Šiluma dar laikysis, bet prognozėse jau matomas atšalimas: kada Lietuvoje ir Latvijoje gali pasirodyti snaigės?

Spalio pabaiga Lietuvoje ir Latvijoje dar primena švelnų rudenį, tačiau lapkričio pradžioje orai gali pasikeisti. Meteorologas Tomas Bricis išskiria lapkričio 3–5 dienų laikotarpį, kai Latvijoje galimas atšalimas ir šlapias sniegas. Lietuvos gyventojams tai taip pat metas atidžiau stebėti prognozes: ar šaltesni orai apims abi šalis, dar priklausys nuo atmosferos sistemų judėjimo.

Kol dienomis temperatūra laikosi gerokai aukščiau nulio, apie sniegą galvoti nesinori. Vis dėlto vėlyvą rudenį permainos gali ateiti greitai: lietingą ir palyginti šiltą popietę pakeisti šaltas rytas, o įprastą lietų – šlapdriba. Šiuo metu tolimesnėse prognozėse atsiradę žiemiškų kritulių ženklai dar nerodo neišvengiamos žiemos pradžios, tačiau leidžia įvardyti laikotarpį, kurį verta stebėti.

Abiejų šalių gyventojams artimiausiomis dienomis dar aktualesnė drėgmė, vėsesnės naktys ir trumpėjantis šviesusis paros metas. Pirmosios snaigės kol kas lieka galimu lapkričio scenarijumi.

Spalio pabaiga dar nežada staigaus žiemos įsiveržimo

T. Bricis, aptardamas orus laidoje „Rīta Panorāma“, nurodė, kad paskutinę spalio savaitę didelių pokyčių nesitikima. Latvijoje popietėmis numatoma maždaug 8–13 laipsnių šiluma, tačiau naktimis bus vėsiau, o rytinėje šalies dalyje temperatūra gali priartėti prie nulio.

Lietuvoje taip pat išlieka rudeniškas orų fonas. Spalio 26 dieną Vilniui skelbtoje artimiausios dienos prognozėje dar buvo numatyta apie 10 laipsnių šilumos. Vis dėlto vienoda dienos temperatūra nereiškia vienodų sąlygų paryčiais: pajūryje ir nuo jūros nutolusiuose rajonuose atvėsimas gali būti skirtingas.

Todėl šią savaitę kalbėti apie visuotinį sniegą dar anksti. Daug svarbiau stebėti nakties temperatūrą ir konkrečios vietovės prognozę, ypač jei į darbą ar mokyklą išvykstate anksti.

Galimo atšalimo laikas – lapkričio 3–5 dienos

Tolimesnėse prognozėse T. Bricis išskyrė lapkričio 3–5 dienas. Tuo metu Latvijoje gali atvėsti tiek, kad vietomis pasirodytų šlapio sniego. Pats meteorologas pabrėžė, jog prognozė dar gali keistis.

Lietuvai šis laikotarpis aktualus vertinant bendrą orų raidą Baltijos regione. Jei šaltesnės oro masės apimtų platesnę teritoriją, permainas galėtų pajusti abi šalys. Tačiau kol kas nėra pagrindo skelbti, kad tomis pačiomis dienomis būtinai snigs ir Vilniuje, ir Kaune, ir Rygoje.

Pirmosios snaigės taip pat nereiškia, kad susidarys sniego danga. Šlapias sniegas gali tirpti vos pasiekęs žemę, trumpam pabaltinti žolę ar automobilių stogus, o ant kelių palikti tik drėgmę. Vėlesnis temperatūros kritimas tuomet gali būti svarbesnis už patį snygį.

Kodėl vienur gali snigti, o kitur tuo pat metu lyti?

Lietuvą ir Latviją dažnai veikia tos pačios atmosferos sistemos, tačiau kritulių pobūdis priklauso nuo vietinių sąlygų. Svarbi ne vien temperatūra prie žemės, bet ir oro sluoksniai, per kuriuos krinta snaigės. Patekusios į šiltesnį orą jos tirpsta, todėl viename rajone gali kristi šlapdriba, kitame – lietus.

Reikšmės turi ir kritulių laikas. Naktį ar anksti ryte žiemiški krituliai gali pasirodyti ten, kur dieną jau būtų per šilta jiems išsilaikyti. Dėl to bendras pažadas „pirmasis sniegas atkeliaus konkrečią dieną“ tokio laikotarpio prognozėje būtų pernelyg kategoriškas.

Artėjant lapkričio pradžiai aiškės, ar atšalimo signalas stiprėja, kurios vietovės pateks į šaltesnio oro zoną ir ar tuo metu apskritai bus kritulių.

Pasiruošti reikia ne tik sniegui

Vairuotojams tiek Lietuvoje, tiek Latvijoje verta pasirūpinti padangų būkle, tinkamu langų plovimo skysčiu ir stiklo grandikliu. Laukti balto kiemo nereikėtų: rytinę kelionę gali apsunkinti ir apšalęs stiklas, rūkas ar po šaltos nakties slidžios kelio vietos.

Pėstiesiems jau dabar nepatogumų kelia šlapi lapai, drėgni laiptai ir tamsoje sunkiau pastebimos balos. Atvėsus tokios vietos gali tapti dar slidesnės, todėl pravartu rinktis geriau sukimbančią avalynę ir kelionei pasilikti daugiau laiko.

Artimiausiomis dienomis rudens šiluma dar nesitraukia staiga. Tačiau lapkričio pradžios prognozes jau verta sekti atidžiau – ypač tiems, kurie planuoja ilgesnes keliones Lietuvoje, Latvijoje ar tarp abiejų šalių.