Lietuvoje ilgą laiką automobilis buvo perkamas gana paprastai: kad būtų patikimas, patogus, geriau dyzelinis, o jei dar galingesnis — visai gerai. Degalų sąnaudos daugeliui buvo svarbios, bet ne visada pirmoje vietoje. Tačiau brangstant degalams ir augant akcizams, šis įprotis ima keistis.
Dabar pirkėjas vis dažniau skaičiuoja ne tik automobilio kainą salone, bet ir tai, kiek jis kainuos kiekvieną mėnesį. Kiek suvalgys degalų? Kiek kainuos važinėjimas į darbą? Ar verta pirkti didelį visureigį, jei didžiąją laiko dalį jis važinės mieste? Tokie klausimai tampa vis svarbesni.
Seimas dar anksčiau buvo numatęs, kad nuo 2025 m. transportui naudojamo dyzelino akcizas suvienodinamas su benzino akcizu, o nuo 2026 m. dyzelino tarifas turi tapti didesnis už benzinui taikomą akcizą. Kitaip tariant, senas lietuviškas įprotis „imsiu dyzelį, nes pigiau“ pamažu praranda dalį prasmės.
Nauji automobiliai Lietuvoje tampa mažiau taršūs
Europos aplinkos agentūros duomenys rodo aiškią kryptį: Lietuvoje naujai įsigyjamų lengvųjų automobilių vidutinė CO₂ emisija mažėja. 2023 m. vidutinis naujas automobilis Lietuvoje išmetė apie 130,0 g CO₂/km, 2024 m. — 128,3 g/km, o 2025 m. šis rodiklis jau krito iki 112,7 g/km.
Skirtumas per dvejus metus gana ryškus. Tai reiškia, kad naujų automobilių pirkėjai vis dažniau renkasi mažiau degalų vartojančius modelius: hibridus, elektromobilius, mažesnius benzininius automobilius arba tiesiog racionalesnes komplektacijas be perteklinės galios.
Europos aplinkos agentūra skelbia, kad naujų automobilių CO₂ rodikliai Europoje 2025 m. reikšmingai sumažėjo, o vienas pagrindinių veiksnių buvo auganti visiškai elektrinių automobilių dalis naujose registracijose. Agentūros duomenys grindžiami šalių pateikta informacija apie naujai registruotus automobilius ir WLTP matavimo metodu.
Su Vakarų Europa dar atsiliekame, bet regione atrodome geriau
Vis dėlto nereikėtų apsigauti: Lietuva dar nėra tarp pačių švariausių naujų automobilių rinkų Europoje. Jei lyginame su ES vidurkiu, kuris 2025 m. siekia apie 98,3 g CO₂/km, Lietuvoje perkami nauji automobiliai vis dar yra taršesni. Skandinavai ir dalis Vakarų Europos šalių mus lenkia stipriai, nes ten elektromobilių ir įkraunamų hibridų dalis naujų automobilių rinkoje yra gerokai didesnė.
Pavyzdžiui, Europos aplinkos agentūra nurodo, kad 2025 m. visiškai elektriniai automobiliai sudarė 18,9 proc. naujų lengvųjų automobilių registracijų ES, Norvegijoje ir Islandijoje, o Norvegijoje jų dalis siekė net 96 proc. Danijoje — 69 proc., Islandijoje — 43 proc.
Tačiau jei žiūrime ne į Skandinaviją, o į Rytų Europą, Lietuvos vaizdas jau kitoks. Mūsų naujų automobilių pirkėjai atrodo atsargesni ir racionalesni: vidutinė naujo automobilio tarša mažėja sparčiau, o pasirinkimai juda mažesnių sąnaudų link. Paprastai tariant, dar nesame Vakarų Europos lygio, bet tarp kaimynų ir regiono šalių jau neatrodome kaip tie, kurie aklai perka kuo didesnį variklį.
Akcizas nėra malonus, bet efektas matomas
Degalų akcizo didinimas vairuotojams nepatinka — ir tai suprantama. Kiekvienas papildomas centas už litrą jaučiamas iš karto, ypač tiems, kurie kasdien važinėja į darbą, gyvena užmiestyje ar turi vienintelį šeimos automobilį.
Tačiau iš valstybės pusės tokio mokesčio logika paprasta: jei degalai brangsta, žmonės pradeda rimčiau galvoti, kiek jų sunaudoja. Vieni mažiau važiuoja be reikalo, kiti renkasi ekonomiškesnį automobilį, treti svarsto hibridą ar elektromobilį. Lietuvos energetikos agentūra yra skelbusi, kad 2025 m. akcizų pokyčiai turėjo didinti degalų kainas, ypač dyzelino, ir mažinti kainų skirtumus su Baltijos kaimynėmis.
Todėl galima sakyti paprastai: akcizo didinimas nėra populiarus sprendimas, bet jis veikia. Naujų automobilių pirkimo duomenys rodo, kad lietuviai ima rinktis mažiau degalų vartojančius automobilius.
Mažiau degalų — mažesnė priklausomybė nuo naftos
Šis pokytis svarbus ne tik dėl ekologijos. Kuo mažiau degalų sudegina šalies transportas, tuo mažesnė Lietuvos priklausomybė nuo importuojamos naftos. Tai reiškia mažiau pinigų, iškeliaujančių užsienio tiekėjams, mažesnį jautrumą naftos kainų šuoliams ir stabilesnes išlaidas žmonėms bei verslui.
Žinoma, vien nauji automobiliai visos problemos neišspręs. Lietuvos keliuose vis dar labai daug senų, taršių automobilių. Bet kryptis jau matoma: kai pirkėjas renkasi naują automobilį, jis vis dažniau galvoja ne apie didžiausią variklį, o apie sąnaudas, CO₂, mokesčius ir tai, kiek realiai kainuos kiekvienas kilometras.
Ir tai turbūt yra svarbiausias pokytis. Ne todėl, kad lietuviai staiga tapo labai „žali“. O todėl, kad piniginė privertė skaičiuoti. Kartais būtent taip ir prasideda tikri įpročių pokyčiai.
Nepraleiskite svarbiausių naujienų
Užsiprenumeruokite ir kiekvieną rytą gaukite svarbiausių dienos straipsnių santrauką.
