ES ruošia elektros sąskaitų pokyčius: Lietuvoje vis svarbiau bus, kurią valandą vartojate elektrą

Už tokį patį suvartotos elektros kiekį galima sumokėti skirtingai – vien todėl, kad elektromobilis kraunamas ar vanduo šildomas kitu paros metu. Europos Komisija siūlo pertvarkyti elektros tinklų mokesčių taisykles, sparčiau diegti išmaniąsias sistemas ir mažinti elektrifikaciją stabdančias mokestines kliūtis. Lietuvos gyventojams dalis šių sprendimų jau pažįstami, tačiau būsimi pokyčiai dar labiau išryškintų skirtumą tarp patogaus ir finansiškai palankaus vartojimo laiko.

Vis dėlto pažadas sumažinti visų gyventojų sąskaitas nuo konkrečios datos kol kas nepaskelbtas. Europos Komisijos liepos 17 dieną pristatytą pasiūlymą ES energetikos ministrai svarstė spalio 29-ąją, o derybos dėl jo turinio tebevyksta. Todėl svarbu atskirti būsimą europinę tvarką nuo Lietuvoje jau galiojančių tarifų, kuriais galima pasinaudoti dabar.

Kodėl pigesnė elektra biržoje ne visada reiškia mažą sąskaitą?

Gyventojo mokėjimą sudaro daugiau nei pati elektra. Sąskaitoje susideda tiekėjo parduodamos energijos kaina, jos persiuntimo ir kitos reguliuojamos dedamosios bei mokesčiai. Todėl net smarkiai atpigus elektrai didmeninėje rinkoje galutinė mokėtina suma nebūtinai sumažėja tokia pačia proporcija.

Elektros tinklus reikia prižiūrėti, atnaujinti ir plėsti nepriklausomai nuo to, kiek tuo metu kainuoja pagaminti kilovatvalandę. Europos Komisijos skelbiamais duomenimis, tinklų mokesčiai pastaraisiais metais sudarė maždaug 24–29 proc. ES namų ūkių elektros sąskaitų, nors konkrečioje valstybėje ir konkrečiam vartotojui ši dalis gali skirtis.

Iki 2040 metų Europos skirstomiesiems tinklams numatomas maždaug 730 mlrd. eurų, o perdavimo tinklams – dar 477 mlrd. eurų investicijų poreikis. Būtent todėl ieškoma būdų geriau panaudoti esamą infrastruktūrą: kuo mažiau nereikalingų apkrovos pikų, tuo mažesnis spaudimas statyti papildomus pajėgumus vien kelioms intensyviausioms valandoms.

Ką siūloma keisti visoje Europos Sąjungoje?

Komisijos pasiūlyme daugiau dėmesio skiriama tam, kada ir kokia galia vartotojas naudojasi tinklu. Tarifai turėtų aiškiau skatinti lankstumą, o operatoriai – efektyviau valdyti infrastruktūrą, mažinti nuostolius ir naudoti skaitmeninius sprendimus.

Paprastas pavyzdys – gyvenamasis kvartalas, kuriame daug gyventojų vienu metu grįžta namo ir pradeda krauti elektromobilius. Jei dalis jų įkrovimą perkeltų į mažesnės apkrovos laiką, reikalinga didžiausia tinklo galia sumažėtų, nors per parą automobiliams būtų perduotas toks pats elektros kiekis. Tokį vartojimo lankstumą ir siekiama paskatinti kainodara.

Tačiau vienodo tarifo visai Europai nesirengiama nustatyti. Spalio pabaigos diskusijoje ministrai pabrėžė nacionalinių aplinkybių svarbą ir prašė daugiau lankstumo rengiant tarifų metodikas. Bendros ES taisyklės savaime dar nepasakytų, kiek Lietuvos gyventojas mokės už konkrečią kilovatvalandę.

Taryba siekia gruodį susitarti dėl bendro požiūrio į pasiūlymą. Tai būtų derybų etapas, o ne automatinis naujų kainų įsigaliojimas gyventojams.

Saulės elektrinė

Lietuvoje skirtumas tarp vakaro ir nakties jau dabar apčiuopiamas

Lietuvoje vartojimo laikas jau turi įtakos persiuntimo kainai pasirinkus atitinkamą planą. Pavyzdžiui, 2026 metais ESO keturių laiko zonų plano „Standartinis“ kainos su PVM yra tokios:

Tai elektros persiuntimo, o ne visa galutinė elektros kaina. Darbo dienomis vakaro zona taikoma 17–22 val., nakties – 22–5 val.; savaitgaliams ir švenčių dienoms nustatytas kitoks zonų grafikas.

Skaičiavimas konkretus: pagal šį planą 100 kWh persiuntimas vakaro metu kainuoja apie 14,64 euro, naktį – apie 6,29 euro. Perkėlus tokį kiekį iš vakaro į naktį, vien persiuntimo dedamoji sumažėtų maždaug 8,35 euro per mėnesį, arba apie 100 eurų per metus.

