Kiek pailgėja stabdymo kelias ant ledo: važiuojant 50 km/val. automobilis gali nesustoti ir už 100 metrų

Stabdymo kelias ant ledo
Stabdymo kelias ant ledo Nuotrauka: OpenAI

50 km/val. greitis mieste dažnai atrodo saugus. Sausu asfaltu techniškai tvarkingas automobilis sustoja palyginti greitai, todėl vairuotojai pripranta, kad iki perėjos ar sankryžos likusio atstumo pakaks. Tačiau ant ledo tas pats automobilis gali slysti kelis kartus toliau. Prie stabdymo kelio dar reikia pridėti metrus, kuriuos jis nuvažiuoja, kol vairuotojas pamato kliūtį, įvertina pavojų ir paspaudžia stabdį.

Bendras sustojimo kelias susideda iš dviejų dalių: reakcijos metu nuvažiuoto atstumo ir tikrojo stabdymo kelio. Slidžiame kelyje reakcijos atstumas nesikeičia, tačiau padangoms praradus sukibimą stabdymo kelias gali išaugti nuo keliolikos iki kelių dešimčių ar net daugiau kaip šimto metrų.

Dar nepradėjus stabdyti nuvažiuojama beveik 14 metrų

50 km/val. greičiu važiuojantis automobilis per sekundę įveikia maždaug 13,9 metro. Jeigu vairuotojui prireikia vienos sekundės sureaguoti, automobilis beveik 14 metrų nuvažiuoja dar nestabdomas. Jei reakcija trunka pusantros sekundės, atstumas išauga iki maždaug 21 metro, o per dvi sekundes automobilis nuvažiuoja beveik 28 metrus.

Reakcija pailgėja tamsoje, lyjant, kalbantis su keleiviu, naudojantis telefonu ar žvilgtelėjus į navigaciją. Tik po to pradeda veikti stabdžiai. Net nepriekaištinga stabdžių sistema nepadės, jeigu tarp padangų ir asfalto nėra pakankamo sukibimo.

Ant ledo sustojimo kelias gali viršyti 100 metrų

Tikslaus visiems automobiliams tinkančio skaičiaus nėra. Rezultatas priklauso nuo padangų, dangos, temperatūros, automobilio masės, kelio nuolydžio ir vairuotojo reakcijos. Vis dėlto apytiksliai skaičiai leidžia suprasti skirtumo mastą.

Sausu asfaltu nuo 50 km/val. važiuojančio automobilio stabdymo kelias geromis sąlygomis gali siekti maždaug 12–18 metrų. Pridėjus reakcijos metu nuvažiuotus 14–21 metrą, bendras sustojimo kelias gali būti apie 26–39 metrus. Ant suplūkto sniego vien stabdymui gali prireikti 30–50 metrų, todėl visas sustojimo kelias gali išaugti iki 45–70 metrų.

Ant ledo vien stabdymo kelias, priklausomai nuo jo būklės ir padangų, gali siekti 50–100 metrų. Pridėjus reakcijos atstumą, automobilis gali sustoti tik už 70–120 metrų. Ant itin slidaus, nugludinto ledo šis atstumas gali būti dar ilgesnis. Tai reiškia, kad vietoje įprastų kelių dešimčių metrų gali prireikti beveik futbolo aikštės ilgio.

Automobilio stabdymas
Automobilio stabdymasNuotrauka: OpenAI

Kodėl stipriau paspaustas stabdis nepadeda

Stabdžiai sulėtina ratų sukimąsi, tačiau automobilį ant kelio sustabdo padangų sukibimas su danga. Ant sauso asfalto guma remiasi į šiurkštų paviršių, o ant ledo – į lygų ir slidų sluoksnį. Tarp padangos ir ledo gali susidaryti plona vandens plėvelė, dar labiau sumažinanti trintį.

ABS neleidžia ratams ilgam užsiblokuoti ir padeda išsaugoti galimybę keisti kryptį, tačiau papildomo sukibimo nesukuria. Avarinio stabdymo metu automobilio su ABS pedalą reikia spausti stipriai ir laikyti. Pedalo vibracija yra normalus sistemos veikimas, todėl jo nereikėtų atleisti ar spaudyti pakartotinai.

Automobilyje su mechanine pavarų dėže avarinio stabdymo metu paprastai spaudžiami stabdžio ir sankabos pedalai. Kasdien važiuojant slidžiu keliu greitį reikia mažinti iš anksto, vengiant staigaus pavaros pažeminimo, stipraus stabdymo bei greitų vairo judesių.

Nedidelis greičio sumažinimas duoda didelį rezultatą

Stabdymo kelias auga maždaug pagal greičio kvadratą. Padidinus greitį du kartus, panašiomis sąlygomis stabdymo kelias gali pailgėti maždaug keturis kartus. Reakcijos atstumas tuo metu padidėja du kartus.

Todėl sumažinti greitį nuo 50 iki 40 km/val. nėra tik simbolinis veiksmas. Važiuojant 50 km/val. per sekundę įveikiama beveik 14 metrų, o 40 km/val. – apie 11 metrų. Dar didesnis skirtumas susidaro pradėjus stabdyti. Važiuojant 30 km/val. per sekundę nuvažiuojama apie 8,3 metro, o automobilio energija būna gerokai mažesnė.

