Dauguma žvakių gaminamos iš parafino, kuris yra naftos perdirbimo produktas. Po rafinavimo naftos perdirbimo gamyklose parafinas paprastai balinamas pridedant dioksino, tekstūruojamas akroleinu ir maišomas su gyvulinės kilmės stearino rūgštimi.
Deginant parafiną išsiskiria toluenas ir benzenas – žinomi kancerogenai, galintys sukelti galvos skausmą, nemigą, psichikos sutrikimus, greitesnį širdies plakimą, mieguistumą ir virškinamojo trakto pažeidimus. Be to, daugeliui žmonių įkaitintas parafinas gali sukelti niežulį, ašarojimą, o kartais ir stiprų akių perštėjimą.
Kokias žvakes galima naudoti kaip alternatyvą?
Ekspertai mano, kad saugiausia naudoti sojų vaško žvakes. Šios žvakės beveik neišskiria suodžių, ko negalima pasakyti apie parafino žvakes. Be to, jos yra netoksiškos ir dega 2-3 kartus ilgiau nei parafino žvakės. Taip yra todėl, kad sojų vaško žvakių lydymosi temperatūra yra žemesnė. Žvakės, pagamintos iš natūralaus vaško, taip pat yra saugios: bičių vaško, kokosų vaško, palmių vaško.
Prieš uždegdami žvakę, ekspertai rekomenduoja:
- patikrinti dagtį: jame neturėtų būti metalinių siūlų, nes iš jų išsiskiria kenksmingos medžiagos;
- apkirpti dagtį, kad jis būtų ne didesnis kaip 5 mm – taip žvakė degs tolygiau, o dūmų ir suodžių perteklius bus pašalintas.
Ar kvapiosios žvakės yra saugios?
Kvapiosios žvakės nekenkia, jei jų sudėtyje yra natūralių eterinių aliejų. Tačiau reikėtų nepamiršti, kad kvapiosios medžiagos (net jei tai natūralūs eteriniai aliejai) greitai sudega, pats aliejus įkaista ir keičiasi jo cheminė sudėtis. Dažnas kvapiųjų žvakių naudojimas gali sukelti padidėjusį jautrumą, odos alergiją ir daugybę kitų nemalonių ligų.
Merilendo universiteto mokslininkai nustatė, kad 80-90 % kvapiųjų kvepalų sudedamųjų dalių sintetinamos iš toksiškų medžiagų: acetono, fenolio, tolueno, benzilacetato ir limoneno. Prieš uždegant kvapiąsias žvakes, patalpą reikia gerai išvėdinti, o užgesinus žvakes – dar kartą.
Parašyti komentarą