Vaikas grįžta iš lauko šlapiais batais: kaip paruošti prieškambarį žiemos kasdienybei
Didžiausia prieškambario klaida žiemą – šlapius batus palikti tiesiai ant grindų ir tikėtis, kad jie „patys išdžius“. Tuomet vanduo nubėga po kilimėliu, batai ima skleisti kvapą, o rytą vaikas vėl aunasi šaltą, drėgną porą. Tvarką dažniausiai išgelbsti ne brangūs baldai, o viena aiški vieta šlapiems batams, kabliai drabužiams ir kasdienė kelių minučių rutina.
Grįžus iš kiemo žiemą pirmiausia reikia turėti kur padėti snieguotus batus ir šlapius kombinezonus. Jei šie daiktai keliauja ant radiatoriaus, sofos ar prie durų, net ir tvarkingas prieškambaris per vieną vakarą virsta šlapia kliūčių juosta.
Prie durų reikia ne gražaus kilimėlio, o „šlapios zonos“
Mažas kilimėlis prie durų sulaiko purvą nuo padų, bet jis retai išsprendžia pagrindinę žiemos bėdą – tirpstantį sniegą. Tam geriau skirti atskirą neperšlampamą padėklą ar žemą batų dėklą su krašteliais. Ant jo galima statyti batus, aulinukus ir guminius batus, kol nuo jų nutekės vanduo.
Padėklą verta laikyti ten, kur vaikas nusiauna batus, o ne spintos gilumoje. Kuo mažiau veiksmų reikia po grįžimo, tuo didesnė tikimybė, kad batai atsidurs savo vietoje, o ne koridoriaus viduryje.
Jeigu vietos mažai, pakanka vieno tvirto plastikinio ar guminio pagrindo dviem poroms batų. Svarbu jį vakare ištuštinti ir nusausinti – kitaip vanduo liks prie batų visą naktį.
Šlapi batai turi džiūti, o ne būti kaitinami
Skubant dažnai norisi batus užkelti ant radiatoriaus. Tačiau stipri kaitra gali išsausinti odą, deformuoti kai kurias medžiagas ir susilpninti klijų vietas. Be to, iš išorės šilti batai nebūtinai bus sausi viduje.
Grįžus verta išimti vidpadžius, atlaisvinti raištelius ar plačiau atsegti aulinukus. Į vidų galima įdėti suglamžyto popieriaus: jis sugeria drėgmę ir padeda batui išlaikyti formą. Sudrėkusį popierių pakeiskite sausu, o batus palikite šiltoje, gerai vėdinamoje vietoje, tik ne prispaustus prie karšto radiatoriaus.
Jei vaiko batai ryte dar drėgni, geriau rinktis kitą porą. Nuolatinis avėjimas drėgnais batais greitai sugadina avalynę ir vaikui tiesiog nemalonus.

Striukėms, kepurėms ir pirštinėms reikia atskirų vietų
Ant vieno kablio sukabintos striukės, šalikas ir šlapios pirštinės neišdžius. Drėgmė lieka tarp sluoksnių, todėl kitą kartą rengiantis rankovės ar pirštinės būna nemaloniai šaltos.
Vaiko aukštyje pakabinti keli kabliai dažnai veikia geriau nei aukšta spinta. Vienas gali būti skirtas striukei, kitas – kuprinei, o šalia verta turėti atvirą dėžę ar krepšį kepurei ir pirštinėms. Smulkius daiktus lengviau surasti, kai jie nemaišomi su visos šeimos aksesuarais.
Labai šlapias pirštines ar sniego kelnes pirmiausia pakabinkite taip, kad oras pasiektų abi puses. Jei drabužis gali būti džiovinamas džiovyklėje, laikykitės jo etiketėje nurodytų priežiūros taisyklių – ypač tai svarbu vandeniui atspariems audiniams.
Vakaro penkios minutės išgelbsti rytą
Prieškambarį žiemai labiausiai sutvarko ne generalinis valymas savaitgalį, o trumpa rutina po paskutinio grįžimo namo. Ji apsaugo nuo balų, kvapo ir rytinio ieškojimo, kur dingo antra pirštinė.
- Išpilkite vandenį iš batų padėklo ir trumpai nušluostykite grindis aplink jį.
- Patikrinkite, ar batuose nėra sniego, ir išimkite vidpadžius, jei jie drėgni.
- Pirštines ir kepures išdėliokite džiūti atskirai, nepalikite jų rankovėse.
- Rytdienai prie durų palikite sausą batų porą ir viršutinius drabužius.
Žiemos prieškambaris neturi atrodyti kaip sandėlis, bet jis privalo atlaikyti šlapią kasdienybę. Viena aiški vieta batams, atskirai džiūstantys drabužiai ir vakarinis vandens nuvalymas reiškia, kad ryte nereikės nei ieškoti sausų pirštinių, nei pykti dėl balos prie durų.
Komentarai
Būkite pirmas, kuris pakomentuos
Daugiau šia tema
Visos temos naujienosIeškote daugiau?


