Po „Lexus“ kapotu – „Toyota“ variklis? Už ką pirkėjai iš tikrųjų sumoka daugiau
Tas pats variklio darbinis tūris, panaši hibridinė sistema ir bendros technologijos – lyginant „Lexus“ su „Toyota“ natūraliai kyla klausimas, kodėl vienas automobilis kainuoja daugiau. Daugelyje modelių techninė giminystė iš tiesų glaudi. Tačiau išvada, kad „Lexus“ yra tik „Toyota“ su kitu ženkleliu, neatskleidžia viso vaizdo: skirtumų gali būti ir jėgainės nustatymuose, ir važiuoklėje, ir tame, kiek triukšmo bei vibracijų pasiekia saloną.
„Toyota“ koncernas bendras technologijas naudoja skirtinguose savo modeliuose ir prekės ženkluose. Tai leidžia tą pačią techninę bazę pritaikyti keliems automobiliams, užuot kiekvienam atskirai kūrus visiškai naują variklį. Todėl dalis „Lexus“ sedanų, krosoverių ir didžiųjų visureigių naudoja tos pačios šeimos jėgos agregatus kaip „Toyota“.
Vis dėlto žodis „tas pats“ čia reikalauja tikslumo. Bendra variklių šeima dar nereiškia, kad visose versijose sutampa kiekviena detalė, galia, transmisija ir valdymo programa. Norint suprasti konkretų automobilį, svarbu žiūrėti į modelį, jo kartą, pagaminimo metus ir rinką, kuriai jis skirtas.
2,5 litro hibridai: giminystė, kurios gamintojas neslepia
Vienas aiškiausių bendrų technologijų pavyzdžių – 2,5 litro keturių cilindrų benzininis variklis hibridinėje sistemoje. Tokia jėgainių architektūra sutinkama ir „Toyota“, ir „Lexus“ automobiliuose. Pirkėjams gerai pažįstami palyginimai – hibridinis „Toyota RAV4“ ir „Lexus NX 350h“, taip pat skirtingų kartų hibridiniai „Toyota Camry“ bei „Lexus ES“.
Šių automobilių pagrindinė techninė idėja panaši: benzininis variklis dirba kartu su elektrine pavara, o sistema parenka jų veikimo derinį pagal važiavimo sąlygas. Tačiau automobilio pojūtį lemia daugiau nei vien variklio tūris. Svarbu, kaip reaguojama į akceleratoriaus paspaudimą, kaip suderintas visos jėgainės darbas ir kaip jos garsas izoliuojamas nuo keleivių.
Todėl persėdus iš vieno automobilio į kitą galima atpažinti pažįstamą hibrido veikimą, bet kartu pajusti kitokį komfortą. Pirkėjas moka ne vien už po kapotu esančius cilindrus – jis perka visą automobilį ir jo sukuriamą važiavimo patirtį.
Turbininiai varikliai taip pat keliauja tarp abiejų ženklų
Bendros technologijos neapsiriboja ekonomiškesniais hibridais. 2,4 litro benzininis variklis su turbokompresoriumi naudojamas, pavyzdžiui, „Toyota Grand Highlander“ ir „Lexus TX 350“. Šie modeliai ypač aktualūs Šiaurės Amerikos rinkoje, todėl jų nereikėtų automatiškai tapatinti su Lietuvoje siūloma modelių gama.
Dar didesniuose automobiliuose sutinkamas maždaug 3,4 litro V6 variklis su dviem turbokompresoriais. Šios šeimos agregatai montuojami „Toyota Tundra“ pikapuose, „Sequoia“ visureigiuose ir „Lexus GX“ bei LX modeliuose. Tai dar vienas pavyzdys, kaip koncernas bendrą techninį pagrindą pritaiko skirtingos paskirties transporto priemonėms.
Tačiau iš vienodo variklio tūrio nereikėtų spręsti, kad visi šie automobiliai turi vienodą jėgainę. Konkretus galios lygis, jos perdavimas ratams ir visas veikimo derinys priklauso nuo versijos. Pikapui, šeimos visureigiui ir prabangiam rėminiam modeliui keliami nevienodi uždaviniai.

Ilgaamžis 3,5 litro V6 – pažįstamas ir „Toyota“, ir „Lexus“ savininkams
Atmosferinis 3,5 litro V6 daugelį metų buvo svarbi abiejų prekės ženklų pasiūlos dalis. Skirtingos šios šeimos versijos naudotos ankstesniuose „Toyota Highlander“ ir „Sienna“, taip pat „Lexus IS“, ES bei RX modeliuose.
Čia itin svarbūs pagaminimo metai. Naudotų automobilių rinkoje šių variklių galima sutikti dažnai, tačiau tai nereiškia, kad visi šiandien parduodami išvardytų modelių automobiliai vis dar turi tokią pačią jėgainę. Keičiantis kartoms gamintojai keičia ir variklių pasiūlą.
