Už 12 000 eurų nusipirkau „Toyota RAV4“ su 105 tūkst. km rida. Servise pasakė, kad trūksta dar 150 tūkstančių

Už 2019 metų „Toyota RAV4“ sumokėjau 12 000 eurų. Skydelis rodė 105 000 kilometrų – būtent tokios ridos automobilį maniau ir perkantis. Tačiau servise išgirdau, kad rida atsukta maždaug 150 tūkst. kilometrų. Pagal šį skirtumą pirkimo metu automobilis būtų buvęs nuvažiavęs apie 255 tūkstančius. Su pardavėju susitarti nepavyko. Dabar klausimas perduotas vartotojų teisių apsaugai, o aš vis dar laukiu, kuo visa tai baigsis.

Pirkdamas automobilį supranti, kad jis naudotas. Žinai, kad gali reikėti priežiūros, kad kažkas bus nusidėvėję ir kad anksčiau ar vėliau teks važiuoti į servisą. Aš to nesitikėjau išvengti. Tačiau maniau, jog bent pagrindinius dalykus apie pirkinį žinau. Gamybos metai, modelis, kaina ir rida atrodė aiškūs. Dabar būtent vienas iš šių skaičių pakeitė visą mano požiūrį į sandorį.

Tie 105 tūkstančiai kilometrų man buvo svarbūs

Nenoriu apsimesti, kad į ridą nekreipiau dėmesio. Kreipiau. Ji buvo viena iš aplinkybių, pagal kurias vertinau automobilį ir sprendžiau, ar už jį verta mokėti. Skaičius skydelyje man reiškė dalį jo istorijos. Įsivaizdavau, kokį automobilį perku, kiek jis galėjo būti naudotas ir ko galėčiau tikėtis toliau. Dabar suprantu, kiek daug tokiame pasirinkime priklauso nuo informacijos, kuria pasitiki.

105 tūkstančiai ir 255 tūkstančiai kilometrų man nėra tas pats pirkinys. Net jeigu kalbame apie tą patį kėbulą, tas pačias sėdynes ir tą patį variklį. Negaliu šiandien pasakyti, kokį sprendimą būčiau priėmęs žinodamas kitą ridą. Gal būčiau atsisakęs automobilio, gal kitaip vertinęs kainą. Bet būčiau galėjęs rinktis žinodamas daugiau. Šios galimybės dabar ir pasigendu labiausiai, nes pinigus sumokėjau remdamasis visai kitu vaizdu.

12 000 eurų yra suma, dėl kurios norisi jaustis užtikrintam bent tiek, kiek apskritai įmanoma perkant naudotą automobilį. Man nepatinka dabar mintyse iš naujo peržiūrinėti kiekvieną savo sprendimą ir klausti, kur turėjau sustoti. Juk tuo metu pirkau automobilį, o ne ruošiausi ginčui dėl jo duomenų. Norėjau sutvarkyti įprastus reikalus ir naudotis tuo, už ką sumokėjau. Vietoj to grįžtu prie sandorio, kurį jau laikiau baigtu.

Servise išgirstas skaičius iš pradžių netilpo galvoje

Kai servise pasakė apie maždaug 150 tūkst. kilometrų sumažintą ridą, pirmiausia bandžiau suprasti patį skirtumą. Tokia papildoma rida yra didesnė už visą tą, kurią mačiau skydelyje pirkdamas. Man prireikė laiko suvokti, ką tai reiškia mano pasirinkimui. Mintyse vis grįždavau prie 105 tūkstančių, nes su šiuo skaičiumi automobilį jau buvau priėmęs kaip savą. Pasirodė, kad tą jo istoriją tenka pradėti vertinti iš naujo.

Nuo to automobilis fiziškai nepasikeitė. Tačiau pasikeitė mano pasitikėjimas juo ir tuo, ką apie jį žinojau. Pradėjau kelti klausimus, kurių iki tol nebuvau taip stipriai sureikšminęs. Kaip jis buvo prižiūrimas? Kokia jo eksploatavimo istorija? Kokie darbai jau turėjo būti atlikti? Nenoriu iš vieno nustatyto neatitikimo prisikurti visų įmanomų gedimų, tačiau ramiai numoti ranka taip pat negaliu.

