Automobilių inžinierius išrinko patikimiausias markes: pirmoje vietoje atsidūrė ne „Toyota“, BMW ar „Audi“

Kai žmogus renkasi automobilį, iš pradžių akys dažniausiai krypsta į kainą, ridą, variklį, komplektaciją ir tai, ar mašina „limpa“ vizualiai. Tačiau tikroji nuomonė apie automobilį dažniausiai susiformuoja ne pirkimo dieną. Ji atsiranda po metų ar dvejų, kai paaiškėja, ar automobilis tiesiog važiuoja, ar pradeda reguliariai prašyti pinigų servise.

Būtent todėl patikimumas daugeliui pirkėjų tampa svarbesnis už didelį ekraną salone, gražias siūles ant sėdynių ar keliais dešimtadaliais sekundės greitesnį įsibėgėjimą. Automobilis gali atrodyti puikiai skelbime, bet jeigu po kelių mėnesių prasideda elektronikos klaidos, greičių dėžės kaprizai, brangūs purkštukai, pakabos garsai ar nuolatiniai vizitai į servisą, visas džiaugsmas greitai išgaruoja.

Todėl daug dėmesio sulaukė automobilių inžinieriaus Davido Chao vertinimas. Daugiau nei 35 metų patirtį automobilių srityje turintis specialistas markes suskirstė į kategorijas nuo S iki D. Ir čia atsirado netikėtumas: į aukščiausią S kategoriją pateko ne „Toyota“, ne BMW ir ne „Audi“, o dvi japoniškos markės – „Mazda“ ir „Subaru“. AutoBild rašo, kad Chao šį reitingą pateikė „Car Help Corner“ kanale, vertindamas markes pagal patikimumą, gamybą, inžineriją, procesus ir produktų kūrimą.

Kodėl pirmoje vietoje atsidūrė „Mazda“?

„Mazda“ atvejis įdomus todėl, kad tai nėra didžiausias automobilių gamintojas pasaulyje. Ji neturi tokio masto kaip „Toyota“, „Volkswagen“ ar „Hyundai“ grupės. Tačiau būtent mažesnis mastas kartais leidžia išlaikyti aiškesnę inžinerinę kryptį ir mažiau chaoso modelių gamoje.

Davidas Chao, kalbėdamas apie „Mazda“, ypač išskyrė gamybos ir inžinerijos kokybę. Pasak AutoBild, jis teigė, kad „Mazda“ sistema, procesai, įranga ir konstrukciniai sprendimai išsiskiria iš daugelio kitų gamintojų. Jo vertinime „Mazda“ gamybos ir inžinerijos požiūriu buvo viena stipriausių markių.

Pirkėjui tai svarbu dėl paprastos priežasties. Geras automobilis gimsta ne tik iš gero variklio. Jį lemia visa grandinė: projektavimas, komponentų parinkimas, gamyba, kokybės kontrolė, bandymai, tiekėjai ir tai, kaip greitai gamintojas pastebi bei ištaiso silpnas vietas. Jei ši sistema veikia tvarkingai, automobilis dažniau būna ne tik malonus pirmą mėnesį, bet ir mažiau varginantis po kelerių metų.

Vis dėlto čia reikia labai svarbios išlygos. Net gerai vertinama markė nereiškia, kad kiekvienas jos modelis bus tobulas. Pats Chao, kaip nurodo AutoBild, pabrėžė, kad aukšta gamybos kokybė automatiškai negarantuoja kiekvieno modelio ilgalaikio patikimumo. Kitaip tariant, „Mazda“ ženklas ant vairo nėra amuletas nuo visų gedimų. Reikia žiūrėti į konkretų modelį, variklį, metus ir priežiūros istoriją.

Kodėl „Subaru“ taip pat pateko į viršūnę?

Kitas S kategorijos gamintojas – „Subaru“. Tai markė, kuri visada ėjo šiek tiek savo keliu. Simetrinė visų varančiųjų ratų sistema, bokseriniai varikliai, stiprus įvaizdis tarp žmonių, važinėjančių prastesniais keliais, kalnuose ar vietose, kur reikia stabilumo, sukūrė labai aiškų „Subaru“ charakterį.

