Kalėdinis keksas su džiovintais vaisiais: vaisius romu ar arbata užpilti reikia jau dabar, likus mėnesiui iki švenčių
Dažna klaida – kalėdinį keksą pradėti kepti likus kelioms dienoms iki švenčių ir tik tada į tešlą suberti sausas razinas bei kitus vaisius. Jei džiovintus vaisius užpilsite romu arba stipria arbata maždaug prieš mėnesį, jie prisigers drėgmės, aromato ir kepinyje bus minkšti, sodrūs, o ne kieti ar blankūs.
Toks pasiruošimas nereikalauja daug darbo: vaisius sudedate į švarų sandarų stiklainį, užpilate pasirinktu skysčiu ir paliekate vėsioje, tamsesnėje vietoje. Artėjant šventėms beliks iškepti keksą ir leisti jam subręsti.
Vienas stiklainis dabar išgelbsti šventinį kepimą vėliau
Kalėdinis keksas nėra tas pyragas, kurį būtina suvalgyti dar šiltą. Jo skonis formuojasi pamažu: džiovinti vaisiai atiduoda saldumą ir aromatą tešlai, prieskoniai susilieja, o pats kepinys tampa drėgnesnis.
Tačiau pradžia yra vaisiai. Razinos, džiovintos spanguolės, vyšnios, abrikosai, slyvos ar figos dažnai būna gana sausi. Įmaišyti tiesiai į tešlą jie gali sugerti dalį jos drėgmės, o pjaunant keksą vietoj minkšto vaisiaus pasitaiko kietesnis, pernelyg saldus kąsnis.
Ilgesnis mirkymas šią problemą išsprendžia paprastai. Vaisiai išbrinksta, jų skonis tampa gilesnis, o romo aromatas kepinyje neatrodo kaip atsitiktinai įpiltas alkoholis. Renkantis arbatą rezultatas bus švelnesnis, bet vis tiek gerokai sodresnis nei naudojant visai nemirkytus vaisius.
Romas tinka ne visiems, arbata – saugi alternatyva
Romas yra klasikinis pasirinkimas brandintam kalėdiniam keksui, tačiau jis nėra vienintelis. Jei kekso valgys vaikai, alkoholio norisi vengti arba tiesiog mėgstate lengvesnį skonį, vaisius galima mirkyti stiprioje juodojoje arbatoje.
Arbatą užplikykite stipresnę, visiškai atvėsinkite ir tik tada pilkite ant vaisių. Ji suteiks drėgmės bei lengvos karamelinės natos, ypač jei naudojate razinas, slyvas ir džiovintus abrikosus. Galima pridėti apelsino ar citrinos žievelės, cinamono lazdelę, kelias gvazdikėlių galvutes, tačiau prieskonių nereikia padauginti – jie turi papildyti vaisius, o ne užgožti visą keksą.
Vaisius užpilkite tiek, kad jie būtų apsemti arba galėtų lengvai įsigerti skystį. Jei po kelių dienų matote, kad skysčio beveik nebeliko, įpilkite dar truputį. Rinkitės sandarų stiklainį, o ne dubenį, pridengtą lėkšte: taip vaisiai neapdžius ir neprisigers šaldytuvo ar virtuvės kvapų.

Ką verta sudėti į stiklainį
Vien razinų pakanka, bet skanesnis ir gražiau pjaunamas keksas išeina sumaišius kelių rūšių vaisius. Didesnius vaisius supjaustykite maždaug razinos dydžio gabalėliais – tuomet jie pasiskirstys tolygiai ir nesmuks į kekso dugną.
- Razinos ir šviesiosios razinos suteikia natūralaus saldumo.
- Džiovintos spanguolės ar vyšnios įneša malonios rūgštelės.
- Smulkinti abrikosai, slyvos ar figos suteikia minkštą, tirštą tekstūrą.
- Cukruotos apelsinų ar citrinų žievelės tinka tiems, kurie mėgsta ryškų citrusų aromatą.
Nenaudokite vaisių, kurie jau turi nemalonų kvapą, yra pernelyg sukietėję ar kelia abejonių dėl kokybės. Mirkymas jų „neatgaivins“ – jis tik sustiprins tai, ką sudėjote į stiklainį.
Prieš kepant vaisius reikia paruošti ir tešlai
Atėjus kepimo dienai vaisių nereikia kruopščiai sausinti iki visiško sausumo, tačiau skysčio perteklių nupilkite. Jei į tešlą supilsite ir daug romo ar arbatos, gali pakisti jos tirštumas, o keksas sunkiau iškeps per vidurį.
Vaisius prieš maišant į tešlą galima lengvai apvolioti miltuose. Tai negarantuoja, kad nė vienas gabalėlis nenusileis žemyn, bet padeda jiems pasiskirstyti tolygiau. Patį užpiltą skystį verta pasilikti: juo galima labai saikingai sudrėkinti jau iškeptą, atvėsusį keksą, jei receptas tam tinka.
Vaisių stiklainį pasiruoškite dabar, o ne paskutinę advento savaitę. Per mėnesį jie atliks didžiąją dalį darbo už jus, ir kalėdinis keksas turės tą gilų, subrendusį skonį, kurio neįmanoma sukurti skubant.
Komentarai
Būkite pirmas, kuris pakomentuos
Daugiau šia tema
Visos temos naujienosIeškote daugiau?


