Tas pats krepšelis „Lidl“, „Norfoje“ ir „Maximoje“: palyginome 15 kasdienių produktų

Užeini į parduotuvę pieno, sviesto, duonos, makaronų ir kelių kitų visiškai paprastų produktų. Atrodo, skirtumas tarp prekybos tinklų turėtų būti keli centai. Tačiau prie kasos tie centai kažkaip pavirsta į eurus, o mėnesio pabaigoje – jau į kelias dešimtis eurų.

Todėl nusprendėme patikrinti paprastą dalyką: kiek kainuotų praktiškai toks pats kasdienio maisto krepšelis trijuose didžiuosiuose Lietuvos prekybos tinkluose – „Lidl“, „Norfoje“ ir „Maximoje“.

Į sąrašą įtraukėme 15 visiškai įprastų pozicijų: tamsią duoną, batoną, miltus, makaronus, ryžius, grikius, pieną, kefyrą, grietinę, fermentinį sūrį, sviestą, virtas dešreles, saulėgrąžų ir rapsų aliejų bei kiaušinius.

Tačiau čia susidūrėme su problema, apie kurią kainų palyginimuose dažnai nutylima. Internete nėra vienos sistemos, kurioje būtų galima pamatyti visas tos dienos „Lidl“, „Norfa“ ir „Maxima“ lentynų kainas. „Lidl“ ir „Norfa“ viešai skelbia akcinius leidinius, tačiau ne visą parduotuvės asortimentą su kasdienėmis kainomis. Todėl apsimesti, kad internete radome 15 absoliučiai identiškų gamintojų ir pakuočių visose trijose parduotuvėse, būtų klaidinantis eksperimentas.

Dėl to pasirinkome kitą būdą: pagrindinei lentelei naudojome vienodų produktų kategorijų ir vienodų kiekių reguliarių kainų stebėseną, paremtą Žemės ūkio duomenų centro skelbiamais duomenimis. Kainos perskaičiuotos į 1 kg, 1 litrą arba vienodą kitą matavimo vienetą. Akcinių kainų į šį skaičiavimą netraukėme. Duomenų pjūvis – 2026 m. rugsėjo 14-osios savaitė.

Ir rezultatas buvo gerokai įdomesnis, nei tikėjomės.

Kainos vienoje lentelėje: skirtumai kai kur – ne centais, o eurais

Šaltinis – viešai pateikiama reguliarių kainų stebėsena pagal ŽŪDC duomenis. Lentelėje nėra lojalumo kortelių ar trumpalaikių akcijų kainų. Tą savaitę „Lidl“ saulėgrąžų aliejaus ir visų trijų tinklų M dydžio kiaušinių palyginami duomenys nebuvo pateikti, todėl jų į galutinę krepšelio sumą sąmoningai neįskaičiavome.

Ir čia jau matomas pirmas netikėtumas.

Iš 13 produktų, kuriuos buvo galima tiesiogiai palyginti visuose trijuose tinkluose, „Norfa“ mažiausią kainą turėjo 9 pozicijose, „Lidl“ – 4, o „Maxima“ šiame konkrečiame reguliarių kainų pjūvyje nelaimėjo nė vienos pozicijos.

Tačiau vien suskaičiuoti „laimėtas“ prekes neužtenka. Daug svarbiau tai, kas nutinka prie kasos.

Kaip sutaupyti apsiperkant Maxima

Sudėjome kainas: čia skirtumas jau beveik 5 eurai

Kai sudėjome visas 13 pozicijų, kurių kainas galima korektiškai palyginti visuose trijuose tinkluose, gavome tokį rezultatą:

Šiame konkrečiame reguliarių kainų krepšelyje „Norfa“ buvo pigiausia. „Lidl“ už tą patį standartizuotą prekių kiekį būtų kainavusi apie 1,80 euro, arba 6,5 proc., daugiau, o „Maxima“ – net 4,79 euro, arba apie 17,4 proc., daugiau.

Vieno apsipirkimo metu penki eurai gal ir neatrodo dramatiškai. Bet pabandykime tą patį krepšelį pirkti kartą per savaitę. Teorinis skirtumas tarp pigiausio ir brangiausio varianto per keturias savaites jau būtų apie 19 eurų. Per metus – gerokai daugiau nei 200 eurų.

Žinoma, realus žmogus kiekvieną savaitę neperka po kilogramą sviesto, sūrio ar grietinės. Ši lentelė nėra šeimos savaitės meniu. Ji skirta parodyti vienodų kiekių kainų santykį, o ne prognozuoti konkrečios šeimos maisto išlaidas.

Tačiau atskiros eilutės pasako labai daug.

Tamsios duonos kilogramas „Lidl“ šiame pjūvyje kainavo 1,18 euro, „Norfoje“ – 1,35 euro, o „Maximoje“ – 1,93 euro. Tarp kraštinių kainų – 75 centai, arba daugiau kaip 60 proc.

