Elektra Lietuvoje pasiekė šių metų rekordą: šildymo sąskaitas kol kas gelbsti viena aplinkybė

Žiema dar neprasidėjo, o energijos kainos jau verčia skaičiuoti būsimas išlaidas. Paros didmeninė elektros kaina Lietuvoje perkopė 440 eurų už megavatvalandę, o kai kuriuose miestuose šiluma pabrango beveik perpus. Vis dėlto pirmosios šildymo sąskaitos gyventojams atneša ir palengvėjimą: dėl šilto spalio jos mažesnės, nei būtų galima tikėtis išgirdus apie išaugusius tarifus.

Laukiant sąskaitos svarbiausia galutinė suma – kiek reikės sumokėti ir kiek liks kitoms išlaidoms. Tačiau šį rudenį vien kainų antraštės gali suklaidinti. Rekordas elektros biržoje nereiškia, kad visiems gyventojams nuo rytojaus bus pritaikytas rekordinis tarifas. O mažesnė spalio šildymo sąskaita dar nereiškia, kad atpigo pati šiluma.

Būtent šis skirtumas taps ypač svarbus atšalus orams. Kol šilumos reikia nedaug, didesnė jos kaina mažiau juntama. Žiemą, augant suvartojimui, šeimos biudžete jai gali tekti palikti gerokai daugiau vietos.

Elektros kaina perkopė 440 eurų: ką šis skaičius reiškia gyventojui?

Lapkričio 9 dienos duomenimis, paros didmeninė elektros kaina Lietuvoje viršijo 440 Eur/MWh. Tai aukščiausias šių metų lygis, o „Elektrum Lietuva“ atstovo Manto Kavaliausko vertinimu – brangiausia diena nuo 2024 metų vasario.

Gyventojams įprastais vienetais 440 eurų už megavatvalandę yra 44 centai už kilovatvalandę. Tačiau tai biržos kainos perskaičiavimas, o ne visiems taikomas galutinis tarifas.

Elektros sąskaitoje atsispindi ne vien energijos įsigijimo kaina. Prie jos prisideda persiuntimo ir kitos dedamosios, o konkretaus vartotojo mokėjimas priklauso nuo pasirinktos sutarties. Todėl biržos kainą tiesiog dauginti iš viso mėnesio suvartojimo būtų netikslu.

Praktiškai svarbiausias klausimas šiuo metu yra paprastas: ar jūsų elektros energijos kaina užfiksuota, ar susieta su birža?

Daugumai buitinių vartotojų šuolis iškart neatsilieps

Pateiktais rinkos duomenimis, apie 90 proc. buitinių elektros vartotojų turi fiksuotos kainos sutartis. Jiems kasdienis biržos brangimas tiesiogiai nekeičia užfiksuotos energijos kainos.

Vis dėlto verta pasitikrinti, iki kada galioja kainos fiksavimas. Žmogui, kurio sutartis netrukus baigiasi, dabartinė situacija aktualesnė nei tam, kuris kainą užsitikrino ilgesniam laikui. Taip pat svarbu perskaityti tiekėjo pranešimus ir pasižiūrėti, koks planas būtų taikomas vėliau.

Su birža susietų planų turėtojams kainų svyravimai juntami greičiau. Jų išlaidos priklauso nuo sutartyje numatyto kainos skaičiavimo ir vartojimo apskaitos principo. Tokiu atveju naudinga stebėti kainas bei didesnį elektros vartojimą, kai įmanoma, perkelti į pigesnius laikotarpius.

Tačiau vienos brangios dienos nepakanka nuspręsti, kuris planas bus naudingiausias ateityje. Lyginti reikia visą pasiūlymą: energijos kainą, mėnesinius mokesčius, galiojimo laiką ir sutarties keitimo sąlygas.

Kodėl elektra brangsta dar neprasidėjus tikrai žiemai?

Kainas kelia keli vienu metu susidėję veiksniai. Sumažėjus vėjo ir saulės elektrinių gamybai, daugiau elektros poreikio tenka padengti kitais šaltiniais. Vėstant orams jos paklausa auga, o importo galimybės nėra neribotos. Prisideda ir gamtinių dujų kainos.

Todėl didelių šalčių nebuvimas savaime negarantuoja pigios elektros. Svarbu, kiek energijos tuo metu pagaminama, kiek jos reikia ir kokiomis sąlygomis galima gauti trūkstamą kiekį.