Ypač pavojingos nuokalnės. Ant jų automobilį pirmyn papildomai veikia svorio jėga, todėl net mažu greičiu jis gali ilgai slysti. Prieš nuokalnę greitį reikia sumažinti dar lygioje kelio dalyje ir vengti staigių veiksmų leidžiantis.

Žieminės padangos ir visų ratų pavara turi ribas

Kokybiškos žieminės padangos ant šaltos, apsnigtos ir apledėjusios dangos sukimba geriau nei vasarinės. Tačiau net jos fizikos dėsnių nepanaikina. Ant lygaus ledo sukibimas lieka labai mažas, todėl automobilis vis tiek stabdys gerokai ilgiau nei ant sauso asfalto.

Svarbus ne tik protektoriaus gylis, bet ir padangų amžius. Sena guma kietėja ir šaltyje veikia prasčiau, nors protektorius dar gali atrodyti pakankamas. Dygliuotos padangos ant ledo dažniausiai suteikia daugiau sukibimo, tačiau taip pat negarantuoja trumpo sustojimo.

Visų ratų pavara padeda lengviau pajudėti ir įsibėgėti, tačiau stabdant visi automobiliai naudoja keturis ratus. Dėl to visureigis ant ledo nesustos stebuklingai greičiau. Lengvas įsibėgėjimas net gali suklaidinti vairuotoją – tik stabdant paaiškėja, kiek mažai sukibimo buvo iš tikrųjų.

Atstumą iki kito automobilio reikia padidinti kelis kartus

Sausu keliu dažnai rekomenduojama laikytis bent dviejų sekundžių atstumo. Ant sniego ar ledo jį verta padidinti iki keturių, šešių ar daugiau sekundžių. Pasirinkite kelio ženklą ar stulpą ir pradėkite skaičiuoti, kai jį pravažiuoja priekyje esantis automobilis. Jei tą vietą pasiekiate per greitai, tarpas per mažas.

Prie perėjų, sankryžų ir šviesoforų stabdyti reikia pradėti gerokai anksčiau. Juodasis ledas dažnai atrodo kaip šlapias asfaltas, todėl pavojingiausios vietos – tiltai, viadukai, šešėliuotos atkarpos ir keliai prie vandens telkinių. Ledas gali susidaryti net tada, kai automobilio termometras rodo kelis laipsnius šilumos.

Jeigu automobilis pradeda slysti, nereikėtų staigiai sukti vairo. Žvilgsnį reikia nukreipti ten, kur norite važiuoti, ir atlikti tik švelnias korekcijas. Vis dėlto patikimiausias būdas išvengti slydimo – sumažinti greitį dar prieš atsirandant kliūčiai. Ant ledo net leistinas 50 km/val. greitis gali būti per didelis, o stipriau paspaustas stabdis prarasto sukibimo negrąžins.

Prenumeruoti

Rytinis laiškas su 5 skaitomiausiais straipsniais

Įvertinkite šį straipsnį:

" data-static="https://www.kaipkada.lt/wp-content/plugins/animuotas-emoji-ivertinimas/assets/img/noto/1f621.svg" data-anim="https://www.kaipkada.lt/wp-content/plugins/animuotas-emoji-ivertinimas/assets/img/noto/1f621.webp" width="56" height="56" alt="😡" decoding="async" draggable="false" data-no-lazy="1">  
" data-static="https://www.kaipkada.lt/wp-content/plugins/animuotas-emoji-ivertinimas/assets/img/noto/1f615.svg" data-anim="https://www.kaipkada.lt/wp-content/plugins/animuotas-emoji-ivertinimas/assets/img/noto/1f615.webp" width="56" height="56" alt="😕" decoding="async" draggable="false" data-no-lazy="1">  
" data-static="https://www.kaipkada.lt/wp-content/plugins/animuotas-emoji-ivertinimas/assets/img/noto/1f610.svg" data-anim="https://www.kaipkada.lt/wp-content/plugins/animuotas-emoji-ivertinimas/assets/img/noto/1f610.webp" width="56" height="56" alt="😐" decoding="async" draggable="false" data-no-lazy="1">  
" data-static="https://www.kaipkada.lt/wp-content/plugins/animuotas-emoji-ivertinimas/assets/img/noto/1f642.svg" data-anim="https://www.kaipkada.lt/wp-content/plugins/animuotas-emoji-ivertinimas/assets/img/noto/1f642.webp" width="56" height="56" alt="🙂" decoding="async" draggable="false" data-no-lazy="1">  
" data-static="https://www.kaipkada.lt/wp-content/plugins/animuotas-emoji-ivertinimas/assets/img/noto/1f60d.svg" data-anim="https://www.kaipkada.lt/wp-content/plugins/animuotas-emoji-ivertinimas/assets/img/noto/1f60d.webp" width="56" height="56" alt="😍" decoding="async" draggable="false" data-no-lazy="1">  

Kraunami duomenys...

Pasidalinti

Komentarai

Būkite pirmas, kuris pakomentuos

El. paštas neprivalomas ir nebus skelbiamas viešai.

Daugiau šia tema

Visos temos naujienos

Ieškote daugiau?

Atraskite kitus straipsnius