Atrodo dar ne žiema, bet padangos jau dirba blogiau: +5 °C riba, kurios vairuotojai dažnai neįvertina

Rudenį daug vairuotojų padangas keičia tik tada, kai prognozėse pamato pirmą sniegą. Kol kelias sausas, atrodo, kad jokio pavojaus nėra: asfaltas juodas, automobilis važiuoja normaliai, termometras dar rodo pliusą. Tačiau būtent čia ir slypi klastinga problema. Esant maždaug +5 °C temperatūrai, vasarinės padangos jau nebėra tokios, kokios buvo vasarą. Jos sukietėja, prasčiau prisitaiko prie kelio dangos ir stabdymo kelias gali pastebimai pailgėti net tada, kai nėra nei ledo, nei sniego.

Tai ypač aktualu Lietuvoje, kur spalį ar lapkričio pradžioje rytas gali būti šaltas, o dieną temperatūra dar pakyla iki visai malonių skaičių. Vairuotojas iš kiemo išvažiuoja su vasarinėmis padangomis, nes „dar nieko tokio“, bet pirmos kelionės minutės dažnai būna pavojingiausios: padangos šaltos, asfaltas taip pat šaltas, o sukibimas jau prastesnis. Jeigu dar prisideda drėgmė, lapai ant kelio ar senesnis protektorius, situacija greitai tampa daug rimtesnė.

Kodėl vasarinė padanga šaltyje tampa kieta

Padanga nėra tiesiog juodas gumos gabalas. Jos sukibimas priklauso nuo mišinio elastingumo. Važiuojant protektorius turi prisitaikyti prie smulkių asfalto nelygumų, tarsi „įsikabinti“ į kelio paviršių. Kai guma pakankamai minkšta ir elastinga, sąlyčio plotas su keliu yra geresnis. Kai ji sukietėja, kontaktas tampa prastesnis, o stabdymas ir posūkiai – mažiau užtikrinti.

Vasarinės padangos sukurtos šiltesniam orui. Dažnai minima +7 °C riba nėra išgalvota dėl reklamos. Maždaug ties šia temperatūra vasarinės padangos mišinys pradeda prarasti savybes, kurių reikia šaltam rudens asfaltui. Esant +5 °C ir žemiau, skirtumas jau gali būti juntamas: automobilis stabdo ilgiau, posūkyje laikosi ne taip užtikrintai, o staigesnis manevras gali nustebinti.

Blogiausia tai, kad vairuotojas šito dažnai nejaučia tol, kol neprireikia staigiai stabdyti. Važiuojant ramiai atrodo, kad viskas gerai. Bet kai priekyje netikėtai sustoja automobilis, į kelią išeina pėsčiasis arba posūkyje reikia greitai koreguoti trajektoriją, tie keli papildomi metrai tampa labai svarbūs.

Keli metrai gali nuspręsti labai daug

Padangų bandymuose ne kartą matyti, kad ant šalto asfalto vasarinių ir žieminių padangų stabdymo kelio skirtumas gali siekti kelis metrus. Kai kuriais atvejais kalbama ir apie maždaug 7 metrų skirtumą, priklausomai nuo greičio, kelio dangos, padangų būklės ir temperatūros. Skamba nedaug, kol neįsivaizduoji realios situacijos mieste: važiuojate 50 km/val. greičiu, priekyje staiga stabdo kitas automobilis, o jums pritrūksta būtent tų kelių metrų.

Dar pavojingiau užmiestyje, kur greitis didesnis. Važiuojant 80–100 km/val. greičiu, prastesnis sukibimas jau nebeatrodo kaip smulkmena. Skirtumas tarp „spėjau sustoti“ ir „nebespėjau“ gali būti labai mažas, bet pasekmės – didelės.

Svarbu ir tai, kad sausas asfaltas ne visada reiškia saugų asfaltą. Rudenį ant kelio būna dulkių, lapų, drėgmės, purvo, kelio druskų likučių. Net jei kelias akimis atrodo normalus, šaltis padangai vis tiek daro savo. Todėl +5 °C ryte su vasarinėmis padangomis nėra tas pats, kas +20 °C vasaros dieną.

Kokios padangos geriausiai dirba prie 5 laipsnių šilumos?

