Kaip suprasti, kad organizmui trūksta kalcio – akivaizdūs simptomai

Ilgai galima manyti, kad vakare sutraukęs blauzdą raumuo ar vis lūžinėjantys nagai tėra nuovargio pasekmė. Juk diena buvo ilga, kavos išgerta daugiau nei įprastai, o vakarienė vėl suvalgyta paskubomis. Tačiau kai tokie maži signalai kartojasi, kūnas kartais bando pasakyti ir ką kita.

Kalcis dažniausiai siejamas tik su kaulais ir pieno produktais, nors jo vaidmuo kur kas platesnis. Jis reikalingas raumenų susitraukimui, nervų sistemos veiklai, dantims, širdies darbui. Todėl jo stoka ne visada prasideda nuo skausmingų kaulų – kartais pirmiausia žmogų ima erzinti keisti, sunkiai paaiškinami pojūčiai.

Svarbu nepulti savarankiškai nustatinėti diagnozės iš vieno požymio. Daugelis simptomų gali atsirasti dėl streso, miego trūkumo, kitų vitaminų ar mineralų stokos, vartojamų vaistų ir sveikatos būklių. Vis dėlto žinoti, į ką atkreipti dėmesį, verta – ypač jei organizmas siunčia ne vieną, o kelis pasikartojančius signalus.

Kai dilgčiojimas ir mėšlungis nebėra atsitiktinumas

Vienas aiškesnių sumažėjusio kalcio kiekio kraujyje požymių gali būti dilgčiojimas ar tirpimas aplink burną, rankų pirštuose, pėdose. Žmogus kartais tai nurašo nepatogiai miego pozai, šalčiui ar ilgai laikytam telefonui rankoje. Tačiau jei pojūtis grįžta be aiškios priežasties, jo ignoruoti nereikėtų.

Kitas dažnas signalas – raumenų mėšlungis, spazmai ar neįprastas trūkčiojimas. Pavyzdžiui, vakare ramiai sėdint pradeda traukti pėdą, blauzdą ar pirštus, nors didelio fizinio krūvio tą dieną nebuvo. Kalcis dalyvauja perduodant signalus tarp nervų ir raumenų, todėl kai jo pusiausvyra sutrinka, raumenys gali reaguoti jautriau.

Žinoma, vien mėšlungis dar nereiškia kalcio stokos. Jį gali provokuoti prakaitavimas, skysčių trūkumas, intensyvesnis sportas, nėštumas, kai kurie vaistai ar kitų mineralų pusiausvyra. Bet jei kartu atsiranda tirpimas, silpnumas ar spazmai kartojasi naktimis, tai jau ne tas nepatogumas, kurį verta nuolat „iškentėti iki ryto“.

Maži kasdieniai ženklai, kuriuos lengva nurašyti nuovargiui

Kai kuriems žmonėms ilgiau trunkanti nepakankama kalcio pusiausvyra gali sietis su trapiais nagais, silpnesniais plaukais ar dantų problemomis. Tai nėra greitas ir tikslus testas: nagai lūžinėja ir dėl dažno kontakto su vandeniu bei chemikalais, plaukai reaguoja į mitybą, stresą, hormonų pokyčius. Vis dėlto bendras vaizdas svarbesnis už vieną detalę.

Gali varginti nuovargis, dirglumas, sunkesnis susikaupimas ar prastesnis miegas. Tokie pojūčiai ypač apgaulingi, nes juos pažįsta beveik kiekvienas dirbantis žmogus ir tėvai, kurių naktys retai būna ramios. Tačiau kūnas ne visada prašo dar vieno kavos puodelio – kartais jam trūksta reguliaraus, visaverčio maisto ir aiškaus dienos ritmo.