Dar įdomesnis sviestas. „Lidl“ – 5,16 euro už kilogramą, „Norfa“ – 6,15 euro, „Maxima“ – 6,27 euro. Vien šioje pozicijoje skirtumas tarp pigiausio ir brangiausio tinklo siekia 1,11 euro kilogramui.

O štai su virtomis dešrelėmis vaizdas apsiverčia. „Norfoje“ standartizuota kaina siekė 2,17 euro už kilogramą, „Maximoje“ – 2,70 euro, tačiau „Lidl“ – 3,57 euro. Vadinasi, nėra tokios parduotuvės, kurioje absoliučiai viskas būtų pigiausia.

Tai labai svarbi išvada žmogui, kuris renkasi prekybos tinklą vien pagal bendrą jo įvaizdį.

Apsipirkimas Lidl / Markus Mainka / Shutterstock.com

Bet tada radome kitą tyrimą – ir pirmoje vietoje jau „Lidl“

Šioje vietoje istorija pasidaro dar įdomesnė.

Rugsėjo 10 dieną rinkos tyrimų bendrovės „SeeNext“ slapti pirkėjai Vilniaus ir Kauno parduotuvėse tikrino 29 analogiškų kasdienio vartojimo prekių krepšelį. Buvo lyginamos pigiausios nustatytas specifikacijas atitinkančios prekės penkiuose didžiuosiuose tinkluose.

Trijų mus dominančių parduotuvių rezultatai buvo tokie:

Šiame jau fizinėse parduotuvėse slapto pirkėjo patikrintame 29 prekių krepšelyje pirmavo „Lidl“. „Maximos“ krepšelis buvo 1,50 euro, arba apie 4,3 proc., brangesnis, o „Norfos“ – 2,56 euro, arba maždaug 7,3 proc., brangesnis už „Lidl“.

Atrodytų, kaip taip gali būti? Viena lentelė rodo „Norfą“, kita – „Lidl“.

Atsakymas paprastas: „pigiausia parduotuvė“ nėra pastovi matematinė konstanta.

Rezultatą lemia tai, ką dedame į krepšelį.

„SeeNext“ tyrime buvo 29 prekės iš skirtingų kategorijų – pieno, mėsos, bakalėjos, grūdinių produktų, vaisių ir daržovių bei gėrimų. Mūsų detalesnėje lentelėje daugiausia yra pagrindiniai bakalėjos ir pieno produktai. Be to, skiriasi duomenų surinkimo diena ir metodika.

Pavyzdžiui, „SeeNext“ rugsėjo tyrime mėsos kategorijoje pigiausia buvo „Norfa“ – 13,65 euro, o visas bendras krepšelis vis tiek pigiausias buvo „Lidl“. Vadinasi, vienas tinklas gali būti labai stiprus mėsos ar pieno produktų kategorijoje ir kartu nelaimėti viso krepšelio.

Būtent todėl reklaminis teiginys „pas mus pigiausia“ vartotojui pasako gerokai mažiau, nei iš pirmo žvilgsnio atrodo.

Per du mėnesius krepšeliai taip pat pabrango

Pažiūrėjome ir ankstesnį tokios pačios „SeeNext“ metodikos tyrimą. Liepos 9 dieną 29 prekių krepšelis „Lidl“ kainavo 32,74 euro, „Maximoje“ – 35,93 euro, o „Norfoje“ – 36,61 euro.

Palyginus su rugsėjo 10 diena:

Tai nereiškia, kad visos parduotuvės per du mėnesius tiesiog vienodai pakėlė kainas. Konkretaus tyrimo rezultatą gali keisti tuo metu lentynoje esantis pigiausias specifikaciją atitinkantis produktas, tiekimas, asortimento pokyčiai ir kitos aplinkybės.

Tačiau paprastam pirkėjui rezultatas labai žemiškas: rugsėjį už tokį pat metodologiškai sudarytą krepšelį visuose trijuose tinkluose teko skaičiuoti daugiau nei liepą.

Savitarnos kasos Norfa

Akcijos visą lentelę gali apversti per vieną savaitę

Ir čia prieiname prie didžiausios šiuolaikinio apsipirkimo gudrybės.

Reguliari kaina nebūtinai yra ta kaina, kurią žmogus realiai sumoka.

Patikrinus šiuo metu galiojančius prekybos tinklų leidinius matyti, kad „Lidl“ naujas akcijų periodas prasidėjo rugsėjo 28 dieną, „Maximos“ savaitės pasiūlymai galioja nuo rugsėjo 27-osios, o „Norfos“ tuo metu dar galiojo iki rugsėjo 30-osios paskelbti pasiūlymai. Kitaip tariant, net per kelias dienas konkrečių produktų santykis gali visiškai pasikeisti.

