Vandens filtro atsisakėme, nes 900 eurų atrodė per daug. Po dvejų metų teko keisti skalbimo mašiną ir remontuoti vandens šildytuvą

Kai išgirdau, kad vandens valymo įranga kainuos apie 900 eurų, iškart pradėjau galvoti, kiek kitų daiktų už tuos pinigus galėtume nusipirkti. Vanduo bėgo, skalbimo mašina skalbė, karšto vandens užteko. Atrodė, kad filtrą įsirengsime vėliau, kai apsitvarkysime svarbesnius reikalus. Po dvejų metų prie tų pačių 900 eurų jau turėjau pridėti dar 680 eurų už sugedusią techniką.

Į namą persikėlėme rudenį. Dar trūko kelių šviestuvų, kiemas po lietaus virsdavo purvynu, miegamajame ant grindų gulėjo neatidarytos dėžės. Pinigai tuo metu turėjo labai aiškią paskirtį: reikėjo, kad galėtume normaliai gyventi. Viską, kas galėjo palaukti, ir atidėjome.

Vandenį naudojome iš gręžinio. Jau tada žinojome, kad jis nėra idealus. Ant praustuvo po kurio laiko atsirasdavo rusvas ruoželis, dušo kampus tekdavo dažniau pašveisti. Gavome pasiūlymą vandens valymo sistemai, bet 900 eurų mūsų tuometiniame biudžete atrodė didelė suma. Atsimenu, žmonai pasakiau, kad dabar tiek mokėti nenoriu. Pirmiausia užbaigsime kiemą, tada grįšime prie vandens.

Prie to pasiūlymo grįžome tik tada, kai pradėjo gesti prietaisai.

Pripratome prie dėmių ir nustojome jas laikyti problema

Pirmus mėnesius rusvos žymės erzino. Paskui atsirado atskira kempinėlė praustuvui, stipresnis valiklis dušui ir įprotis prieš svečiams atvažiuojant ilgiau pasisukioti vonioje. Kai žmonės paklausdavo, kodėl aplink maišytuvą tokia spalva, numodavau ranka: gręžinio vanduo, daug geležies.

Žmona pirmoji pradėjo sakyti, kad balti rankšluosčiai atrodo kitaip. Aš aiškinau, jog galbūt reikia pakeisti skalbiklį arba paleisti karštesnę programą. Vieną savaitgalį išvaliau skalbimo mašinos stalčiuką, paleidau priežiūros ciklą ir maniau, kad tuo klausimas užbaigtas. Kurį laiką atrodė, jog padėjo, nors iš tikrųjų tiesiog mažiau apie tai kalbėjome.

Su vandens šildytuvu buvo panašiai. Iš pradžių atkreipiau dėmesį į garsą – šildydamas jis kartais spragsėdavo. Vėliau pasirodė, kad karšto vandens tenka palaukti ilgiau. Kadangi namuose nuolat atsirasdavo kitų darbų, viską atidėdavau kitam savaitgaliui. Būdamas namuose vis matydavau, ką reikia prisukti, perdažyti ar sutvarkyti, o uždaras šildytuvo korpusas ant sienos apie save primindavo tik tada, kai vanduo jau būdavo pravėsęs.

Taip praėjo beveik dveji metai. Filtro pasiūlymas vis dar gulėjo elektroniniame pašte, o kieme jau stovėjo sutvarkyta terasa.

Geležis vandenyje

Pirmiausia sustojo skalbimo mašina

Vieną vakarą skalbimo mašina liko su neišskalautais drabužiais. Bandžiau programą paleisti iš naujo, išjungiau iš elektros, palaukiau. Kitą rytą ji veikė taip pat. Teko kviesti meistrą.

Už gedimo nustatymą sumokėjome 45 eurus. Apžiūrėjus paaiškėjo, kad problemų yra daugiau nei viena: vandens paėmimo dalyse buvo susikaupusių nuosėdų, dėmesio reikėjo ir šildymo mazgui. Mašina jau buvo naudota kelerius metus iki persikraustymo, todėl vien vandeniu visko paaiškinti nebūtų sąžininga. Vis dėlto tuomet pirmą kartą rimtai susimąsčiau, kokiomis sąlygomis ji tuos dvejus metus dirbo mūsų name.

