Jaustis suaugusiu žmogumi, galinčiu savarankiškai priimti sprendimus ir spręsti savo problemas, yra vienintelė teisinga pozicija, iš kurios galime kurti harmoningus santykius su savimi ir kitais.
KAS YRA SUAUGĘS ŽMOGUS?
Visų pirma, atsakingas suaugęs žmogus suvokia, kad viskas, kas jam nutinka, yra jo paties sprendimų ir veiksmų rezultatas. Jis suvokia tikrovę tokią, kokia ji yra, o ne tokią, kokią mes norėtume, kad ji būtų, ir visus savo pasirinkimus daro remdamasis asmenine patirtimi, tikslais ir principais. Jis nėra linkęs apmąstyti kitų žmonių nuomonių ir vertinimų, nebent jų analizė yra, pavyzdžiui, profesinė būtinybė arba jam svarbių žmonių nuomonė.
KAIP BŪTI SUAUGUSIUOJU?
Verta išmokti atskirti savyje tris ego būsenas: Tėvo, Suaugusiojo, Vaiko.
Skirtingai nei Suaugęs, Vaikas yra infantilus ir kaprizingas, dėl nesėkmių kaltina tėvus, draugus, bendradarbius ar kaimynus. Jis kaltina aplinkybes: blogą nuotaiką, orą ir pan. Kita vertus, Vaikas yra išradingas ir kūrybingas, drąsus, aktyvus ir atviras viskam, kas nauja. Šis džiaugsmas ir kūrybiškumas labai vertingi ir suaugusiųjų gyvenime.
Savo ruožtu Tėvui būdinga rūpestinga, užjaučianti, rami ir tvarkinga aplinka. Kartu, kai kuriais atvejais, tokios savybės gali virsti hiperaktyvumu, perdėtu rūpestingumu ir despotiška kontrole. Pagrįstu mastu šios savybės yra labai svarbios. Kartais naudinga tapti Tėvu ir savo paties atžvilgiu, o ne tik visą laiką rūpintis kitais.
Darni trijų būsenų – Tėvo, Suaugusiojo, Vaiko – sąveika gali suteikti vidinės ramybės ir pasitikėjimo savimi. Būtent Suaugusiajam brandžiame žmoguje šioje trijulėje turėtų tekti dominuojantis vaidmuo. Ši pozicija yra veiksmingiausias būdas išspręsti daugumą problemų ir nesklandumų.
Plačiau apie tai rašė psichoanalitikas Eric Berne (1910 – 1970m.). Autorius aprašė žmonių tarpusavio sąveikos ir sąveikos su savimi analizę iš anksčiau aprašytų trijų ego būsenų perspektyvos. Šis įrankis prieinamas kiekvienam, jei tik į šį klausimą žiūrima su tinkamu rimtumu ir susidomėjimu.
Verta suvokti, kad nebūtina visada ir visur būti suaugusiuoju – kartais tai netgi žalinga. Iššūkis – išmokti sąmoningai įsileisti Vaiką arba Tėvą, kai to reikia. Pavyzdžiui, kai vaikštinėjate su vaikais žaidimų aikštelėje, tai geras metas pasijuokti ir pajuokauti kartu su jais, įsileidžiant Vaiką į savo vidų. Tačiau vaikai negali apsieiti ir be jūsų, kaip Tėvo, pozicijos. Svarbu įžvelgti savo vaidmenų skirtumus ir juos valdyti.
SUAUGUSIŲJŲ PADĖTIS IR SAVIGARBA
Šiame kontekste nereikėtų kalbėti apie įsivertinimą – ši sąvoka reiškia poreikį save vertinti, o to daryti nereikėtų. Būtent savigarba leidžia suprasti ir nuoširdžiai mylėti save.
Savivertė visų pirma yra gebėjimas būti savimi ir jaustis patogiai tai darant. Nesvarbu, kaip save vertinate. Jūs jau esate vertingas pats savaime.
Žinoma, visi norime tapti geresni, siekiame naujų aukštumų – jos suteikia energijos tolesniems pasiekimams. Kartu Suaugusiojo pozicija leidžia suprasti, kad nesėkmė yra priimtina: galima leisti sau patirti nesėkmę nekenčiant skausmo ir gėdos prieš kitus. Suaugusysis elgiasi su savimi pagarbiai ir pralaimėjimo akimirką „išjungia” vidinį Vaiką, kuris bando jums priklijuoti nesėkmės etiketę. Suaugęs žmogus pamatuotai eina tikslų link, vertina savo pasiekimus ir lygina save su savimi „vakar”.
Suaugusiojo savivertė suteikia jam teisę būti laimingam nepriklausomai nuo jokių sąlygų, tendencijų ir nuomonių. Jis randa atramą ne visuotinai priimtuose sėkmės veiksniuose, bet savyje – savo jausmuose. Pagal jo pasaulio suvokimą laimingi yra ne tie, kurie turi tam tikrą turtą ar statusą. Viskas daug paprasčiau ir kartu sudėtingiau: laimingas yra tas, kuris leidžia sau būti laimingu ir būti savimi.
Kai tai suprasite, pajusite harmoniją su jus supančiu pasauliu, pajusite, kaip jis jus priima ir myli tokį, koks esate. Vis dėlto, judėjimas geresnės savęs versijos link yra dalis sąmoningo suaugusiojo gyvenimo, kuriame reikės veikti, tobulėti ir keistis. Ir šis sprendimas yra kiekvieno suaugusiojo atsakomybė.