Sniegas gruodį dar nežada baltų Kalėdų: prieš pat šventes orus gali pakeisti vadinamasis kalėdinis atlydys

Ar per 2026 metų Kalėdas Lietuvoje bus sniego, lapkričio viduryje patikimai pasakyti dar negalima. Tačiau net ir apsnigtas gruodžio vidurys baltų švenčių negarantuotų: iš Atlanto atslinkęs šiltesnis oras gali pakelti temperatūrą, atnešti lietaus ir greitai nutirpdyti sniego dangą. Toks prieš šventes pasitaikantis atšilimas Vidurio Europoje vadinamas kalėdiniu atlydžiu, o panašūs atmosferos procesai veikia ir Lietuvą.

Daugiau galimybių sulaukti išsilaikančio sniego paprastai turi nuo jūros nutolę Lietuvos rajonai, ypač rytinė ir šiaurės rytinė šalies dalis. Pajūryje sniegui išlikti dažniau trukdo švelnesnis oras. Tačiau konkrečių metų rezultatą lemia tai, kokios oro masės pasiekia šalį būtent šventinėmis dienomis.

Šis straipsnis remiasi pateikta Lenkijos IMGW sezoninių prognozių ir regioninių atmosferos procesų apžvalga. Ji aktuali Lietuvos skaitytojams dėl bendrų mūsų regioną veikiančių orų sistemų, tačiau nėra tiksli gruodžio 24–26 dienų prognozė Lietuvos miestams.

Ką apie gruodį jau leidžia pasakyti sezoninės prognozės?

Pateiktoje IMGW prognozėje Lenkijos gruodžio vidutinė temperatūra ir bendras kritulių kiekis daugiausia numatomi artimi 1991–2020 metų normai. Tai nesuteikia pagrindo skelbti nei apie neišvengiamą „šimtmečio žiemą“, nei apie visiškai besniegį mėnesį.

Sezoninis modelis vertina ilgalaikę tendenciją. Artimas normai mėnuo gali turėti ir šaltesnę savaitę, ir kelias neįprastai šiltas dienas. Jei pastarosios sutaptų su Kūčiomis ir Kalėdomis, įprastai atrodantis mėnesio vidurkis žmonėms vis tiek paliktų šlapių švenčių prisiminimą.

Svarbus ir kritulių pobūdis. Ta pati vandens atsarga atmosferoje vienomis sąlygomis iškrinta sniegu, kitomis – lietumi ar šlapdriba. Todėl prognozuojamas kritulių kiekis savaime neatsako į klausimą, ar per Kalėdas žemė bus balta.

Kur Lietuvoje sniegui išsilaikyti palankiau?

Lietuvoje nėra aukštų kalnų, kuriuose sniego sąlygos smarkiai skirtųsi nuo aplinkinių žemumų. Tačiau atstumas nuo Baltijos jūros, vietovės aukštis ir konkreti orų situacija vis tiek turi reikšmės. Rytiniuose bei šiaurės rytiniuose rajonuose žiemiškas oras dažnai turi daugiau galimybių įsitvirtinti negu pakrantėje.

Todėl planuojant šventes pajūryje ir, pavyzdžiui, Aukštaitijoje verta stebėti atskiras prognozes. Net tą pačią dieną vienoje Lietuvos dalyje gali lyti, o kitoje snigti. Šiek tiek aukštesnėje, nuo vėjo ir saulės apsaugotoje vietoje sniegas taip pat gali išlikti ilgiau.

Baltoms Kalėdoms neužtenka vien snygio. Reikia, kad sniegas nenutirptų iki šventinio ryto. Plonas sluoksnis ant įšalusios žemės ir toks pat sluoksnis po kelių šiltų, lietingų dienų elgsis skirtingai, todėl svarbios ir prieš tai buvusios sąlygos.

Kas yra kalėdinis atlydys?

Kalėdinis atlydys – tai Vidurio Europoje žinomas šiltesnių orų laikotarpis, pasitaikantis gruodžio pabaigoje. Jis siejamas su atmosferos cirkuliacijos pokyčiais, kai žiemišką orą pakeičia iš Atlanto atkeliaujančios švelnesnės ir drėgnesnės oro masės.

