Nors virusai ir bakterijos sukelia panašių simptomų turinčias ligas, jie yra iš esmės skirtingų formų ir klasių patogenai. Todėl jie gydomi skirtingai. Ką dar reikia žinoti apie virusus ir bakterijas? Apie tai rašo „Drugs.com„.
Ką reikia žinoti apie bakterijas?
Bakterijos – tai gyvi vienaląsčiai organizmai, jie gali būti simbiotiniai, oportunistiniai ir patogeniniai. Simbiotinės bakterijos yra nekenksmingos. Jos gyvena simbiozėje su šeimininko ląstelėmis. Žarnyne jos padeda virškinti maistą, gamina vitaminus ir saugo nuo žarnyno infekcijų.
Ant odos, burnoje ir makštyje simbiotinės bakterijos stabdo patogenų augimą. Esant tam tikroms sąlygoms, oportunistinės bakterijos sukelia ligas. Pavyzdžiui, stafilokokai gyvena ant odos ir nekenkia, tačiau jei imuninė sistema susilpnėja, jie suaktyvėja ir sukelia plauko folikulo uždegimą bei virsta išopėjimu.
Patogeninės bakterijos sukelia infekcijas, jei patenka į organizmą – tuberkuliozę, sifilį, bakterinį gerklės skausmą. Tačiau mažiau nei 1 % bakterijų sukelia ligas. Kai kurios bakterijos gali sukelti ligą dėl savo aktyvumo.
Pavyzdžiui, jei Shigella bakterijos nešiotojas, nuėjęs į tualetą, nenusiplauna rankų, liečiant paviršius jis platina infekciją. Jei nešiotojas duoda kitam asmeniui neplautą obuolį, bakterijos žarnyne išskiria egzotoksiną ir kyla uždegimas – intoksikacija. Užsikrėtęs asmuo sirgs dizenterija arba neplautų rankų liga.
Bakterijų gydymas
Bakterinės infekcijos gydomos antibiotikais. Jie sunaikina bakterijų ląstelės sienelę ir sutrikdo ląstelių medžiagų apykaitą. Dėl to bakterijos žūsta. Šis metodas veikia prieš E. coli, streptokokus, stafilokokus, salmoneles ir kt.
Ką reikia žinoti apie virusus?
Virusai yra neląstelinės formos. Juos sudaro genetinė medžiaga – DNR arba RNR – ir apsauginis baltyminis apvalkalas. Virusai, kaip ir parazitai, patys neišgyvena, todėl dauginimuisi ir sintezei naudoja kitų žmonių ląsteles. Viruso baltyminis apvalkalas prisitvirtina prie kitos ląstelės membranos.
Pavyzdžiui, gripo virusas prisitvirtina prie gleivinės epitelio, paprastosios pūslelinės virusas – prie nervinio audinio, o žmogaus imunodeficito virusas – prie imuninių ląstelių. Virusas patenka į ląstelę ir išskiria DNR arba RNR. Tada genetinės medžiagos kopijų skaičius padidėja, susidaro naujos viruso dalelės ir virusas palieka ląstelę. Virusai taip pat turi savo genų rinkinį ir evoliucionuoja natūralios atrankos būdu.
Virusų gydymas
Virusinės infekcijos negydomos antibakteriniais vaistais, nes jos neturi ląstelinių struktūrų, kurias galėtų paveikti antibiotikai. Virusinėms infekcijoms gydyti naudojamos vakcinos ir antivirusiniai vaistai. Vakcinos sukuria dirbtinį imunitetą. Tam įvedamos susilpnintos padermės, kurios sukelia organizmo imuninį atsaką.
Antivirusiniai vaistai veikia dvejopai – jie skatina imuninę sistemą pulti virusus arba tiesiogiai veikia virusus. Gripo virusai, žmogaus imunodeficito virusai, hepatito A ir C virusai, SARS-CoV-2 padermė, kuri išprovokuoja COVID-19.
Parašyti komentarą