Vakare kieme neradau vietos ir automobilį palikau ant vejos: ryte už valytuvo laukė savivaldybės pranešimas apie baudą
Ant priekinio stiklo pamatęs sulankstytą lapą pirmiausia pagalvojau, kad kažkas vėl paliko reklamą. Tik priėjęs arčiau perskaičiau savivaldybės pavadinimą ir savo automobilio numerį. Vakare atrodė, kad radau niekam netrukdančią vietą vienai nakčiai. Ryte jau turėjau aiškintis dėl užfiksuoto pažeidimo. Labiausiai pykau dėl to, kad tą patį vakarą ant žolės buvau matęs ir kitų automobilių.
Į namus grįžau po devynių. Lijo, bagažinėje gulėjo du pirkinių maišai, o kitą rytą reikėjo anksti važiuoti į darbą. Dar įsukdamas į kiemą supratau, kad laisvos vietos greičiausiai nebus: automobiliai stovėjo prie visų laiptinių, aikštelės gale ir ten, kur paprastai dar pavykdavo įsisprausti mažesnei mašinai.
Apsukau ratą. Paskui dar vieną, nors jau žinojau, kad per tas kelias minutes niekas nepasikeitė. Prie gretimo namo buvo tas pats. Galėjau važiuoti toliau ir ieškoti vietos prie didesnės gatvės, tačiau tada būtų tekę per lietų grįžti pėsčiomis.
Ties mūsų namo galu pamačiau laisvą plotą ant vejos. Žolė ten buvo praretėjusi, matėsi senos ratų vėžės. Kiek toliau jau stovėjo vienas automobilis. Pagalvojau, kad paliksiu šalia, ryte išvažiuosiu ir viskas.
„Tik vienai nakčiai“ pasirodė pakankamas pasiteisinimas
Automobilį pastačiau taip, kad neužstočiau tako. Dar išlipęs patikrinau, ar žmonėms liko vietos praeiti ir ar neprivažiavau per arti krūmų. Tą akimirką būtent tai man atrodė svarbiausia: jeigu niekam netrukdau, vadinasi, didelės problemos nėra.
Žmona atidarė duris, kai jau lipau laiptais su maišais.
— Kur radai vietą? — paklausė.
— Prie namo galo. Ant žolės truputį užvažiavau. Ryte anksti išvažiuosiu.
Ji pažiūrėjo į mane ir pasakė, kad ten geriau nestatyti. Atsakiau jau eidamas į virtuvę: kiemas pilnas, o pirkinių iš gatvės galo nenešiosiu. Buvau pavargęs ir nenorėjau dar vienos užduoties tą vakarą. Automobilis stovėjo, maišai buvo namuose, klausimą laikiau užbaigtu.
Dabar prisimenu, kiek pastangų įdėjau sau įtikinti, kad nieko blogo nepadariau. Neužstačiau įėjimo. Neužblokavau kito automobilio. Neužvažiavau ant gėlių. Vis rasdavau ką nors, ko nepadariau, kad nereikėtų galvoti apie tai, ką padariau.
Ryte pirmiausia ieškojau kitų nubaustų automobilių
Iš namų išėjau dar neprašvitus. Lapą už valytuvo pamačiau iš tolo. Ištraukęs perskaičiau, kad užfiksuotas galimas sustojimo ir stovėjimo taisyklių pažeidimas. Buvo nurodyta vieta, laikas ir kontaktai, kuriais turėjau kreiptis.
Pirmas judesys buvo apsižvalgyti. Norėjau pamatyti, ar toks pats lapas paliktas ir kitam ant žolės stovėjusiam automobiliui. Jo jau nebebuvo. Iš karto kilo pyktis: kodėl aš, o ne jis? Gal kažkas specialiai nufotografavo tik mano mašiną? Gal kaimynas iš lango laukė, kada atsiras proga pranešti?
Nufotografavau lapą ir nusiunčiau žmonai. Ji atsakė: „Pirma perskaityk iki galo.“
Pasirodo, mano rastas pranešimas dar nebuvo galutinis nutarimas, kuriame paskirta konkreti bauda. Tačiau tuo metu šio skirtumo beveik negirdėjau. Darbe kolegai pasakiau, kad gavau baudą už stovėjimą kieme, nors pats dar net nebuvau susisiekęs su pranešime nurodytu skyriumi.
