Benzininis automobilis – „nulinės emisijos“? „Toyota“ siūlo ES pakeisti taisykles, bet su viena sąlyga

„Toyota“ siekia, kad dalis automobilių su vidaus degimo varikliais Europoje būtų pripažįstami nulinės emisijos transporto priemonėmis. Esminė sąlyga – jie turėtų važiuoti tik nustatytus kriterijus atitinkančiais atsinaujinančiais degalais. Tai bendrovės pasiūlymas politikams, o ne jau priimtas sprendimas, tačiau jis parodo, dėl ko vyksta kova svarstant automobilių rinkos ateitį po 2035 metų.

Japonijos gamintojas savo poziciją viešai paskelbė spalio 16 dieną. Bendrovė ragina ES palikti daugiau galimybių skirtingoms technologijoms ir keisti tiek CO₂ reikalavimus, tiek kriterijus, pagal kuriuos automobilis būtų laikomas europietišku.

Įprastu benzinu varomas automobilis į šią kategoriją nepatektų

„Toyota“ pasiūlymas susijęs su vadinamaisiais VEEF automobiliais – transporto priemonėmis, naudojančiomis išskirtinai reikalavimus atitinkančius degalus. Bendrovė siūlo bendrą ES apibrėžimą susieti su Atsinaujinančiųjų išteklių energijos direktyvos kriterijais.

Tai nereiškia, kad bet kuris dabartinis benzininis automobilis būtų automatiškai prilygintas elektromobiliui. Reikėtų įrodyti, kad naudojami tinkami degalai ir laikomasi nustatytų sąlygų.

Be to, nulinės emisijos statusas teisės aktuose nepanaikintų paties degimo proceso. Deginant anglies turinčius atsinaujinančius degalus iš išmetimo vamzdžio vis tiek išsiskiria CO₂. Diskusijos esmė – ar ir kaip vertinti degalų kilmę bei jų šiltnamio efektą sukeliančių dujų balansą per visą gamybos ir naudojimo grandinę. Todėl „atsinaujinantys degalai“ ir „jokių išmetamųjų dujų“ nėra tapačios sąvokos.

Gamintojas prašo daugiau laiko ir mažesnio 2035 metų tikslo

„Toyota“ siūlo 2035 metais siekti 90 proc., o ne 100 proc. naujų automobilių CO₂ sumažinimo. Likusiam skirtumui numatytų lankstumo priemones, susijusias su atsinaujinančiais degalais ir mažesnio anglies pėdsako plienu. Taip pat prašoma 2028–2032 metų penkerių metų atitikties laikotarpio, kuris leistų lengviau išlyginti pardavimų svyravimus.

Panašią 90 proc. kryptį Europos Komisija pasiūlė dar 2025 metų gruodį. Tačiau jos oficialioje informacijoje šis pakeitimas tebėra įvardijamas kaip pasiūlymas, o galiojantis 2035 metų tikslas – 100 proc. sumažinimas. Gamintojo pageidavimai, Komisijos projektas ir galutinis ES reglamentas yra skirtingi teisėkūros etapai.

Todėl kol kas negalima teigti, kad įprastiems naujiems benzininiams ar hibridiniams automobiliams po 2035 metų jau užtikrinta vieta salonuose.

Degalų naudojimą jau bandoma patvirtinti skaitmeniniu būdu

Vienas sudėtingiausių klausimų – kaip užtikrinti, kad toks automobilis iš tiesų visada būtų pildomas reikalavimus atitinkančiais degalais. Vien vairuotojo pažado reguliavimo sistemai nepakaktų.

Šią problemą „Toyota“ kartu su BMW, „Bosch“ ir „Repsol“ nagrinėja Ispanijoje vykdomame bandyme. Liepą pradėtam šešių mėnesių projektui pasitelkta maždaug 20 automobilių, naudojančių „Repsol“ atsinaujinantį benziną. „Bosch“ sistema renka ir tikrina degalų pylimo duomenis iš kelių šaltinių, įskaitant automobilius, degalines ir degalų kortelių operacijas.

Bandymas turėtų padėti įvertinti ne tik automobilių veikimą, bet ir naudojamų degalų atsekamumą. Vis dėlto riboto automobilių parko projektas dar neatsako, kaip tokia kontrolė veiktų milijonams vairuotojų skirtingose valstybėse.

Lietuvos pirkėjams svarbūs būtų degalai, jų kaina ir prieinamumas

Jeigu tokia sistema būtų patvirtinta, Lietuvos salonuose ateityje galėtų išlikti platesnis jėgainių pasirinkimas. Tačiau pirkėjui reikėtų vertinti konkretaus modelio naudojimo sąlygas: kokius degalus leidžiama pilti, kur jų įsigyti ir kiek kainuos eksploatacija. Vien „nulinės emisijos“ kategorijos pavadinimas šių klausimų neišspręstų.

„Toyota“ taip pat siekia, kad europietiškos kilmės reikalavimuose būtų pripažintas Jungtinės Karalystės, Turkijos ir Japonijos indėlis. Siūlomą 70 proc. europinės vertės ribą bendrovė nori grįsti ne vien detalių kilme, bet ir inžinerija, tyrimais bei galutiniu surinkimu. Tai galėtų turėti reikšmės automobilių tinkamumui būsimoms paramos ar viešųjų pirkimų schemoms.

Dabar automobilį besirenkantiems gyventojams šie pasiūlymai dar nekeičia konkretaus pirkinio sąlygų. Prieš priimant sprendimą verta remtis galiojančiomis taisyklėmis ir realiomis automobilio naudojimo išlaidomis, o ne pažadu, kad būsimas reglamentas būtinai bus palankus pasirinktai technologijai.