Būtent čia ir atsiranda sunkiausia šios situacijos dalis. Didesnė rida pati savaime dar nėra konkretaus gedimo diagnozė, bet ji keičia informaciją, pagal kurią priėmiau finansinį sprendimą. Dabar tenka atskirai vertinti automobilio techninę būklę ir aiškintis pardavimo aplinkybes. Abu klausimai man svarbūs. Nenoriu nei perdėti, nei raminti savęs vien todėl, kad sandoris jau įvyko ir būtų patogiau apie jį daugiau negalvoti.

Su pardavėju likome prie skirtingų pozicijų

Po servise išgirstos išvados norėjau susitarti su pardavėju. Man buvo svarbu, kad į nustatytą skirtumą būtų pažiūrėta rimtai. Tačiau susitarimo nepasiekėme – pardavėjas nesutinka su mano pretenzija. Šiuo metu nenoriu jam priskirti konkrečių veiksmų, kurių pats nemačiau, ar tvirtinti žinantis, kas ir kada pakeitė ridą. Galiu pasakyti tik tai, kas man pačiam aišku: automobilį pirkau su vienais duomenimis, o servise išgirdau apie visai kitus.

Labai nemalonu po pirkimo vėl grįžti į tokią padėtį. Pinigai jau sumokėti, automobilis mano, o klausimas, ką iš tikrųjų nusipirkau, staiga vėl atviras. Tenka skirti laiko ginčui, nors norėtųsi jo nebeturėti. Labiausiai vargina tai, kad vien mano nepasitenkinimas nieko neišsprendžia. Galiu dar kartą paaiškinti, kodėl skirtumas man svarbus, bet nuo pakartoto paaiškinimo mūsų pozicijos nesuartėja.

Dėl to kreipiausi į vartotojų teisių apsaugą. Tai nėra istorijos pabaiga ir šiuo metu dar negaliu pasakyti, koks bus galutinis sprendimas. Tačiau po nesėkmingo bandymo susitarti norėjau, kad situacija būtų įvertinta toliau. Man svarbu išsiaiškinti šį konkretų sandorį, o ne tiesiog likti su apmaudu ir dar vienu pasakojimu apie tai, kaip perkant naudotą automobilį reikia niekuo nepasitikėti.

Dabar labiausiai gaila prarasto ramumo

Vis grįžtu prie minties, kaip būčiau jautęsis, jeigu apie didesnę ridą būčiau žinojęs prieš mokėdamas. Tada turėčiau pasirinkimą. Galėčiau vertinti būklę, svarstyti kainą ir apsispręsti, ar automobilis man tinka. Dabar tas pats klausimas kelia visai kitą jausmą, nes mano sprendimas jau priimtas. Negaliu jo paprastai atšaukti vien todėl, kad gavau naujos informacijos. Tenka ieškoti sprendimo po visko.

Nemalonu ir pačiam sau pripažinti, kad pirkiniu, kuriuo norėjau naudotis, dabar abejoju. Po tokios žinios labai lengva pradėti kaltinti save ir mintyse kurti vis kitą pirkimo scenarijų. Tačiau tai neduoda atsakymo, kaip išspręsti dabartinę situaciją. Todėl bandau laikytis to, ką žinau, ir nepapildyti istorijos spėjimais. Man užtenka jau turimo skirtumo, kad norėčiau jį išsiaiškinti iki galo.

Taip pat nenoriu skelbti, kad visi didesnę ridą turintys automobiliai yra blogi. Mano ginčas kilo dėl to, kokią informaciją turėjau pirkdamas. Jeigu automobilis būtų buvęs siūlomas su kita rida, vertinčiau kitą pasiūlymą. Dabar jaučiuosi sumokėjęs už pasirinkimą, kurį priėmiau nežinodamas svarbios aplinkybės. Tai ir bandau paaiškinti, kai kalbu apie savo pretenziją. Pats kilometrų skaičius čia yra tik dalis visos situacijos.

Šiuo metu mano 2019 metų „Toyota RAV4“, už kurį sumokėjau 12 000 eurų, istorija dar neužbaigta. Pirkdamas mačiau 105 000 kilometrų, servise išgirdau apie maždaug 150 tūkstančių atsuktą ridą. Pardavėjas su mano pretenzija nesutinka, todėl klausimas perduotas vartotojų teisių apsaugai. Kol kas laukiu sprendimo – nei atgautų pinigų, nei pasiekto susitarimo šiandien dar neturiu.