Kolega paklausė, kur tiksliai stovėjau.
— Ant žolės prie namo. Bet ten visi stato.
Jis tik patraukė pečiais:
— Tai tu ant žolės ar aikštelėje?
Supykau ir ant jo. Man reikėjo, kad kas nors pritartų, jog pasielgta neteisingai, o jis uždavė klausimą, į kurį atsakymą pats žinojau.

Vietų trūkumas nepakeitė taisyklių
Per pietų pertrauką paskambinau nurodytu numeriu. Paklausiau, ką turiu pateikti ir kokia tvarka bus nagrinėjama situacija. Kai formalumus išsiaiškinome, pradėjau pasakoti apie kiemą: vietų mažai, namai seni, šeimos turi po du automobilius, vakare nebėra kur įvažiuoti.
Dar pridėjau, kad stovėjau tik vieną naktį.
Man paaiškino, kad šias aplinkybes galiu išdėstyti, tačiau jos savaime nesuteikia teisės statyti automobilio ant vejos. Sustojimą ir stovėjimą ant vejos draudžia KET, o draudimas apima ir kitas transporto priemonių stovėjimui neskirtas teritorijas.
— Bet ten jau beveik nėra žolės, vien provėžos, — pasakiau.
Vos ištaręs išgirdau, kaip silpnai tai skamba. Pats buvau užvažiavęs į tas provėžas ir dabar bandžiau aiškinti, kad jų buvimas pateisina mano sprendimą.
Pasitikrinau ir numatytą atsakomybę. Už sustojimą bei stovėjimą vietose, kuriose pagal KET tai draudžiama, ANK 417 straipsnio 2 dalyje numatyta 30–90 eurų bauda. Taigi tai nebuvo vien kaimyno paliktas perspėjimas ar prašymas patraukti automobilį.
Pateikiau prašytą informaciją ir paaiškinimą. Nerašiau, kad automobilis ten atsirado netyčia. Jį pastačiau pats. Parašiau apie aplinkybes, tačiau pirmą kartą nebandžiau iš jų padaryti leidimo.
Kaimynė parodė, ko vakare nenorėjau matyti
Po kelių dienų prie namo sutikau kaimynę, kuri gyvena pirmame aukšte. Nežinau, ar ji ką nors pranešė, ir nepaklausiau. Tačiau pati užsiminė, kad gyventojai vėl stato ant žaliojo ploto.
Pasakiau, jog ir aš vieną vakarą ten palikau automobilį, nes nebuvo vietos.
— Žinau, kad nėra, — atsakė ji. — Mano sūnus irgi kartais už kelių namų palieka. Bet pažiūrėkite, kas čia darosi.
Ji parodė į pažliugusią žemę. Palei veją ėjo purvinas ruožas, o ant tako matėsi ratų atneštos žemės. Vakare buvau žiūrėjęs tik į tai, ar automobilis telpa. Ji kasdien pro savo langą matė, kaip žalias plotas po truputį virsta išvažinėta aikštele.
— Vienas pastato vienai nakčiai, kitas vienai nakčiai. O žolės paskui nėra visą vasarą, — pasakė.
Šį kartą neturėjau noro ginčytis. Vietų tikrai trūko. Tačiau nuo mano automobilio jų kieme nepadaugėjo – tiesiog dar vienas ratas pervažiavo per žemę.
Vakare žmonai papasakojau apie pokalbį. Ji nepriminė savo perspėjimo, tik paklausė, ar jau išsiaiškinau dėl pranešimo. Padėjau dokumentus į stalčių ir pasakiau, kad sutvarkysiu.
Dabar grįžęs vėl kartais apsuku du ratus. Kartais tenka išleisti žmoną su pirkiniais prie laiptinės ir važiuoti ieškoti vietos toliau. Per lietų tas pasivaikščiojimas nepasidarė malonesnis. Vis dar pykstu, kad kieme taip ankšta, ir norėčiau, kad gyventojai kartu ieškotų sprendimo.
Tačiau kai pravažiuoju pro tą vejos gabalą, nebegalvoju, jog ten radau laisvą vietą. Tą vakarą tiesiog pasirinkau patogiau grįžti namo, nors žinojau, kad automobilį palieku ten, kur jam vieta nenumatyta.
Komentarai
Būkite pirmas, kuris pakomentuos
Daugiau šia tema
Visos temos naujienosIeškote daugiau?