Šis pavyzdys galioja esant nurodytiems tarifams ir realiai perkėlus vartojimą. Jis neparodo visos sąskaitos pokyčio: tam reikėtų įvertinti tiekėjo energijos kainą bei likusias dedamąsias. Vienos laiko zonos planą turinčiam žmogui toks persiuntimo kainos skirtumas netaikomas.

Išmanusis skaitiklis parodo galimybes, bet sutaupyti reikia pačiam

Lietuvoje išmaniųjų skaitiklių diegimas jau gerokai pažengęs. ESO duomenimis, 2025 metų pabaigoje jų buvo įrengta daugiau kaip 1,3 milijono, kai bendras bendrovės klientų skaičius siekė apie 1,9 milijono.

Šie skaitikliai fiksuoja vartojimą 15 minučių intervalais, o duomenis savitarnoje galima peržiūrėti kitą dieną. Tai leidžia pastebėti, kuriuo metu namuose susidaro didžiausias poreikis, ir patikrinti, ar pakeistas įrenginio darbo grafikas davė rezultatą. Pats skaitiklis atskirai neįvardija kiekvieno prietaiso sąnaudų.

Praktinė nauda labiausiai priklauso nuo to, kiek vartojimo galima perkelti. Elektromobilį ar programuojamą vandens šildytuvą dažnai lengviau pritaikyti prie pasirinkto tarifo nei vakarienės gaminimą. Todėl šeimai, kuri daugiausia elektros sunaudoja grįžusi iš darbo, planas su brangia vakaro zona gali būti nepalankus, jeigu įpročių pakeisti nepavyksta.

Renkantis verta palyginti visą mėnesį, o ne vien patraukliausią nakties kainą. Maža vienos zonos kaina dar neparodo, kiek bus sumokėta už likusiomis valandomis suvartotą elektrą.

Tiekėjo kaina ir tinklo tarifas – du atskiri pasirinkimai

Dar viena svarbi detalė Lietuvos vartotojams: elektros tiekimo sutartis ir persiuntimo planas nėra tas pats. Vertinant pasiūlymą reikia atskirai matyti, kaip apskaičiuojama energijos kaina ir kaip apmokestinamas naudojimasis tinklu.

Todėl nereikėtų automatiškai manyti, kad pigiausia elektra visada būna naktį. Tinklo tarifo valandos nustatomos iš anksto, o biržos kainą veikia konkretaus laikotarpio pasiūla ir paklausa. Galutinį rezultatą lemia abiejų dalių suma.

Gyventojui naudingiausias klausimas būtų toks: kiek pagal svarstomą planą kainuotų mano faktinis pastarųjų mėnesių vartojimas? Toks palyginimas parodo gerokai daugiau nei reklamoje išskirta viena kilovatvalandės kaina. Sąskaitos sudedamųjų dalių atskyrimą pabrėžia ir Europos Komisija.

Ar dėl ES sprendimų Lietuvoje sumažės mokesčiai elektrai?

Pasiūlyme numatyta ir elektrifikacijai palankesnė mokestinė kryptis: elektros akcizas neturėtų būti didesnis už gamtinėms dujoms taikomą akcizą. Tačiau tai nėra paskelbtas sprendimas sumažinti Lietuvos gyventojams taikomą PVM ar garantija, kad visiems vartotojams galutinė sąskaita sumažės vienodu procentu. Konkreti nauda priklausytų nuo galutinio teisės akto ir nacionalinio taikymo.

Šią iniciatyvą Komisija sieja su platesniu tikslu – didinti elektros vaidmenį transporte, pastatuose ir pramonėje. Elektrifikacijos veiksmų plane numatyta siekti, kad iki 2040 metų elektra sudarytų 46 proc. galutinio energijos vartojimo, palyginti su maždaug 23 proc. dabar.

Tai nėra atsinaujinančios elektros dalies rodiklis. Kalbama apie visą galutinį energijos vartojimą, įskaitant transporto degalus ir šildymą. Komisijos vertinimu, pasiekus šį tikslą ES galėtų kasmet išleisti iki 260 mlrd. eurų mažiau iškastinio kuro importui. Šis sutaupymas apibūdina visos Sąjungos importo sąnaudas, o ne tiesiogines išmokas gyventojams.

Ką Lietuvos gyventojas gali pasitikrinti jau šiandien?

Laukti galutinio ES susitarimo nereikia norint suprasti savo sąskaitą. Pirmiausia verta patikrinti, kokį persiuntimo planą turite, kada faktiškai suvartojate daugiausia elektros ir ar mokate pastovų mėnesio arba galios mokestį. Tuomet galima palyginti alternatyvas pagal savo vartojimo duomenis.

Daug elektros naudojančiam namų ūkiui kelių centų skirtumas gali būti reikšmingas, o mažai vartojančiam gyventojui sutaupymą gali panaikinti pastovus mokestis. Jeigu vartojimo perkelti nepavyks, pigesnių valandų planas taip pat nebūtinai padės.

ES dabar svarstoma kryptis šį pasirinkimą dar labiau išryškintų: sąskaitai vis didesnę reikšmę turėtų gebėjimas naudotis tinklu palankiu metu. Kiek tai duos konkrečiam Lietuvos būstui, geriausiai parodys jo vartojimo istorija ir visų pasirinkto plano mokesčių palyginimas.