Vyrų įprotis šlapintis stovint ar sėdint pasirodė esąs daugiau nei vien auklėjimo ir komforto klausimas

Sveikam vyrui pasirinkimas šlapintis stovint ar sėdint dažniausiai yra patogumo klausimas. Tačiau tiems, kuriems sunku pradėti šlapintis, susilpnėjusi srovė ar vargina kiti apatinių šlapimo takų simptomai, sėdima padėtis gali turėti pranašumų. Svarbiausia – nesupainioti patogesnės pozos su gydymu: atsisėdimas nepašalina priežasties, dėl kurios šlapintis tapo sunkiau.

Ši tema neretai virsta buitiniu ginču apie įpročius ir švarą. Vieniems vyrams stovėti atrodo savaime suprantama, kiti namuose seniai renkasi atsisėsti. Tačiau vieno atsakymo visiems nėra. Tyrimuose svarbu, kokie vyrai dalyvavo: jauni ir neturintys nusiskundimų ar jau patiriantys šlapinimosi sunkumų.

Būtent šis skirtumas padeda suprasti, kodėl kartais pasigirsta iš pažiūros prieštaringų išvadų. Tai, kas nepakeičia sveiko jauno žmogaus šlapinimosi rodiklių, gali būti reikšminga vyrui, turinčiam simptomų. Todėl kategoriškas patarimas visiems būtinai keisti įprotį būtų pernelyg platus.

Tyrime su jaunais vyrais reikšmingo srovės skirtumo nenustatyta

Aprašytame atsitiktinių imčių kryžminiame tyrime dalyvavo 52 sveiki vyrai nuo 18 iki 39 metų. Kiekvienas jų šlapinosi ir stovėdamas, ir sėdėdamas, tačiau padėčių eilė buvo keičiama. Tarp matavimų buvo paliekama bent para.

Tyrėjai vertino maksimalų šlapimo srovės greitį ir išskirtą šlapimo tūrį. Reikšmingo skirtumo tarp abiejų padėčių pagal šiuos rodiklius nenustatyta. Nedidelis skirtumas pastebėtas vertinant laiką iki didžiausio srovės greičio, tačiau tyrėjai jo nelaikė kliniškai reikšmingu.

Tai leidžia teigti, kad šios grupės vyrams vien kūno padėtis pastebimai nepakeitė tirtų rodiklių. Tačiau nedidelio tyrimo su sveikais jaunais žmonėmis negalima automatiškai pritaikyti visiems vyrams, ypač vyresniems ir turintiems šlapimo takų sutrikimų.

Kada sėdėjimas gali padėti?

Kitoks vaizdas matomas tyrimuose, kuriuose dalyvauja vyrai, jau patiriantys apatinių šlapimo takų simptomų. Vienuolikos ankstesnių tyrimų metaanalizėje nustatyta, kad šiai grupei šlapinimasis sėdint gali padėti geriau ištuštinti šlapimo pūslę. Sveikiems vyrams reikšmingo skirtumo tarp padėčių nenustatyta.

Vienas galimų paaiškinimų – sėdint kai kuriems žmonėms lengviau atsipalaiduoti. Tačiau nereikėtų iš to daryti išvados, kad atsisėdus bet kokia šlapinimosi problema savaime išnyks. Tyrimų rezultatai apibūdina grupes, o konkretaus žmogaus savijauta gali skirtis.

Jei sėdint patogiau, tokį būdą galima pasirinkti. Vis dėlto naujai atsiradęs poreikis ilgai laukti, stangintis ar kelis kartus grįžti į tualetą yra priežastis aiškintis simptomus, o ne vien ieškoti tinkamesnės pozos.

Padidėjusi prostata – viena iš galimų priežasčių

Prostata supa dalį šlaplės, todėl jos padidėjimas gali apsunkinti šlapimo nutekėjimą. Tuomet srovė gali susilpnėti, tapti nutrūkstama, gali reikėti ilgiau laukti, kol šlapinimasis prasidės. Kai kuriems vyrams lieka jausmas, kad šlapimo pūslė neištuštėjo.

Tačiau ne kiekvienas toks simptomas reiškia būtent prostatos padidėjimą. Panašius nusiskundimus gali sukelti ir kitos būklės, todėl vien pagal amžių ar pasirinktą pozą diagnozės nustatyti negalima. Taip pat netikslu visus vyresnių vyrų sunkumus nurašyti kaip neišvengiamą senėjimą.

Pasirinkta padėtis gali pakeisti patogumą, bet ji nenustato, kas vyksta organizme. Jei simptomai kartojasi ar stiprėja, verta pasitarti su šeimos gydytoju arba urologu.

Mažiau taškymosi – praktinis pranašumas, o ne sveikatos garantija

Šlapinimasis sėdint gali padėti sumažinti taškymąsi aplink unitazą. Namų aplinkoje tai paprastas ir suprantamas argumentas, ypač kai tuo pačiu tualetu naudojasi keli žmonės. Tačiau švaresnis paviršius ir geresnė šlapimo sistemos veikla yra skirtingi dalykai.

Tai, kad vyras sėdi, neparodo nei jo sveikatos būklės, nei charakterio. Lygiai taip pat stovėjimas savaime nėra netinkamas įprotis. Jei žmogus neturi nusiskundimų, jam patogu ir laikomasi higienos, nėra pagrindo kasdienio pasirinkimo paversti medicinine problema.

Skirtingose šalyse šį įprotį veikia auklėjimas, šeimos tvarka ir kultūriniai lūkesčiai. Todėl populiarumas vienoje valstybėje neįrodo fiziologinio pranašumo prieš kitą būdą.

Kokie pokyčiai verti gydytojo dėmesio?

Kreiptis verta, jei šlapimo srovė pastebimai susilpnėjo, sunku pradėti šlapintis, atsirado skausmas, dažnas skubus noras ar nepilno išsituštinimo pojūtis. Svarbu ir tai, ar šie pokyčiai nauji, ar ilgainiui stiprėja ir trukdo įprastam gyvenimui.

Dažnas kėlimasis naktį taip pat vertas dėmesio, tačiau jo nereikėtų iš karto laikyti prostatos vėžio požymiu. Priežasčių gali būti įvairių – nuo vakare išgeriamų skysčių ir vartojamų vaistų iki kitų sveikatos sutrikimų. Gydytojui naudinga pasakyti, kada problema prasidėjo ir kokie kiti simptomai ją lydi.

Jei visai nepavyksta pasišlapinti, nors jaučiate stiprų norą, ypač kartu skaudant pilvo apačią, reikalinga skubi medicininė pagalba. Tokios situacijos nereikėtų bandyti spręsti vien keičiant kūno padėtį.

Taigi vyrams geriau sėdėti ar stovėti?

Sveiki vyrai gali rinktis jiems patogesnį būdą. Turintiems apatinių šlapimo takų simptomų sėdėjimas gali būti patogesnis ir kai kuriais atvejais padėti geriau ištuštinti pūslę. Tačiau vien pozos pakeitimas nėra gydymo pakaitalas.

Jei nusiskundimų nėra, būtinybės keisti įprotį vien dėl skambios antraštės taip pat nėra. O jei šlapintis tapo sunkiau, gydytojui svarbiausia bus ne tai, ar stovite, ar sėdite, bet kada prasidėjo pokyčiai ir kas juos sukelia.