Tikras šaltis dar neskuba atkeliauti: sinoptikai paskelbė, kas laukia antroje lapkričio pusėje

Lietuvoje artimiausiomis dienomis pasitaikys ir šlapdribos, ir naktinio šaltuko, tačiau ilgalaikė prognozė žiemos laukiantiems kol kas žada švelnesnius orus. Lapkričio 10 dieną atnaujintame Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos vertinime numatoma, kad antroji mėnesio pusė bus šiltesnė ir drėgnesnė nei įprastai. Tai nepalankus fonas ilgai išsilaikančiai sniego dangai, nors trumpų atšalimų neatmeta.

Pirmosios snaigės ir ryte apšalę automobilių stiklai dar neparodo, kad žiema įsitvirtino. Lapkritį orai gali keistis greitai: naktį temperatūra nukrinta žemiau nulio, o dieną vėl sušyla ir krituliai pereina į lietų.

Dabartinė prognozė būtent ir verčia atskirti du dalykus – trumpą žiemiškų orų epizodą ir ilgesnį šalčio laikotarpį. Šlapdribos artimiausiomis dienomis sulauksime, tačiau patvirtintos datos, nuo kurios Lietuvą užklotų pastovus sniegas, ilgalaikiame vertinime nėra.

Antroji lapkričio pusė – šiltesnė už įprastą

Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba prognozuoja, kad antroje lapkričio pusėje oro temperatūra bus apie 1,5 °C aukštesnė už standartinę klimato normą, o kritulių gali iškristi iki 20 proc. daugiau nei įprastai.

Viso lapkričio temperatūra numatoma iki vieno laipsnio aukštesnė už normą, o bendras kritulių kiekis – artimas įprastam. Palyginimui naudojamas 1991–2020 metų vidurkis: lapkričio vidutinė temperatūra Lietuvoje siekia 2,6 °C, kritulių kiekis – 57 milimetrus.

Šie rodikliai apibūdina bendrą laikotarpio kryptį. Jie nereiškia, kad kiekvieną dieną bus vienodai šilta arba kad naktimis nebešals. Šiltesniame laikotarpyje taip pat gali pasitaikyti snygio, tačiau jo išlikimą lems vėlesni orai.

Šlapdriba sugrįš, o naktimis kai kur bus slidu

Artimiausių dienų prognozėje jau yra žiemiškų akcentų.

Trečiadienį, lapkričio 11 dieną, naktį daug kur palis, vietomis krituliai maišysis su šlapdriba. Kai kur numatomas plikledis. Temperatūra svyruos nuo 2 laipsnių šalčio iki 3 laipsnių šilumos. Dieną vietomis palis, rytą dar gali pasitaikyti šlapdribos, tačiau oras sušils iki 3–8 laipsnių.

Ketvirtadienį, lapkričio 12 dieną, naktį kritulių sulauks šiaurės vakariniai rajonai, dieną – daugelis šalies vietovių. Vyraus nedidelis lietus. Naktį temperatūra vėl laikysis tarp 2 laipsnių šalčio ir 3 laipsnių šilumos, kai kur susidarys plikledis. Dieną numatomi 2–7 laipsniai šilumos.

Penktadienį, lapkričio 13 dieną, daug kur protarpiais lis. Sustiprės vėjas: pajūryje jo gūsiai gali siekti 15–20 metrų per sekundę. Naktį prognozuojama 1–6, dieną – 2–7 laipsnių šiluma.

Taigi artimiausias rūpestis bus permainingos sąlygos: drėgni paviršiai, vietomis naktimis susidarantis ledas ir vėl grįžtanti teigiama temperatūra.

Pirmas sniegas ir pastovi sniego danga – skirtingi dalykai

Lietuvos klimato atlase nurodoma, kad sniego danga mūsų šalyje paprastai pradeda formuotis lapkritį. Meteorologijos stotyse šį mėnesį vidutiniškai užfiksuojamos 3–7 dienos su sniego danga.

Tačiau pabaltavusi žemė dar nereiškia, kad sniegas gulės iki pavasario. Pastovia laikoma sniego danga, išsilaikanti mėnesį su nustatytomis trumpų pertraukų sąlygomis. Todėl vieno ryto ar kelių dienų sniegas šio apibūdinimo neatitinka.

Skiriasi ir Lietuvos regionai. Anksčiau sniego danga paprastai susidaro šiauriniuose bei rytiniuose rajonuose, vėliau – pajūryje ir pietvakariuose. Pasitaiko metų, kai pastovi danga kai kuriose vietovėse, ypač pajūryje, apskritai nesusiformuoja.

Dėl šių skirtumų viena visai šaliai paskelbta „tikros žiemos pradžios“ data dažnai pernelyg supaprastina situaciją.

Kodėl vieną žiemą sniego beveik nėra, o kitą jo netrūksta?

Ilgalaikiai stebėjimai rodo trumpėjančią sniego dangos trukmę, tačiau atskiri sezonai vis dar gali labai skirtis.

LHMT 2025 metų klimato būklės apžvalgoje nurodoma, kad tais kalendoriniais metais Lietuvoje vidutiniškai buvo 27 dienos su bent vieno centimetro sniego danga – 41 diena mažiau už standartinę klimato normą. Vertinant 1961–2025 metų laikotarpį, dienų su tokia danga mažėjo maždaug 7,5 dienos per dešimtmetį.

Tačiau bendroji tendencija nepanaikina šaltų ir sniegingų laikotarpių. Tai parodė praėjusi, 2025–2026 metų, žiema: pagal LHMT apžvalgą ji buvo šaltesnė už daugiametį vidurkį, nors prasidėjo labai šiltu gruodžiu.

Per tą žiemą vidutiniškai susidarė 62 dienos su bent vieno centimetro sniego danga – maždaug 11 dienų daugiau nei įprastai. Vadinasi, švelni sezono pradžia dar nenusprendžia, kokie bus sausis ir vasaris.

Atlanto oras gali atitolinti ilgesnį atšalimą

Lietuvos žiemoms svarbi oro masių judėjimo kryptis. Šiltesnio oro pernaša nuo Atlanto gali palaikyti švelnesnius, drėgnesnius orus ir trukdyti šalčiui ilgiau įsitvirtinti.

Praėjusios žiemos apžvalgoje LHMT aiškina, kad labai šiltą sezono pradžią lėmė ciklonų serija ir šilto oro prietaka nuo Šiaurės Atlanto. Ilgesnis atšalimas prasidėjo vėliau, susiformavus aukšto slėgio sričiai, kuri blokavo šilto oro pernašą iš vakarų.

Tai ankstesnio sezono paaiškinimas, o ne pažadas, kad šiemet įvykiai kartosis tokiu pačiu metu. Jis parodo, kodėl kelių savaičių orų pobūdį gali pakeisti atmosferos cirkuliacijos persitvarkymas.

Ar tikra žiema ateis lapkričio pabaigoje?

Šiuo metu tokios konkrečios datos Lietuvai patvirtinti negalima. Lapkričio 10 dieną atnaujinta ilgalaikė prognozė rodo šiltesnę už įprastą antrą mėnesio pusę, tačiau nenurodo, kurią dieną prasidės ilgalaikis šaltis ar susiformuos pastovi sniego danga.

Artimiausiomis dienomis laukia lietaus ir šlapdribos kaita, naktimis kai kur pašals. O atsakymui, ar mėnesio pabaigoje žiemiški orai užsibus ilgiau, dar reikės vėlesnių prognozių.