Pirkėjui tai naudinga žinoti dėl paprastos priežasties: kalbos apie „Toyota“ arba „Lexus“ variklį apskritai yra pernelyg plačios. Du vienodo pavadinimo automobiliai, pagaminti skirtingais metais, gali turėti visai skirtingą techniką. O skirtingų ženklų modeliai kartais būna techniškai artimesni, nei atrodo iš jų kainos ar išvaizdos.
Kas gali skirtis, jei pagrindinis variklis giminingas?
Vienas skirtumų – variklio ir kitų jėgainės elementų valdymo nustatymai. Priklausomai nuo modelio, gali skirtis galia, reakcijos ir bendras veikimo charakteris. Tačiau ne mažiau svarbus visas automobilio paruošimas: garso izoliacija, vibracijų slopinimas, pakabos nustatymai ir salono medžiagos.
„Lexus“ atveju papildoma kaina siejama su aukštesnės klasės visuma. Net jei variklio techninė kilmė pažįstama iš „Toyota“, keleivis gali girdėti mažiau jo darbo, jausti kitokią pakabos reakciją ir sėdėti kitaip įrengtame salone. Šie dalykai neatsispindi vienoje specifikacijų lentelės eilutėje.
Todėl svarstant, ar verta primokėti, naudingiausia išbandyti konkrečius automobilius panašiomis sąlygomis. Važiavimas mieste atskleis vienus skirtumus, kelionė didesniu greičiu – kitus. Vien tik atidarius kapotą atsakymo į klausimą apie kainą nebus.
„Lexus“ turi ir variklių, kurių įprastoje „Toyota“ nerasite
Ne visa „Lexus“ istorija paremta bendrais masinių modelių agregatais. Ryškiausia išimtis – nebegaminamas LFA superautomobilis su atmosferiniu 4,8 litro V10 varikliu. Šis agregatas buvo kuriamas specialiai tam modeliui, bendradarbiaujant su „Yamaha“.
LFA iš viso pagaminta 500 vienetų. Kiekvieno automobilio V10 surinkimas buvo patikėtas vienam meistrui, kuris savo darbą patvirtindavo asmeniškai. Tai visiškai kitoks gamybos ir modelio kūrimo pavyzdys nei bendros jėgainės pritaikymas keliems šeimos automobiliams.
Šis variklis tapo svarbia LFA tapatybės dalimi. Jo nebuvo galima gauti tiesiog pasirinkus kitą „Toyota“ komplektaciją. Būtent tokie modeliai primena, kad „Lexus“ gamoje yra ir savarankišką techninį charakterį turinčių automobilių.
Atmosferinis 5,0 litro V8 – dar viena išskirtinė istorija
Kitas svarbus pavyzdys – 5,0 litro V8, žymimas 2UR-GSE. Jis naudotas sportiškuose „Lexus IS F“, „RC F“, „GS F“ ir „LC 500“. Šie modeliai orientuoti į kitokius pirkėjo lūkesčius nei kasdieniai hibridiniai sedanai ar šeimos krosoveriai.
Atmosferinis V8 pasirinktas dėl savo veikimo charakterio, o visas automobilis kuriamas atsižvelgiant į sportiškesnę paskirtį. Todėl tokių „Lexus“ lyginimas su įprasta „Toyota“ vien pagal koncerno bendrą kilmę praranda prasmę. Konkreti jėgainė ir konkretus modelis čia pasako gerokai daugiau nei gamintojo priklausomybė tai pačiai grupei.
Sportinių flagmanų ateities kryptys taip pat skiriasi. Pateiktoje medžiagoje „Toyota“ GR GT projektas siejamas su 4,0 litro V8, dviem turbokompresoriais ir hibridine sistema, o LFA įpėdinio kryptis – su elektrine pavara. Tai rodo, kad net išskirtinių modelių lygmeniu abu vardai nebūtinai renkasi vienodą techninį kelią.
Už ką galiausiai primoka „Lexus“ pirkėjas?
Daugelyje kasdienių modelių pirkėjas iš tiesų gauna „Toyota“ koncerne plačiau naudojamas variklių technologijas. Tai savaime nėra trūkumas – bendra techninė bazė ir prabangus automobilio paruošimas gali puikiai derėti. Tačiau tikėtis, kad kiekvienas „Lexus“ turės išskirtinai jam sukurtą variklį, būtų klaidinga.
Papildoma kaina dažniausiai slypi kelių dalykų derinyje: jėgainės nustatymuose, komforte, garso izoliacijoje, važiuoklėje, medžiagose ir įrangoje. O sportiniuose bei išskirtiniuose modeliuose skirtumas gali prasidėti jau nuo paties variklio.
Todėl prieš mokant daugiau verta klausti konkrečiai: kokia šio automobilio jėgainė, su kokiais „Toyota“ modeliais ji gimininga ir ką papildomai suteikia būtent pasirinktas „Lexus“? Atsakymas padės suprasti, ar jums svarbiausia ta pati pagrindinė technologija už mažesnę kainą, ar norite visumos, dėl kurios prabangesnis automobilis kasdien jaučiasi kitaip.
Komentarai
Būkite pirmas, kuris pakomentuos
Daugiau šia tema
Visos temos naujienosIeškote daugiau?


