2035 metų draudimas braška: Europoje skinasi kelią siūlymas palikti vietos ir benzininiams automobiliams

Visiškas perėjimas prie naujų automobilių, neišmetančių CO₂, gali būti sušvelnintas. Europos Parlamento komitetas pritarė siūlymui sumažinti nuo 2035 metų numatytą išmetamo anglies dioksido mažinimo tikslą. Tai atvertų galimybę dalį naujų automobilių su vidaus degimo varikliais pardavinėti ir po datos, kuri ilgą laiką buvo pristatoma kaip lemtinga benzininių bei dyzelinių modelių ateičiai. Tačiau galutinis sprendimas dar nepriimtas.

Kaip skelbia leidinys „Pravda“, Europos Parlamento Aplinkos, klimato kaitos ir maisto saugos komitetas lapkričio 4 dieną palaikė pasiūlymą keisti naujų lengvųjų automobilių ir furgonų CO₂ reikalavimus. Už balsavo 48 komiteto nariai, prieš – 30, dar du susilaikė.

Siūlomi pakeitimai reikštų daugiau lankstumo automobilių gamintojams: mažesnius privalomus taršos mažinimo rodiklius, papildomus kreditus už mažiau taršaus plieno naudojimą ir palankesnį kai kurių Europoje pagamintų mažų elektromobilių įskaičiavimą.

Vairuotojams svarbiausia žinia – diskusija dėl vidaus degimo variklių ateities Europoje nėra užbaigta. Vis dėlto komiteto balsavimas dar nereiškia, kad dabar galiojančios taisyklės jau pakeistos.

Vietoje 100 proc. – mažesnis reikalavimas

Pagal dabartines taisykles nuo 2035 metų naujų lengvųjų automobilių CO₂ emisija turėtų būti sumažinta 100 proc., palyginti su 2021 metų lygiu. Praktinė tokio reikalavimo reikšmė – nulinė naujų automobilių išmetamo CO₂ emisija juos naudojant.

Komitetas siūlo šį rodiklį sumažinti iki 87,5 proc. Tai būtų dar švelnesnė pozicija nei anksčiau Europos Komisijos pasiūlytas 90 proc. mažinimo tikslas.

Skirtumas reikšmingas: jeigu galutinėse taisyklėse būtų palikta erdvės nenulinei emisijai, gamintojai nebūtinai turėtų apsiriboti vien automobiliais, kurie važiuodami CO₂ neišmeta.

Tačiau čia svarbu nesupainioti procentų. 87,5 proc. mažinimo tikslas nereiškia, kad likę 12,5 proc. parduodamų automobilių automatiškai galėtų būti benzininiai ar dyzeliniai. Kalbama apie gamintojo parduodamų naujų automobilių vidutinę CO₂ emisiją, o ne paprastą skirtingų variklių automobilių kvotą.

Kokius modelius ir kokiais kiekiais būtų galima parduoti, priklausytų nuo jų emisijos, visos gamintojo pasiūlos ir galutinai patvirtintų skaičiavimo taisyklių.

Vidaus degimo varikliams durys prasivertų, tačiau ne visiems vienodai

Siūlomas pakeitimas nesuteiktų besąlyginio leidimo po 2035 metų toliau pardavinėti visus dabartinius benzininius ar dyzelinius modelius.

Gamintojai ir toliau turėtų pasiekti nustatytą vidutinės emisijos rodiklį. Todėl galimybė išlaikyti vieną ar kitą automobilį rinkoje būtų susijusi su tuo, kaip atrodytų visa jų parduodamų naujų transporto priemonių pasiūla.

Vadinasi, antraštę apie visišką vidaus degimo variklių „išgelbėjimą“ kol kas būtų per anksti skelbti. Tačiau komiteto pozicija rodo konkretų siekį pakeisti iki šiol numatytą galutinį rezultatą – 100 proc. CO₂ sumažinimą.