Vartotojams nerimą kelia ne tik pavienis rekordas, bet ir užsitęsęs brangimas. Vis dėlto vienos paros kaina dar nėra viso mėnesio rezultatas – galutinį poveikį lems tolesnė rinkos eiga ir konkrečios sutarties sąlygos.

Panevėžyje šiluma pabrango beveik 50 proc., bet sąskaitos kol kas mažesnės

Panevėžyje šildymo sezonas prasidėjo beveik perpus didesne šilumos kaina nei prieš metus. Tačiau vidutinė spalio sąskaita už 50 kvadratinių metrų buto šildymą nerenovuotame name turėtų siekti apie 28 eurus.

Tokį rezultatą lėmė mažesnis šilumos poreikis. Šildymo sezonas prasidėjo spalio 12 dieną, o palankūs orai leido sunaudoti mažiau energijos.

Čia slypi svarbiausias paaiškinimas laukiantiems sąskaitų: mokama už suvartotą šilumą pagal tuo metu galiojantį tarifą. Jeigu suvartojimas gerokai sumažėja, galutinė suma gali kristi net pabrangus kilovatvalandei.

Vis dėlto vidurkis nėra individualios sąskaitos prognozė. Vienodą plotą turinčių butų išlaidos gali skirtis dėl namo būklės, šildymo sistemos veikimo ir faktinio energijos poreikio.

Vilniuje skaičiuojama apie 27 eurus vietoj 51 euro

Sostinėje šildymo sezono pradžioje šilumos kaina buvo maždaug ketvirtadaliu didesnė. Tačiau šiltesnis spalis sumažino jos suvartojimą, todėl 50 kvadratinių metrų butui nerenovuotame name skaičiuojama maždaug 27 eurų šildymo sąskaita. Palyginimui pateikiama ankstesnė 51 euro suma.

Šios sumos leidžia lengviau atsikvėpti, tačiau pagal jas planuoti visos žiemos išlaidas būtų rizikinga. Šaltesnį mėnesį šilumos reikės daugiau, o išaugęs tarifas bus taikomas didesniam suvartotam kiekiui.

Gavus sąskaitą verta palyginti ne tik eurus, bet ir kilovatvalandes. Tai padės suprasti, ar mokėjimas pasikeitė dėl kainos, dėl suvartojimo, ar dėl abiejų priežasčių.

Dėl kompensacijos verta pasidomėti dar prieš susikaupiant skolai

Brangstant šildymui didėja ir kompensacijų poreikis. Pagal pateiktus skaičiavimus, sezonui suplanuotų 80 mln. eurų gali nepakakti, o bendra suma gali priartėti prie 105 mln. eurų. Atsakingos institucijos tikina, kad teisę į paramą turintiems gyventojams reikalingas finansavimas bus užtikrintas.

Gyventojui svarbiausia nelaukti, kol sąskaita taps nepakeliama. Dėl būsto šildymo išlaidų kompensacijos galima kreiptis į savivaldybę arba pateikti prašymą per Socialinės paramos šeimai informacinę sistemą SPIS. Joje veikia ir preliminari kompensacijos skaičiuoklė.

Kompensacija nėra skirta vien centralizuotai šildomų butų gyventojams. Ji gali priklausyti ir būstą šildant malkomis, dujomis, elektra ar kitu būdu. Vertinamos pajamos, turtas, normatyvai bei kitos nustatytos sąlygos, todėl vien iš atlyginimo ar pensijos dydžio galutinio atsakymo nustatyti negalima.

Pažadas sumažinti kainą dar nėra naujas tarifas sąskaitoje

Taip pat paskelbtas ketinimas socialiai pažeidžiamiems gyventojams užtikrinti bent 4 centais už kilovatvalandę mažesnę visuomeninę elektros kainą. Tačiau gyventojams svarbu atskirti pažadėtą pagalbos priemonę nuo jau galiojančio tarifo.

Kol nėra aiškios konkrečiam vartotojui taikomos kainos ir pagalbos sąlygų, šio sumažinimo nereikėtų iš anksto įtraukti į savo biudžetą. Tokios pačios atsargos reikia vertinant ir trumpalaikį biržos šuolį: jis neparodo, kiek tiksliai mokės kiekvienas namų ūkis.

Šiuo metu daugiausia aiškumo suteiks trys patikrinimai: iki kada galioja elektros kainos fiksavimas, kiek šilumos iš tiesų suvartojama ir ar priklauso kompensacija. Mažesnė spalio sąskaita yra gera žinia, tačiau žiemos išlaidoms ruoštis verta jau dabar.