Remonto kainą palyginome su naujos mašinos kaina ir nusprendėme keisti. Pasirinkome modelį už 449 eurus. Parduotuvėje ilgai stovėjau prieš kainolapį ir mintyse lyginau jį su anksčiau atmestais 900 eurų. Naują skalbimo mašiną pirkti buvo lengviau pateisinti: senoji neveikė, skalbinius reikėjo kažkur dėti. Vandens valymo įrangos būtinybę buvau vertinęs visai kitaip.

Kai parvežė naują mašiną, žmona paklausė, ar dabar ją irgi jungsime prie to paties vandens. Tąkart atsakymo iškart neturėjau.

Netrukus likome ir be karšto vandens

Dar nespėjus pamiršti pirmojo pirkinio, vandens šildytuvas nustojo normaliai šildyti. Šįkart jau skambinau meistrui nelaukdamas savaitgalio. Išardžius paaiškėjo, kad viduje susikaupę nemažai nuosėdų, o kaitinimo elementą reikia keisti. Už valymą, dalis ir darbą sumokėjome 186 eurus.

Iki tol visas vandens problemas vadinau vienu žodžiu – geležis. Tik pradėjęs gilintis supratau, kad rusvos geležies nuosėdos ir kalkės nėra tas pats. Geležis gali kauptis įrangoje bei siaurinti vandens praėjimą, o kalkių susidarymas pirmiausia susijęs su vandens kietumu. Šildytuvo būklei svarbi ir priežiūra. Todėl vien iš išimto kaitinimo elemento išvaizdos negalėjau nuspręsti, kad abu prietaisus sugadino tik geležis.

Man tuo metu rūpėjo paprastesnis dalykas: problema, apie kurią žinojome įsikeldami, liko nespręsta. Mes tik valėme jos paliekamas žymes ir laukėme, kol atsiras laisvų pinigų. Per tą laiką pinigų atsirasdavo įvairiems pirkiniams, tačiau vandeniui jie vis nebuvo skiriami.

Suskaičiavęs išlaidas vėl atsidariau seną pasiūlymą

Skalbimo mašinos diagnostika kainavo 45 eurus, nauja mašina – 449 eurus, vandens šildytuvo remontas – 186 eurus. Iš viso susidarė 680 eurų. Į šią sumą neįtraukiau valiklių, sugaišto laiko ir kelių vakarų, kai skalbinius vežėme išskalbti kitur.

Vandens valymo sistemą galiausiai pasirinkome iš naujo įvertinę vandens rodiklius ir tai, kokias problemas reikia spręsti. Šįkart jai skyrėme 900 eurų. Kartu su ankstesnėmis išlaidomis susidarė 1 580 eurų, kuriuos per gana trumpą laiką turėjome paimti iš santaupų.

Negaliu įrodyti, kad anksčiau sumontuota įranga būtų išgelbėjusi kiekvieną senos skalbimo mašinos detalę ar leidusi visai neremontuoti šildytuvo. Tačiau labai gerai prisimenu, kaip lengvai prieš dvejus metus pasakiau, kad 900 eurų yra per daug. Tada įvertinau tik vieną sąskaitą ir nusprendžiau jos nemokėti. Kiek kainuos toliau gyventi su neišspręsta problema, nesuskaičiavau.

Kai viskas buvo sutvarkyta, į vieną aplanką sudėjau naujos skalbimo mašinos dokumentus, šildytuvo remonto sąskaitą ir vandens valymo įrangos garantiją. Ant senosios mašinos pirkimo čekio dar radau datą, kada ją buvome įsigiję. Kurį laiką žiūrėjau į tuos popierius, paskui užsegiau aplanką. Dabar jis guli katilinės spintelėje, šalia įrangos priežiūros užrašų. Kitą aptarnavimo datą šįkart įsirašiau ir telefone.