Pavadinimas gali sudaryti įspūdį, kad reiškinys kasmet ateina pagal kalendorių. Taip nėra: jis gali prasidėti skirtingu laiku, būti nevienodo stiprumo arba konkrečiame regione visai nepasireikšti. Tai pasikartojanti orų tendencija, o ne garantuotas šventinės savaitės scenarijus.

Žmonėms jis geriausiai pažįstamas iš paprastos situacijos: gruodžio viduryje kiemai balti, vaikai važinėja rogutėmis, tačiau likus kelioms dienoms iki Kūčių sustiprėja vėjas, temperatūra pakyla ir pradeda lyti. Šventėms lieka šlapios gatvės bei sniego lopai pavėsyje.

Kodėl Atlanto oras kartais taip greitai nutirpdo sniegą?

Europos žiemos orams svarbios slėgio sistemos virš Šiaurės Atlanto. Tarp jų – Islandijos žemo slėgio sritis ir Azorų aukšto slėgio sritis. Jų išsidėstymas bei slėgio skirtumai gali sudaryti palankesnes sąlygas stipresniam vakarų oro srautui.

Tokiu atveju į Europą lengviau patenka santykinai šiltas, drėgnas jūrinis oras. Sniego dangą veikia ne tik teigiama temperatūra, bet ir vėjas bei lietus. Todėl net gražiai apsnigtas kiemas per kelias dienas gali stipriai pasikeisti.

Lietuvą pasiekusių procesų poveikis priklauso nuo jų kelio ir stiprumo. Kartais šiluma apima visą šalį, kartais rytiniuose rajonuose šaltis išsilaiko ilgiau. Dėl to vien Lenkijoje prasidėjęs atlydys dar nepasako, kada ir kiek sušils kiekviename Lietuvos mieste.

Ar El Ninjas ir poliarinis sūkurys gali pakeisti šventinius orus?

Pateiktoje apžvalgoje tarp svarbių platesnio masto reiškinių minimi El Ninjas ir poliarinis sūkurys. El Ninjas susijęs su Ramiojo vandenyno pusiaujo dalies vandens temperatūros pokyčiais, galinčiais veikti atmosferos cirkuliaciją skirtinguose pasaulio regionuose.

Poliarinio sūkurio pokyčiai taip pat gali turėti įtakos žiemos orų raidai. Tačiau jo susilpnėjimas savaime nereiškia, kad Lietuvą būtinai užklups šaltis. Svarbu, kaip persitvarkys slėgio sistemos ir kur pasuks šaltesnės oro masės.

Iš vieno tokio reiškinio negalima patikimai išvesti Vilniaus ar Klaipėdos Kalėdų prognozės. Šventiniam snygiui reikės tinkamo šalčio, drėgmės ir konkrečios atmosferos situacijos derinio.

Kada prognozė Kalėdoms taps naudingesnė?

Daug aiškesnis vaizdas atsiras gruodžio antroje pusėje. Artėjant šventėms meteorologai galės patikimiau vertinti konkrečių slėgio sistemų judėjimą, temperatūrą ir kritulių pobūdį. Ypač verta stebėti prognozes likus maždaug savaitei, o vėliau – jų atnaujinimus.

Net ir tuomet svarbus bus pasirinktas miestas. Bendra žinia „Lietuvoje snigs“ dar nepasakys, ar sniegas išliks jūsų kieme, ar tik trumpam pabals žolė. Kelionėms aktuali ir nakties temperatūra: po dienos atlydžio vakare keliai gali apledėti.

Jei per Kalėdas planuojate vykti į Lenkiją, didesnės sniego galimybės tradiciškai siejamos su aukštesnėmis kalnų vietovėmis ir šiaurės rytine šalies dalimi, įskaitant Suvalkų kraštą. Tačiau prieš išvykstant tikrinkite konkrečios vietos prognozę ir kelių sąlygas – net sniegingame regione vienas šiltesnis laikotarpis gali pakeisti atostogų planus.