Ši diskusija taip pat nėra sprendimas uždrausti žmonėms naudoti jau turimus automobilius. Aptariami reikalavimai skirti naujų transporto priemonių emisijai, todėl jų nereikėtų painioti su nurodymu 2035 metais atsisakyti dabar eksploatuojamo automobilio.

Gamintojams siūlomas ir papildomas būdas surinkti kreditų

Komiteto palaikomoje schemoje numatyta, kad automobilių gamintojai galėtų gauti papildomų kreditų už Europos Sąjungoje pagaminto mažo anglies dioksido pėdsako plieno naudojimą.

Šiuo būdu būtų galima padengti dar 7,5 procentinio punkto. Kartu su 87,5 proc. emisijos mažinimo rodikliu bendras įskaitomas sumažinimas siektų 95 proc.

Tai reikštų, kad vertinant gamintojo atitiktį būtų atsižvelgiama ne vien į automobilio išmetamą CO₂, bet ir į numatytą kreditų mechanizmą, susijusį su jo gamybai naudojamu plienu.

Vis dėlto toks įskaitymas nėra tas pats, kas fiziškai mažesnė konkretaus automobilio emisija važiuojant. Tai būtų reguliavimo priemonė, suteikianti gamintojui papildomo lankstumo vykdant nustatytus įsipareigojimus.

Furgonams – dar didesnis tikslų sušvelninimas

Pakeitimai paliestų ir naujus furgonus. Jiems komitetas siūlo 2030 metų CO₂ mažinimo tikslą sumažinti iki 35 proc., palyginti su 2021 metais.

Dabar numatytas 50 proc. mažinimas, o Europos Komisija buvo pasiūliusi 40 proc. rodiklį. Taigi komiteto pozicija šiuo klausimu taip pat būtų švelnesnė už Komisijos pasiūlymą.

Dar reikšmingesnis pokytis siūlomas 2035 metams: vietoje dabartinio 100 proc. mažinimo furgonams būtų taikomas 80 proc. tikslas.

Tai svarbi pasiūlymo dalis verslui, naudojančiam tokias transporto priemones pristatymui, aptarnavimui ar kitiems kasdieniams darbams. Tačiau kol kas kalbama apie siūlomą reguliavimo kryptį – iš jos dar negalima spręsti, kokie konkretūs modeliai po 2035 metų liktų prekyboje.

Mažiems europietiškiems elektromobiliams – palankesnė apskaita

Kartu su švelnesniais emisijos tikslais komitetas siūlo paskatinti kai kurių Europos Sąjungoje pagamintų elektromobilių pardavimą.

Pagal siūlymą, iki 4,2 metro ilgio elektromobilis, atitinkantis numatytas sąlygas, skaičiuojant gamintojo vidutinę emisiją galėtų būti įskaitomas kaip 1,4 transporto priemonės.

Toks koeficientas padidintų mažų elektromobilių reikšmę gamintojo emisijos apskaitoje. Tai nebūtų tiesioginė išmoka pirkėjui ar pažadas, kad automobilis atpigs – kalbama apie gamintojams taikomą skaičiavimo mechanizmą.

Komitetas taip pat palaikė siūlymą ateityje nustatyti neprivalomus nulinės emisijos transporto priemonių dalies tikslus įmonių automobilių parkuose.

Lemiamas balsavimas dar laukia

Komiteto pritarimas yra vienas teisėkūros etapų. Jis savaime nepanaikina dabartinio 2035 metų reikalavimo ir dar nesuteikia gamintojams naujų teisių.

Europos Parlamento plenarinėje sesijoje dėl pozicijos turėtų būti balsuojama gruodį. Vėliau lauktų derybos su ES Taryba, atstovaujančia valstybėms narėms. Per šiuos etapus gali keistis ir siūlomi procentai, ir kreditų taikymo sąlygos.

Kol kas galioja dabartinės taisyklės. Tačiau komitetas jau pritarė pozicijai, kuri paliktų daugiau galimybių naujiems automobiliams su vidaus degimo varikliais išlikti Europos rinkoje ir po 2035 metų. Ar ši galimybė taps įstatymu, paaiškės po likusių balsavimų ir derybų.