Sutarėme, kad plaukų dažymas kainuos 50 eurų. Prie kasos kirpėja paprašė 85, nes „plaukai ilgesni, nei atrodė“

Kai kirpėja prie kasos pasakė „bus 85 eurai“, kelias sekundes tiesiog stovėjau su striuke ant rankos ir telefonu kišenėje. Man 34-eri, dirbu biure, auginu septynerių metų dukrą, todėl tokius vizitus planuoju ne spontaniškai, o tarp darbo susitikimų, būrelių ir sąskaitų. Į saloną ėjau atnaujinti spalvos, nes jau kelias savaites matėsi ataugusios šaknys. Tikėjausi paprasto vizito už tuos 50 eurų, kuriuos buvome aptarusios prieš registraciją.

Manau, daug kam pažįstamas tas nepatogus jausmas, kai paslaugos pabaigoje išgirsti kitą kainą ir iškart nežinai, ar klausti, ar tiesiog sumokėti, kad nereikėtų raudonuoti. Aš nesu iš tų, kurie kelia balsą parduotuvėje ar iškart rašo piktus komentarus internete. Bet 35 eurai man nėra smulkmena, ypač mėnesio viduryje, kai jau galvoji apie maistą, vaiko sportinius batelius ir automobilio draudimą. Tąkart supratau, kad nemalonūs pokalbiai kartais prasideda nuo labai paprasto dalyko – nuo klausimo, kurio nepaklausei laiku.

Registruojantis viskas atrodė aišku

Į šį saloną užsirašiau pirmą kartą, nes mano įprasta meistrė išėjo vaiko priežiūros atostogų, o kolegė darbe parekomendavo vietą netoli centro. Parašiau į saloną ir pridėjau savo plaukų nuotrauką iš nugaros, darytą namų koridoriuje. Plaukai pas mane žemiau pečių, gana tankūs, bet tikrai ne iki liemens. Gavau atsakymą, kad šaknų dažymas ir spalvos atnaujinimas per ilgį kainuotų apie 50 eurų.

Žodis „apie“ man užkliuvo, todėl dar perklausiau, ar į tai įeina džiovinimas ir dažai. Administratorė atrašė, kad taip, o jei reikėtų papildomų darbų, meistrė pasakys prieš pradedant. Man to pakako. Maniau, kad kaina gali pasikeisti tik tada, jei apie tai būsiu perspėta iš anksto.

Atėjau šeštadienio rytą, su džinsais, kurių apačia buvo aptaškyta nuo šlapio šaligatvio. Salone buvo šilta, grojo radijas, prie lango sėdėjo kita klientė su folija plaukuose. Kirpėja trumpai apžiūrėjo mano plaukus, paklausė, kokio atspalvio noriu, ir pasakė, kad reikės uždengti šaknis bei šiek tiek suvienodinti spalvą per ilgį. Aš sutikau, nes būtent to ir atėjau.

Per dažymą pasitikėjau, nors turėjau paklausti

Procedūra užtruko ilgiau, nei tikėjausi, beveik tris valandas. Iš pradžių kirpėja dažė šaknis, paskui sumaišė kitą mišinį ir tepė per plaukų ilgį. Ji dirbo ramiai, daug nekalbėjo, o aš tuo metu telefone atsakinėjau vyrui, kuris klausė, ką nupirkti pietums. Galvojau tik apie tai, kad reikės spėti namo, kol dukra grįš iš gimnastikos.

Vienu metu ji pasakė, kad plaukai „geria dažus“, todėl reikės dar šiek tiek mišinio. Aš tai supratau kaip įprastą darbo eigą, o ne kaip perspėjimą apie didesnę kainą. Dabar atrodo, kad reikėjo iškart paklausti: „Ar dėl to keisis galutinė suma?“ Bet gulint prie plautuvo, su rankšluosčiu ant kaklo, kažkaip nesinorėjo pradėti kalbos apie pinigus.

Kai išdžiovino plaukus, rezultatas man patiko. Spalva atrodė lygesnė, šaknys nebesiskyrė, plaukai buvo minkšti nuo priemonių. Pasakiau, kad gražu, ir tai buvo nuoširdu. Gal dėl to vėliau pasijutau kvailai: tarsi jeigu jau pagyriau rezultatą, nebegaliu nieko sakyti apie kainą.

Prie kasos atsirado ilgesni plaukai ir papildomi dažai

Kirpėja palydėjo mane prie registratūros, kažką pasakė administratorei apie sunaudotus dažus, o ši suvedė sumą. Išgirdusi 85 eurus, pirmiausia pagalvojau, kad ne taip supratau. Paklausiau, ar čia tikrai už mano vizitą, nes registruojantis buvo kalbėta apie 50. Administratorė atsisuko į kirpėją, o ši ramiai paaiškino, kad mano plaukai ilgesni ir tankesni, nei atrodė nuotraukoje, todėl sunaudota daugiau priemonių.

