Į savo Škoda Octavia už 900 eurų įsidėjau dujų įrangą, nes „atsipirks per metus“. Po dvejų metų servise išgirdau, kiek kainuos variklio galvutės remontas

Meistras padėjo prieš mane lapą ir pasakė, kad mano „Škoda Octavia“ variklio galvutės remontas su nuėmimu, surinkimu bei reikalingomis dalimis kainuos apie 1 250 eurų. Prieš dvejus metus į šį automobilį už 900 eurų buvau įsidėjęs dujų įrangą, išgirdęs, kad ji atsipirks per metus. Tą akimirką galvojau tik apie vieną dalyką: ar visi pigesni užsipylimai dabar nesutilpo į vieną remonto sąskaitą.

– Čia dėl dujų? – paklausiau.

Meistras neskubėjo linktelėti. Pasakė, kad rastas pažeistas vožtuvas ir reikės tvarkyti galvutę, tačiau vien iš to negalima sąžiningai paskelbti, jog dėl visko kalta dujų įranga. Mano automobilis jau buvo nuvažiavęs gerokai daugiau nei du šimtus tūkstančių kilometrų.

Sprendimą priėmiau žiūrėdamas į degalinės kainas

Mano „Octavia“ buvo benzininė, su 1,6 litro varikliu. Į darbą kasdien važiuodavau pirmyn ir atgal beveik šešiasdešimt kilometrų, savaitgaliais dar aplankydavome tėvus. Degalams išeinanti suma pradėjo erzinti labiau negu pats automobilio amžius.

Apie dujas pirmas užsiminė bendradarbis. Parodė, kiek sumokėjo už pilną baką, ir pasakė nesuprantantis, ko aš laukiu. Paskui kelis vakarus skaičiau vairuotojų pasakojimus: vieni buvo nuvažiavę šimtus tūkstančių kilometrų, kiti ginčijosi, kokią įrangą rinktis.

Į dirbtuves nuvažiavau jau beveik apsisprendęs. Montuotojas paklausė metinės ridos, pažiūrėjo automobilį ir pasiūlė įrangą už 900 eurų. Kai pasiteiravau apie atsipirkimą, atsakė: „Su jūsų važinėjimu maždaug per metus.“

Tas sakinys man patiko. Namuose žmonai pasakiau, kad pradžioje sumokėsime daugiau, užtat paskui kiekvieną mėnesį liks pinigų. Ji paklausė, ar automobiliui nepakenks, o aš pakartojau tai, ką pats buvau girdėjęs: šitam varikliui žmonės deda ir važiuoja.

Dabar prisimenu, kaip užtikrintai tą pasakiau. Nebuvau nei variklio būklės išsamiai išsiaiškinęs, nei visų būsimų išlaidų susirašęs.

Pirmus mėnesius važiuoti į degalinę buvo net malonu

Pigesni užsipylimai matėsi iš karto. Kaskart paėmęs kvitą mintyse palygindavau sumą su ankstesnėmis, o sutiktam bendradarbiui vis pasakydavau, kad reikėjo jo paklausyti anksčiau.

Tik vėliau supratau, kad lyginu ne visai vienodus dalykus. Žiūrėjau į vieno užpylimo kainą, bet ne visada pasižymėdavau, kiek kilometrų nuvažiavau. Benzino irgi reikėdavo, prisidėjo dujų sistemos priežiūra, tačiau šitas sumas kažkodėl laikiau atskirai nuo savo „sutaupymo“.

Įrangą prižiūrėti nuvažiuodavau, dokumentus mesdavau į automobilio aplanką. Tikslaus bendro skaičiaus neturėjau, bet paklaustas, ar jau atsipirko, atsakydavau: „Seniai.“

Po maždaug pusantrų metų pastebėjau, kad šaltas variklis kartais dirba nelygiai. Iš pradžių trumpai, paskui ilgiau. Vieną rytą užgeso išvažiuojant iš kiemo, tačiau užvedus iš naujo dirbo geriau, ir aš tąsyk nuvažiavau į darbą.

Škoda Octavia variklio remontasNuotrauka: OpenAI

Iš pradžių tikėjausi, kad užteks nedidelio remonto

Užsidegus variklio gedimo lemputei jau užsiregistravau į servisą. Tikėjausi išgirsti apie žvakes ar uždegimo ritę – iš anksto mintyse buvau pasiruošęs kelių šimtų eurų išlaidai.

Meistras paskambino po patikrų ir pasakė, kad viename cilindre nustatyta maža kompresija. Reikės išsiaiškinti mechaninę priežastį, o galutinė darbų apimtis paaiškės išardžius. Paprašiau prieš didesnius darbus suderinti kainą.

Kai vėliau atvažiavau, parodė pažeidimą ir paaiškino, ką numatyta remontuoti. Sąmatoje buvo galvutės darbai, tarpinės, kitos reikalingos dalys ir surinkimas. Apačioje – 1 250 eurų.

Stovėjau prie stalo ir iš karto pradėjau kaltinti dujų įrangą. Meistras sustabdė: „Jūs norite aiškaus kaltininko, bet aš nežinau, kokia variklio būklė buvo prieš dvejus metus. Galiu pasakyti, ką radome dabar.“

Man tas atsakymas nepatiko. Norėjau paprastesnio, su kuriuo galėčiau nuvažiuoti pas montuotoją ir padėti sąskaitą prieš jį.

Montuotojas priminė automobilio ridą

Paskambinau į dujų įrangą montavusias dirbtuves. Pasakiau, kas nutiko, ir priminiau pažadą apie atsipirkimą. Žmogus telefonu atsakė, kad kalbėjo apie degalų išlaidas, o ne garantavo, jog senam automobiliui nereikės variklio remonto.

– Bet kai dėjote, sakėte, kad važiuosiu be problemų.

– Sakėme, kad įrangą galima sumontuoti. Atvažiuokite, patikrinsime jos darbą ir turimus priežiūros įrašus.

Po šio pokalbio susiradau visus dokumentus. Juose buvo įrangos darbai ir priežiūra, tačiau nebuvo išsamaus variklio būklės įvertinimo prieš montavimą. Neturėjau su kuo palyginti dabartinių matavimų.

Automobilį suremontuoti sutikau. Kėbulas buvo geras, kitus didesnius darbus jau buvau padaręs, o už turimus pinigus kitos patikimos mašinos nebūčiau nupirkęs.

Kol laukiau, vieną vakarą susėdau su kvitais ir banko išrašu. Atskirai surašiau degalus, įrangos montavimą, priežiūrą ir remontą. Kai kurių užpylimų kilometrų neturėjau, todėl dalies skaičiavimų tiksliai užbaigti negalėjau.

Žmona priėjusi paklausė, kiek galiausiai sutaupėme. Pasakiau, kad tiksliai nežinau.

Atsiėmęs automobilį sąskaitą įdėjau į tą patį aplanką, kuriame gulėjo pirmasis 900 eurų mokėjimas. Po kelių dienų bendradarbis paklausė, ar vis dar rekomenduočiau dujas.

Šį kartą pirmiausia paklausiau, kokiam automobiliui ir kiek jis važiuoja.