Spalį į sąskaitą grįžo pinigai iš antros pensijų pakopos: su vyru nutarėme įsigyti naują šaldytuvą, viryklę ir indaplovę

Pinigus sąskaitoje pamačiau stovėdama prie mūsų seno šaldytuvo. Viena ranka laikiau telefoną, kita stūmiau apatinį stalčių, kuris jau seniai užsidarydavo tik kilstelėtas. Ekrane buvo daugiau pinigų, nei paprastai matydavau po atlyginimo. Kelias sekundes žiūrėjau į sumą, tada uždariau programėlę ir paskambinau vyrui.

„Jau pervedė“, – pasakiau. Jis iš karto suprato, apie ką kalbu. Dėl pasitraukimo iš antros pensijų pakopos buvau apsisprendusi anksčiau, o spalį sulaukiau išmokos. Apie jos panaudojimą namuose kalbėjome ne kartą: reikėjo keisti šaldytuvą ir viryklę. Indaplovė mūsų pokalbiuose atsirasdavo tyliau, tarsi jos dar reikėtų nusipelnyti.

Šaldytuvą atidėliojome tol, kol pradėjome prie jo klausytis

Mūsų virtuvėje beveik viskas dar veikė, tačiau kiekvienas prietaisas jau turėjo savų keistenybių. Šaldytuvas kartais ūždavo taip garsiai, kad vakarieniaudami nutilę paklausydavome, ar garsas nesikeičia. Orkaitėje pyragą turėdavau apsukti, kitaip vienas kraštas apskrusdavo gerokai anksčiau. Viena kaitvietė kartais neįsijungdavo iš pirmo karto.

Vis sakydavome, kad pakeisime, kai atsiras laisvesnių pinigų. Tačiau laisvesnis mėnuo neateidavo. Reikėdavo automobilio remonto, vaikams batų, paskui ateidavo šildymo sezonas. Su veikiančiu, nors ir prastai, daiktu lengva susitaikyti. Pamažu net nustoji pastebėti, kiek prie jo prisitaikai pats.

Indaplovės nebuvome turėję. Kai vaikai dar gyveno namuose, atrodė, kad nėra kur jos pastatyti. Vėliau – kad dviese susiplausime ir rankomis. Dažniausiai plaudavau aš, kol vyras sutvarkydavo stalą ir išnešdavo šiukšles. Jis siūlydavo pasikeisti, bet man jau būdavo paprasčiau užbaigti. Taip indai kas vakarą atimdavo dar pusvalandį, kurio lyg ir nebuvo gaila, kol nepradėjau jo skaičiuoti.

Tą vakarą vyras pasakė: „Jeigu jau keičiam, imkim ir indaplovę.“ Pirmą kartą nepradėjau aiškinti, kad galime be jos apsieiti.

Parduotuvėje beveik nusipirkome daugiau, nei reikėjo

Į sąskaitą buvo pervesta 4 600 eurų. Prieš važiuodami apžiūrėti technikos susitarėme, kad visos sumos neišleisime. Ant lapo užrašiau tris prietaisus, o vyras pridėjo pristatymą ir pajungimą. Man atrodė, kad čia jau smulkmenos. Vėliau paaiškėjo, kad gerai padarė.

Parduotuvėje pirmiausia sustojome prie didelio šaldytuvo su ledukų gaminimo funkcija. Atidarinėjome dureles, žiūrėjome į plačias lentynas ir kalbėjome, kaip patogu būtų per šventes. Tik namuose išmatavę virtuvę supratome, kad su tokiu šaldytuvu kasdien būtų nepatogu praeiti prie stalo.

Vyras jau buvo nusižiūrėjęs ir viryklę su funkcijomis, kurių pavadinimų nė vienas gerai nesupratome. Pardavėjas viską paaiškino, bet važiuodami namo paklausėme vienas kito, kiek tų galimybių iš tikrųjų naudotume. Kepu troškinius, pyragus, kartais duoną. Vyras savaitgaliais gamina mėsą orkaitėje. Mums reikėjo patikimai veikiančio prietaiso, kurį mokėtume valdyti ir nenorėdami kaskart atsiversti instrukcijos.

Pirkimo tą dieną neužbaigėme. Namuose dar kartą patikrinome matmenis, peržiūrėjome pasirinktų modelių aprašymus ir išbraukėme tai, kas tiesiog patiko salone.

Tikroji suma paaiškėjo pridėjus visus darbus

Galiausiai šaldytuvui skyrėme 690 eurų, viryklei – 529, indaplovei – 549 eurus. Vien prietaisai kainavo 1 768 eurus. Pristatymas, užnešimas ir senos technikos išvežimas pridėjo dar 85 eurus, o indaplovės vietos paruošimas, reikalingos detalės ir pajungimas – 180 eurų.

Bendra suma pasiekė 2 033 eurus. Iš pradžių planavome tilpti į du tūkstančius, todėl nedidelis viršijimas nenustebino. Labiau nustebino, kaip lengvai būtume išleidę gerokai daugiau, jei būtume pirkę pirmą dieną.

„Dar galėtume pažiūrėti televizorių“, – juokais pasakė vyras, kai viskas jau buvo užsakyta. Aš nusijuokiau, bet prisipažinau, kad ir pati buvau pagalvojusi apie naują sofą. Kai didesnė suma vienu metu atsiranda sąskaitoje, pradedi matyti visus senus namų daiktus.

Likusius 2 567 eurus pervedžiau į atskirą sąskaitą. Kol kas jiems neturėjome konkretaus pirkinių sąrašo. Norėjau bent kelis mėnesius prie jų negrįžti ir ramiai pagalvoti, ką darysime toliau. Taip pat supratau, kad šaldytuvas nepakeičia santaupų ateičiai – šio klausimo su vyru dar nebuvome išsprendę.

Labiausiai pasikeitė vakarai po vakarienės

Pirmą vakarą naują indaplovę krovėme abu. Dėl kiekvienos lėkštės abejojome, kur ją geriau statyti, o paleidę programą kelis kartus priėjome patikrinti, ar tikrai veikia. Virtuvėje buvo tyliau, nei tikėjomės. Pasidarėme arbatos ir atsisėdome svetainėje, nors ant stalo dar stovėjo džiūti palikta keptuvė.

Šaldytuvas nebeūžia per visą virtuvę, orkaitės durelių nereikia atidarinėti kas dešimt minučių. Vis dėlto didžiausias malonumas buvo po vakarienės nuvalyti stalą, sudėti indus ir išeiti iš virtuvės kartu su vyru.

Dėl pinigų panaudojimo tikriausiai dar išgirsiu įvairių nuomonių. Mums šie pirkiniai buvo seniai atidėlioti, tačiau nesinorėjo, kad išmoka per kelias savaites išsisklaidytų vien todėl, jog dabar galime sau daugiau leisti.

Pirkinių lapą pasilikau stalčiuje su garantiniais dokumentais. Jame liko trys prietaisai, kelios papildomos išlaidos ir galutinė suma. Sofos į tą lapą kol kas neįrašėme.

Šią istoriją redakcijai atsiuntė kaipkada.lt skaitytojas. Siekiant apsaugoti privatumą, vardai ir kai kurios detalės gali būti pakeisti.