Pasakiau, kad suprantu, jog iš nuotraukos ne visada matyti plaukų kiekis, bet apie papildomą kainą niekas neįspėjo. Kirpėja atsiduso, ne piktai, bet man taip pasirodė. – Juk matėsi, kad dažų reikės daugiau, – pasakė ji. Man nuo tos frazės pasidarė dar nejaukiau, nes aš tikrai nesu specialistė ir nežinau, kiek tų dažų turi užtekti.

Atsakiau, kad man nesimatė, o jeigu būtų pasakyta anksčiau, būčiau galėjusi nuspręsti, ar tęsti visą dažymą, ar rinktis tik šaknis. Tada kirpėja pasiūlė pritaikyti nuolaidą, bet konkrečiai nepasakė, kiek. Administratorė perskaičiavo ir pasakė 75 eurus. Vis tiek buvo gerokai daugiau, nei planavau, tačiau tuo metu už nugaros jau laukė kita klientė, o aš nenorėjau stovėti su kortele rankoje ir ginčytis visam salonui girdint.

Grįžusi namo supykau ne vien dėl 25 eurų

Sumokėjau 75 eurus, padėkojau, nors balsas jau buvo sausas, ir išėjau. Lauke pūtė vėjas, susisegiau paltą iki kaklo ir paskambinau vyrui. Pasakiau, kad išleidau daugiau, nei planavau, o jis iškart paklausė, kodėl nieko nesakiau. Tas klausimas mane tik dar labiau suerzino, nes pati jau buvau sau jį uždavusi.

Namuose jis pamatė mano naują spalvą ir pasakė, kad atrodo labai gerai. Aš atšoviau, kad už 75 eurus ji turbūt ir turi atrodyti gerai. Dukra tuo metu virtuvėje tepliojo jogurtą ant stalo, virdulyje pypsėjo vanduo, o ant šaldytuvo kabėjo priminimas apie jos mokyklos išvyką. Ir man buvo pikta ne tiek dėl plaukų, kiek dėl to, kad vėl kažkur nusileidau vien todėl, jog nenorėjau pasirodyti sudėtinga klientė.

Vakare parašiau salonui trumpą, ramų žinutę. Parašiau, kad rezultatas patiko, tačiau man buvo nemalonu galutinę kainą sužinoti tik prie kasos, nors buvau aiškiai klausiusi apie paslaugos kainą. Nerašiau, kad mane apgavo, ir nereikalavau grąžinti pinigų. Norėjau tik pasakyti, kad papildoma kaina turi būti aptarta tada, kai klientas dar gali rinktis.

Kitą dieną administratorė atsiprašė už nesusipratimą ir parašė, kad su meistre aptars, kaip tokiais atvejais geriau informuoti klientus. Jokio didelio aiškinimosi nebuvo, bet man bent nereikėjo kelias savaites mintyse grįžti prie to pokalbio prie kasos. Į tą saloną kol kas nebegrįžau. Ne todėl, kad kirpėja blogai dažė, o todėl, kad po gero rezultato liko kartėlis.

Ką pasiimiau iš to nepatogaus vizito

Dabar prieš bet kokią grožio paslaugą pati pasakau, kokią sumą planuoju išleisti, ir paklausiu, kada man bus pasakyta, jei ji didės. Tai nereiškia, kad meistras negali pasiūlyti daugiau dažų, priežiūros ar kitos procedūros. Tiesiog noriu turėti galimybę pasakyti „taip“ arba „ne“, o ne sužinoti apie viską jau laikant banko kortelę.

• Jei kaina pasakyta apytikslė, verta paklausti, nuo ko ji gali keistis.
• Jeigu procedūros metu atsiranda papildomų priemonių ar darbų, galima paprašyti pasakyti numatomą galutinę kainą.
• Nemalonu kalbėti apie pinigus, bet ramus klausimas nėra nei priekaištas, nei konfliktas.
• Jei paslaugos pabaigoje jaučiatės užklupti, geriau aiškiai pasakyti savo poziciją, o ne apsimesti, kad viskas gerai.

Aš vis dar nežinau, ar tie papildomi dažai iš tikrųjų buvo būtini, ir turbūt to jau nebesiaiškinsiu. Bet kitą kartą nebelauksiu kasos, kad paklausčiau to, kas man svarbu nuo pat pradžių. O kaip pasielgtumėte jūs, jei sutarta kaina prie kasos staiga padidėtų?