Dar geriau akcijų įtaką parodo bendresnė ŽŪDC duomenų analizė. 2026 m. rugpjūtį fiksuotas standartinis 15 pagrindinių produktų krepšelis be akcijų kainavo apie 64,02 euro, o skaičiuojant akcines kainas – 41,77 euro. Skirtumas – net 22,25 euro. Tai nėra vieno konkretaus prekybos tinklo krepšelis, tačiau skaičius puikiai parodo, kokią didelę įtaką galutinei sumai gali turėti akcijos.

Todėl parduotuvė, kuri šiandien reguliariomis kainomis atrodo brangiausia, rytoj su keliomis geromis akcijomis konkrečiam jūsų pirkinių sąrašui gali tapti pigiausia.

Tik čia atsiranda kita problema – reikia pirkti tai, ko iš tikrųjų reikia, o ne tai, ką raudona etiketė įkalbėjo įsidėti į krepšelį.

„Ta pati prekė“ ir „tokia pati prekė“ nėra tas pats

Dar vienas dalykas, kurį būtina paaiškinti.

Kainų tyrimuose dažniausiai lyginamos ne identiškos „Dvaro“, „Rokiškio“, „Vilkyškių“ ar kitų gamintojų pakuotės. Lyginama vienoda produkto specifikacija – pavyzdžiui, atitinkamo riebumo pienas, sviestas, ryžiai, tam tikros rūšies makaronai ar vienodo dydžio kiaušiniai.

Tai leidžia atsakyti į klausimą: kur pigiau nusipirkti kasdienį analogiškų produktų krepšelį?

Tačiau tai neatsako į kitą klausimą: kur pigiausia nusipirkti lygiai tą patį prekės ženklą.

Ir būtent antrasis palyginimas internete tarp „Lidl“, „Norfa“ ir „Maxima“ yra labai sudėtingas. Dalis asortimento tiesiog nesutampa. „Lidl“ turi daug savo prekės ženklų, kurių „Maximoje“ ar „Norfoje“ apskritai nėra. Tas pats galioja ir daliai kitų tinklų prekių.

Todėl straipsniai, kuriuose parodoma 15 skirtingų gamintojų produktų ir parašoma, kad tai „tas pats krepšelis“, kartais gali sukurti klaidingą tikslumo įspūdį.

Čia sąmoningai to nedarėme.

Tai kur iš tikrųjų pigiausia?

Jeigu perkate būtent pagrindinius kasdienius produktus iš mūsų reguliarių kainų lentelės, „Norfa“ atrodo labai stipriai. Ji turėjo mažiausią kainą 9 iš 13 visiškai palyginamų pozicijų, o bendras standartizuotas krepšelis buvo 4,79 euro pigesnis už „Maximos“.

Tačiau išplėtus krepšelį iki 29 kategorijų ir realiai patikrinus pigiausias analogiškas prekes parduotuvėse, rugsėjo 10 dienos „SeeNext“ tyrime jau laimėjo „Lidl“.

O „Maxima“, nors mūsų 13 produktų reguliarių kainų lentelėje buvo brangiausia, bendrame 29 produktų fiziniame palyginime nuo „Lidl“ atsiliko tik 1,50 euro.

Todėl žmogui naudingiausia išvada turbūt nėra „nuo šiandien viską pirksiu tik vienoje parduotuvėje“.

Naudingesnė išvada – žinoti, už kuriuos produktus permokame daugiausia.

Jeigu viena duona kainuoja 1,18 euro, o kitoje parduotuvėje analogiškas kilogramas – 1,93 euro, čia jau verta atkreipti dėmesį. Jeigu sviesto kilogramo skirtumas peržengia eurą, irgi. Tačiau dėl trijų centų pigesnių miltų važiuoti per pusę miesto tikrai neapsimoka.

Dar svarbiau – lyginti ne didžiulį ant etiketės išspausdintą akcijos procentą, o kilogramo, litro arba vieneto kainą. Skirtingos pakuotės yra vienas paprasčiausių būdų priversti žmogų manyti, kad viena prekė pigesnė, nors perskaičiavus kainą skirtumo beveik nelieka.

Mūsų palyginimas parodė ir dar vieną dalyką: nėra vienos parduotuvės, kuri visomis dienomis ir visose kategorijose būtų pigiausia.

Šią savaitę gali laimėti „Norfa“, kitame krepšelyje – „Lidl“, o gerai pataikius į „Maximos“ akcijas rezultatas vėl pasikeis.

Todėl tikrasis būdas sutaupyti nėra ištikimybė vienam prekybos tinklui.

Kartais pakanka prieš imant prekę nuo lentynos pažiūrėti į mažą skaičių etiketės apačioje – kiek iš tikrųjų kainuoja kilogramas ar litras.

Nes būtent ten, o ne didžiuliame užraše „-40 %“, dažniausiai ir slepiasi tikroji kaina.

Įvertinkite šį straipsnį:

 

 

 

 

 

Kraunami duomenys...

Ačiū už jūsų įvertinimą!