – indų plovikliai: Šiauliuose jų kainos padidėjo 42,5 proc., o Kaune sumažėjo 11,9 proc. Tarp pokyčių susidarė net 54,4 procentinio punkto skirtumas. Tačiau iš jo negalima spręsti, kad šiauliečiai už tą patį butelį moka dvigubai daugiau.

Portalas tv3.lt palygino Valstybės duomenų agentūros skelbiamus Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio kainų pokyčius. Agentūros rekomendacija pasirinkti du laikotarpiai – 2026 metų rugpjūtis ir 2025 metų gruodis. Taip vertinta, kaip kainos pasikeitė nuo metų pradžios. Rezultatai atskleidė didelių skirtumų, tačiau jų paaiškinimui svarbu suprasti, kas konkrečiai stebima parduotuvėse ir nuo kokios pradinės kainos skaičiuojamas augimas.

Ta pati prekių kategorija, tačiau nebūtinai tas pats produktas

VDA kainas registruoja pagal statistinį prekių ir paslaugų krepšelį. Jame apibrėžiama, kokio produkto kainą reikia stebėti, tačiau skirtinguose miestuose gali būti pasirenkami skirtingų gamintojų ar prekės ženklų gaminiai. Agentūra pateikia dantų pastos pavyzdį: jeigu aprašyme nurodyta 75–100 mililitrų pakuotė, į stebėjimą gali patekti kelių skirtingų gamintojų pastos. Pasirinkto produkto kaina vėliau registruojama toje pačioje prekybos vietoje kiekvieną mėnesį. Taip galima sekti jo kainos kitimą, tačiau skirtingų miestų rodikliai nebūtinai reiškia vienodo produkto palyginimą.

Tai svarbu vertinant ir indų ploviklių rezultatus. Šiauliuose užfiksuotas 42,5 proc. augimas parodo pokytį, palyginti su ankstesne ten registruota kaina. Kauno rodiklis apskaičiuotas nuo ankstesnės kainos Kaune. Šie du skaičiai atskleidžia skirtingą kainų judėjimo kryptį, tačiau nepasako, kiek konkrečiai eurų už palyginamą prekę pirkėjas turėjo sumokėti viename ir kitame mieste.

Aštuoniais atvejais kainos judėjo priešingomis kryptimis

Iš duomenų atrinkta dešimt prekių ir paslaugų kategorijų, kurių kainų pokyčiai miestuose skyrėsi labiausiai. Aštuoniais atvejais viename mieste kainos kilo, o kitame mažėjo. Malkos ir morkos brango visuose penkiuose vertintuose miestuose. Vis dėlto tokia atranka parodo būtent didžiausius skirtumus, todėl jos nereikėtų laikyti viso apsipirkimo krepšelio įvertinimu. Norint nustatyti, kuriame mieste šeima išleistų mažiau, reikėtų palyginti konkrečių prekių kainas ir jų kiekius.

Procentai taip pat lengvai suklaidina, jeigu pamirštamas pradinis kainų lygis. Iliustracinis pavyzdys: prekė, kainavusi 2 eurus ir pabrangusi 40 proc., kainuotų 2,80 euro. Kitame mieste tokia prekė galėtų atpigti nuo 4 iki 3,50 euro ir vis tiek likti brangesnė. Todėl didesnis pabrangimas savaime nereiškia didžiausios galutinės kainos, o užfiksuotas pigimas negarantuoja pigiausio pasiūlymo.

Akcijos gali stipriai pakeisti mėnesio rezultatą

VDA aiškina, kad skirtumus gali lemti pasirinktos prekybos vietos, konkretūs produktai, jų prekės ženklai ir kainų registravimo dienomis taikytos nuolaidos. Jeigu vieną mėnesį produktas parduodamas su akcija, o kitą grįžta į įprastą kainą, statistikoje matomas augimas. Kitame mieste, kur tokia akcija tuo metu nebuvo taikoma, pokytis gali atrodyti visai kitaip. Tai nereiškia, kad duomenys netikslūs – jie fiksuoja kainų pasikeitimą konkrečiomis stebėjimo sąlygomis.

Agentūra taip pat atkreipia dėmesį į ankstesnio laikotarpio kainas. Norint paaiškinti konkretų šuolį, neužtenka vien galutinio procento: reikėtų žinoti ankstesnes akcijas, produktų pasirinkimą ir prekybos vietų ypatumus. Atsargiau siūloma vertinti kino, teatro bei muziejų bilietų, drabužių ir avalynės kainų pokyčius. Vien turimi rodikliai ne visada leidžia patikimai nustatyti, kuris veiksnys turėjo didžiausią įtaką.

Kaip surenkamos kainos?

Didžiuosiuose miestuose vienos prekės ar paslaugos kainai nustatyti dažniausiai surenkama 8–10 kainų. Maisto produktų ir nealkoholinių gėrimų informaciją didieji prekybos tinklai VDA teikia iš pirkimo kvitų duomenų. Papildomai kainos registruojamos kitose parduotuvėse bei turgavietėse. Taigi stebėjimas neapsiriboja viena lentyna ar vieno tinklo pasiūlymu, tačiau konkrečių produktų ir prekybos vietų pasirinkimas vis tiek turi reikšmės miestų rezultatams.

Skelbiant detalesnes vidutines kainas būtina atsižvelgti ir į duomenų konfidencialumą. Pasak VDA, kai kurių produktų, pavyzdžiui, maisto ar degalų, vidutines kainas pagal miestus pateikti būtų galima, tačiau pirmiausia reikėtų įvertinti, ar pagal jas nebūtų atpažįstama konkreti įmonė. Viena iš sąlygų – turėti bent tris užregistruotas atitinkamo produkto kainas.

Pirkėjui svarbiausia – eurai už palyginamą kiekį

Norint nuspręsti, kur pirkti naudingiau, reikia žiūrėti į konkrečią kainą, produkto kiekį ir pasiūlymo sąlygas. Kainų pokyčių statistika padeda suprasti tendencijas, tačiau neatsako, kur šiandien pigiausias tas pats indų ploviklis. Net ir vidutinių kainų palyginimas gali skirtis nuo oficialaus vartotojų kainų indekso pokyčio: skaičiuojant indeksą vertinamos ne tik užregistruotos kainos, bet ir galimi produktų kokybės pokyčiai.

Todėl 42,5 proc. augimas Šiauliuose ir 11,9 proc. mažėjimas Kaune yra ryškus kainų kitimo skirtumas, o ne įrodymas, kad už vienodą prekę vieno miesto gyventojai moka dvigubai daugiau. Tokiai išvadai reikėtų tos pačios prekės, vienodo dydžio pakuotės ir to paties laikotarpio kainų eurais.