Ilgalaikė kalcio stoka svarbi ir kaulams, nors jie dažnai „neskauda“ tol, kol problema jau pažengusi. Kaulų tankio pokyčių žmogus paprastai nepajunta iš karto. Būtent todėl rizikos nereikėtų vertinti vien pagal savijautą: ypač tuomet, jei mityba labai ribota, pieno produktų nevartojama ir jų alternatyvos neparenkamos, o saulėje būnama mažai.

Kaip suprasti, kad organizmui trūksta kalcio – akivaizdūs simptomaiNuotrauka: Pexels / Towfiqu barbhuiya

Vienas vakaras prie televizoriaus ir pasikartojanti problema

Pažįstama scena: vakare pagaliau galima atsisėsti, tačiau koją vėl sutraukia taip, kad tenka stotis ir vaikščioti po kambarį. Kitą rytą skubant pusryčiams užtenka kavos, dieną – bandelės ar greitų pietų, o vakare organizmas vėl primena apie save. Toks ratas lengvai susidaro ne dėl abejingumo, o dėl paprasto gyvenimo tempo.

Kalcio negaunama vien iš stiklinės pieno. Jo yra raugintuose pieno produktuose, sūryje, kai kuriose kalciu praturtintose augalinėse alternatyvose, žalialapėse daržovėse, ankštiniuose, riešutuose, sėklose ir žuvyje, valgomoje su minkštais kaulais. Tačiau svarbu ne tik tai, ką žmogus kartais suvalgo, bet ir ar šie produktai jo lėkštėje atsiranda nuolat.

Kalcio pasisavinimui reikšmingas vitaminas D, todėl vien labai tvarkingas valgiaraštis ne visuomet išsprendžia viską. Ypač mūsų platumose, kai didelę metų dalį saulės mažai, verta su gydytoju ar vaistininku aptarti individualią situaciją. Savavališkai vartoti dideles papildų dozes nėra gera išeitis: kalcio perteklius taip pat gali kelti problemų ir sąveikauti su kai kuriais vaistais.

Skirtingiems žmonėms – skirtingos rizikos

Senjorams kalcio ir vitamino D tema dažnai tampa svarbi dėl kaulų tvirtumo ir didesnės lūžių rizikos. Jiems gali būti sunkiau pasirūpinti visaverte mityba, sumažėja apetitas, mažiau judama lauke. Kita vertus, jaunesnis amžius nuo problemos neapsaugo: greitai augantys paaugliai, ribojančių dietų besilaikantys žmonės ar aktyviai sportuojantys taip pat gali nesurinkti to, ko reikia organizmui.

Šeimose dažnai nutinka taip, kad daugiausia dėmesio skiriama vaikų lėkštėms, o suaugusieji patys valgo „kas liko“. Tėvams su mažais vaikais sunku planuoti reguliarius pusryčius ar ramiai pasirinkti maistą parduotuvėje. Vis dėlto kalcio šaltiniai neturi būti sudėtingi ar prabangūs – dažnai pradžia yra paprasta: nebepraleisti valgymų ir prie įprasto maisto pridėti maistingą produktą.

Yra ir kita pusė: simptomai nebūtinai atsiranda todėl, kad žmogus „blogai maitinasi“. Kalcio pusiausvyrą gali veikti virškinimo, inkstų, hormonų sutrikimai, skydliaukės ar prieskydinių liaukų veikla, tam tikri vaistai. Todėl darbuotojo ar šeimos nario pastaba „tiesiog daugiau gerk pieno“ ne visada yra nei tiksli, nei naudinga.

Jei dilgčiojimas, spazmai, silpnumas ar kiti neraminantys pojūčiai kartojasi, protingiausia kreiptis į šeimos gydytoją ir aptarti, ar reikalingi tyrimai. Staiga atsiradus stipriems spazmams, ryškiam silpnumui, sumišimui, kvėpavimo ar širdies ritmo pojūčių sutrikimams, delsti nereikėtų. Kūnas retai kalba vienu, garsiu sakiniu – dažniau jis kartoja mažus ženklus tol, kol pagaliau randame laiko jų išgirsti.