Kalėdinė premija ar papildomos laisvos dienos: kas darbuotojui iš tikrųjų vertingiau?
Gruodį darbo kalendorius dažnai susispaudžia: reikia užbaigti darbus, suderinti atostogas, nupirkti dovanas, pasirūpinti šeimos planais. Tada pasiūlymas pasirinkti tarp kalėdinės premijos ir kelių papildomų laisvų dienų nėra vien malonus gestas. Vieniems tai būtų proga ramiau apmokėti metų pabaigos išlaidas, kitiems – reta galimybė bent trumpam išjungti darbo paštą ir pabūti namuose.
Kai svarbiausia – daugiau laisvės biudžete
Premijos šalininkų argumentas paprastas: laisva diena neatneša pinigų į sąskaitą. Metų pabaigoje jų poreikis ypač juntamas. Šventinis stalas, dovanos, kelionė pas artimuosius, didesnės sąskaitos ar seniai atidėtas pirkinys niekur nedingsta vien todėl, kad darbuotojas gavo progą pailsėti.
Piniginei premijai svarbus ir pasirinkimo laisvės momentas. Vienas žmogus ją skirtų kasdienėms išlaidoms, kitas – skolai sumažinti, trečias atsidėtų nenumatytiems atvejams. Darbdavio suteiktas laisvadienis turi vieną paskirtį – nebūti darbe. Premija leidžia pačiam nuspręsti, ko tuo metu labiausiai reikia.
Toks pasirinkimas logiškas ir tiems, kurių darbo laikas jau gana lankstus. Jei galima susitarti dėl trumpesnės dienos, dirbti nuotoliu ar atostogas planuoti kitu metu, papildomos dienos prieš šventes gali neatrodyti išskirtinė nauda. Pinigai tokiu atveju yra apčiuopiamesnis įvertinimas už intensyvų laikotarpį ar pasiektus rezultatus.
Kai kalendoriuje nėra kur įsprausti poilsio
Kita pusė į tą patį pasiūlymą žiūri kitaip. Premija gali greitai išsisklaidyti tarp įprastų pirkinių, o kelios laisvos dienos lieka kaip realus laikas sau. Po įtemptų metų jis gali būti vertingesnis už vienkartinę išmoką, ypač kai darbas reikalauja nuolatinio dėmesio, bendravimo su klientais, pamainų ar griežtų terminų.
Prieš šventes laisvadieniai dažnai reiškia ne tik poilsį ant sofos. Tai laikas nuvažiuoti pas šeimą be skubėjimo, pasiruošti šventėms darbo dieną, kai parduotuvėse mažiau žmonių, pabūti su vaikais per jų atostogas arba tiesiog susitvarkyti namus. Žmogui, kuris įprastai negali laisvai pasiimti atostogų, tokia dovana gali būti labai konkreti pagalba.
Premijos kritikai taip pat primena, kad pinigai ne visada kompensuoja nuovargį. Jei darbuotojas jaučiasi perdegęs, papildoma suma gali priminti apie pastangas, bet nebūtinai suteikti jėgų tęsti. Ypač tada, kai darbo tempas prieš metų pabaigą tik didėja, o po švenčių vėl tenka grįžti į tą patį ritmą.

Vertė priklauso ne vien nuo pasirinkimo
Šiuo atveju nėra universalaus orientacinio skaičiavimo, nes premijos suma nepateikta, o laisvadienio vertė kiekvienam skiriasi. Ji priklauso nuo to, ar už tą laiką išsaugomas darbo užmokestis, ar darbuotojas gali laisvai pasirinkti dienas, ar jos neprapuola dėl darbo grafiko ir ar tuo metu apskritai įmanoma pailsėti. Premijos naudą savo ruožtu lemia jos dydis, individuali finansinė padėtis ir tai, ar pinigai bus skirti būtiniems dalykams, ar tiesiog papildomam vartojimui.
Praktikoje daug lemia ir pasirinkimo forma. Papildomos laisvos dienos atrodo patraukliau, kai jas galima panaudoti ne tik vieną konkrečią prieššventinę dieną, bet ir tada, kai jų tikrai reikia. Premija labiau vertinama, kai jos sąlygos aiškios, o darbuotojui nereikia spėlioti, ar ji bus skirta ir už ką. Ne mažiau svarbu, kad pasirinkimas būtų tikras: ne toks, kuriame teoriškai galima ilsėtis, bet komanda tuo metu negali apsieiti be žmogaus.
Kada teisūs vieni, o kada – kiti
Premija dažniausiai laimi tada, kai namų biudžete daug neatidėliotinų išlaidų arba kai žmogui labiau trūksta finansinio saugumo nei poilsio dienų. Laisvadieniai tampa stipresniu argumentu, kai atlygis stabilus, o laiko šeimai ir atsigavimui nuolat stinga. Tarp šių pasirinkimų yra ir tarpinis kelias: kai darbovietė leidžia darbuotojui pačiam nuspręsti, ko jis nori, nauda tampa ne formalia dovana, o realiu pasitikėjimu.
Jei jūsų darbovietė leistų rinktis, ar prieš šventes imtumėte premiją, ar papildomą laiką be darbo?
Komentarai
Būkite pirmas, kuris pakomentuos
Daugiau šia tema
Visos temos naujienosIeškote daugiau?