Kodėl sniego bijome labiau, nors +5 °C kartais klastingiau

Kai iškrenta sniegas, dauguma vairuotojų automatiškai sulėtina greitį. Matome pavojų akimis ir elgiamės atsargiau. Bet kai lauke +5 °C, o kelias atrodo sausas, daugelis važiuoja taip pat kaip vasarą. Būtent dėl to šis laikotarpis pavojingas: nėra aiškaus signalo, kad sukibimas jau pasikeitė.

Pirmos kelionės minutės ypač svarbios. Šalta padanga važiuojant po truputį įšyla ir jos savybės šiek tiek pagerėja, bet išvažiavus iš kiemo ji dar būna kieta. Jei iškart tenka staigiai stabdyti, sukti ar įsilieti į greitesnį eismą, rizika didesnė nei po keliolikos kilometrų.

Dar blogiau, jei padangos jau senos arba protektoriaus gylis artėja prie minimumo. Susidėvėjusi vasarinė padanga šaltyje turi dvi problemas iš karto: ji kietesnė ir blogiau šalina vandenį. Net plonas drėgmės sluoksnis ant kelio gali pailginti stabdymą labiau, nei vairuotojas tikisi.

Žieminės padangos irgi turi savo ribą

Nereikia galvoti, kad žieminės padangos visada geresnės bet kokiu oru. Jos skirtos šalčiui, sniegui, šlapdribai ir žemesnei temperatūrai. Kai lauke dar šilta, pavyzdžiui, +12 ar +15 °C, žieminės padangos ant sauso asfalto gali būti per minkštos. Jos greičiau dyla, labiau „plaukioja“ posūkiuose ir gali stabdyti prasčiau nei vasarinės.

Todėl padangų keitimas nėra vien kalendoriaus klausimas. Žiūrėti reikia į realią paros temperatūrą. Jei rytais dažnai būna apie +5 ar +7 °C, o dienomis temperatūra tik trumpam pakyla iki +10 °C, vasarinės padangos jau dirba ties riba. Laukti pirmo sniego dažnai yra klaida, nes tada visi vienu metu puola į servisus, atsiranda eilės, o pirmasis rimtesnis atšalimas užklumpa nepasiruošus.

Ką verta padaryti vairuotojui

Pirmiausia verta stebėti ne tik dienos, bet ir ryto temperatūrą. Dauguma kelionių prasideda būtent ryte, kai asfaltas šalčiausias. Jei kelias dienas iš eilės rytais laikosi +5–7 °C, laikas rimtai galvoti apie padangų keitimą, net jei dieną dar atrodo gana šilta.

Antra, reikėtų dažniau tikrinti slėgį. Atšalus orui slėgis padangose krenta – maždaug 0,1 baro kas 10 °C temperatūros pokyčio. Per mažas slėgis blogina valdymą, didina padangų dėvėjimąsi ir dar labiau mažina sukibimą. Tai paprastas dalykas, bet rudenį labai svarbus.

Trečia, šaltomis pirmomis kelionės minutėmis verta palikti didesnį atstumą. Nereikia važiuoti taip, lyg būtų liepos rytas. Padangos dar neįšilusios, kelias gali būti drėgnas, o stabdymo kelias – ilgesnis nei atrodo.

Visų sezonų padangos šios problemos visiškai nepanaikina. Jos yra kompromisas. Švelniam miesto režimui ir ramesniam vairuotojui jos gali tikti, bet jos nebus tokios geros kaip geros žieminės padangos žiemą ir tokios geros kaip vasarinės padangos vasarą. Jei daug važinėjate užmiestyje, anksti ryte ar prastesniais keliais, kompromisą reikia vertinti atsargiai.

Trumpai tariant, +5 °C dar nėra žiema, bet padangoms tai jau rimtas signalas. Jei automobilis stovi ant vasarinių padangų, o rytai tapo šalti, geriau ne laukti pirmo sniego, o pasiruošti anksčiau. Nes pavojingiausias momentas dažnai ateina ne tada, kai kelias baltas, o tada, kai jis atrodo visiškai nekaltas.

Įvertinkite šį straipsnį:

 

 

 

 

 

Kraunami duomenys...

Ačiū už jūsų įvertinimą!