Norisi kramtyti ledą net šaltuoju metu: kada kūnas prašo išsitirti geležies atsargas
Jei ledą kramtyti norisi ne vien kartą po gėrimo, o nuolat – net žiemą ir namuose – verta aptarti su gydytoju geležies atsargų tyrimą. Toks potraukis, vadinamas pagofagija, gali būti susijęs su geležies stoka, nors vien iš šio įpročio diagnozės nustatyti negalima.
Atrodytų, smulkmena: įmetei ledo į stiklinę, sukramtei kelis gabalėlius ir tarsi palengvėjo. Tačiau kai šis noras kartojasi kasdien, žmogus pradeda ieškoti ledo specialiai, o paprastas vanduo be jo nebedžiugina, kūnas gali siųsti signalą, kurio nereikėtų nurašyti keistam įpročiui.
Ne kiekvienas ledo gabalėlis reiškia geležies stoką
Ledą žmonės kramto dėl įvairių priežasčių: patinka traškesys, norisi atsigaivinti, sausėja burna, ramina pats kramtymo veiksmas. Kartais tai tiesiog įprotis, ypač jei ledas kramtomas retai ir nėra kitų savijautos pokyčių.
Vis dėlto ryškus, sunkiai valdomas potraukis ledui laikomas vienu iš galimų geležies stokos požymių. Jis gali atsirasti ir tada, kai žmogus dar nesijaučia akivaizdžiai išsekęs. Kodėl būtent ledas traukia, iki galo nėra aišku, tačiau ryšys su geležies stoka medicinoje žinomas.
Kada verta nelaukti ir užsirašyti tyrimams
Ypač verta pasitikrinti, jei norą kramtyti ledą lydi nuovargis, silpnumas, galvos svaigimas, dusulys lipant laiptais, širdies plakimo pojūtis, blyškesnė oda ar sunkiau susikaupiama. Vienas simptomas nebūtinai rodo problemą, bet keli kartu jau nėra dalykas, kurį verta ignoruoti.
Didesnį dėmesį turėtų skirti gausiai menstruuojančios moterys, nėščiosios, neseniai gimdžiusios moterys, žmonės, kurių mityboje mažai geležies šaltinių, taip pat turintieji virškinamojo trakto negalavimų. Geležies stoka gali vystytis dėl nepakankamo jos gavimo, prastesnio pasisavinimo arba kraujo netekimo, todėl svarbu ne tik papildyti atsargas, bet ir suprasti priežastį.

Tyrimas atsako daugiau nei spėliojimas virtuvėje
Šeimos gydytojas, įvertinęs simptomus ir situaciją, gali skirti kraujo tyrimus, tarp jų bendrą kraujo tyrimą ir feritino tyrimą, kuris padeda vertinti geležies atsargas. Kartais vien geležies rodiklio nepakanka, nes jis gali kisti dėl kitų organizmo būklių, todėl rezultatus reikėtų vertinti kartu su gydytoju.
Nereikėtų pradėti vartoti geležies preparatų vien todėl, kad norisi ledo. Perteklinė geležis taip pat nėra naudinga, o papildai gali dirginti virškinimą, sukelti pykinimą ar užkietėti vidurius. Be to, savarankiškai geriant papildus galima užmaskuoti priežastį, dėl kurios geležies atsargos mažėja.
Kol laukiate konsultacijos, stebėkite ne tik ledą
Naudinga kelias savaites atkreipti dėmesį, kaip dažnai kyla noras kramtyti ledą ir ar jis susijęs su nuovargiu, menstruacijomis, mityba ar kitais negalavimais. Tokia paprasta pastaba gydytojui kartais pasako daugiau nei bendras „jaučiuosi ne taip“.
- Užsirašykite, ar ledą kramtote retkarčiais, ar jo aktyviai ieškote kasdien.
- Atkreipkite dėmesį į silpnumą, dusulį, galvos svaigimą ir širdies plakimą.
- Nepradėkite geležies papildų be tyrimų ir konsultacijos.
- Jei atsiranda ryškus dusulys, alpimas, krūtinės skausmas ar labai stiprus silpnumas, kreipkitės skubios medicininės pagalbos.
Nuolatinis ledo kramtymas nėra priežastis panikuoti, bet tai pakankamai konkretus signalas pasitikrinti geležies atsargas. Vienas kraujo tyrimų aptarimas gali būti daug naudingesnis nei bandymas šį norą tiesiog „išauklėti“.
Komentarai
Būkite pirmas, kuris pakomentuos
Daugiau šia tema
Visos temos naujienosIeškote daugiau?