Chao vertinime „Subaru“ į viršų kėlė ne tik pati markės istorija, bet ir pastarųjų metų progresas bei bendradarbiavimas su „Toyota“. AutoBild cituoja, kad jis akcentavo „Subaru“ gerą pasirodymą pastaraisiais metais ir tai, kad gamintojas remiasi dalimi „Toyota“ inžinerinių pajėgumų.

Tai svarbus niuansas. „Subaru“ nėra milžinė, todėl partnerystė su didesniu gamintoju gali duoti tai, ko mažesnei markei trūksta: daugiau kūrimo resursų, efektyvesnių platformų, patikrintų hibridinių sprendimų ir daugiau disciplinos gamybos procese. Pirkėjui tai gali reikšti brandesnius modelius ir mažiau eksperimentų ten, kur automobilis turi tiesiog patikimai tarnauti.

Tačiau „Subaru“ taip pat nėra markė visiems. Kai kuriems modeliams gali būti brangesnė priežiūra, specifiniai varikliai ir transmisijos reikalauja tvarkingo aptarnavimo, o naudotų automobilių rinkoje labai svarbu patikrinti, kaip automobilis buvo eksploatuotas. Visų varančiųjų ratų sistema patinka daugeliui, bet ji nėra nemokamas privalumas – daugiau mazgų reiškia daugiau dalykų, kuriuos reikia prižiūrėti.

Subaru automobilio variklisNuotrauka: William's photo / Shutterstock.com

O kur liko „Toyota“?

Čia ir yra didžiausias emocinis kabliukas. Daugeliui žmonių „Toyota“ yra beveik sinonimas žodžiui „patikima“. Ne veltui naudotų automobilių skelbimuose „Toyota“ dažnai kainuoja daugiau vien todėl, kad pirkėjai tiki: mažiau ges, ilgiau važiuos, geriau laikys vertę. Todėl faktas, kad Chao reitinge „Toyota“ nepateko į S kategoriją, gali nustebinti.

Tačiau tai nereiškia, kad „Toyota“ buvo įvertinta blogai. Ji pateko į A kategoriją kartu su „Honda“, „Mitsubishi“ ir „Porsche“. Pasak AutoBild, Chao ypač gyrė „Toyota“ naujų produktų įvedimo sistemą ir vyriausiojo inžinieriaus principą, kai už visą produkto gyvavimo ciklą atsakingas konkretus žmogus.

Kitaip tariant, „Toyota“ šiame vertinime nėra pralaimėtoja. Ji tiesiog nėra pati viršūnė pagal Chao pasirinktus kriterijus. Tai svarbu suprasti, nes vienas reitingas neturėtų perrašyti visos automobilių rinkos logikos. Kituose patikimumo tyrimuose „Toyota“ ir jos grupės markės vis dar atrodo labai stipriai. Pavyzdžiui, „J.D. Power“ 2026 m. JAV ilgalaikio patikimumo tyrime „Toyota Motor Corporation“ gavo daugiausia modelių lygio apdovanojimų, tarp jų minimi „Lexus IS“, „Toyota Corolla“, „Toyota Camry“, „Toyota Tacoma“, „Toyota Sienna“ ir „Toyota 4Runner“.

Todėl paprastam pirkėjui išvada nėra „Toyota jau nebepatikima“. Išvada daug proziškesnė: net ir patikimos markės turi skirtingų modelių, o vertinimo metodika labai daug ką keičia.

„Honda“ ir „Porsche“ – aukštai, bet ne pačiame viršuje

A kategorijoje kartu su „Toyota“ atsidūrė ir „Honda“. Tai logiška, nes „Honda“ ilgą laiką garsėja stipria inžinerine kultūra: nuo automobilių iki motociklų, variklių ir įvairios technikos. AutoBild rašo, kad Chao „Honda“ inžinerinius pajėgumus apibūdino kaip labai aukšto lygio.

Įdomu ir tai, kad A kategorijoje atsidūrė „Porsche“. Dalis žmonių nustebtų, nes prabangi sportiška markė dažnai asocijuojasi su brangia priežiūra. Tačiau brangi priežiūra ir inžinerinė kokybė nėra tas pats. „Porsche“ daug metų sugeba derinti sportiškumą su gana rimtu konstrukciniu tvirtumu, nors tokio automobilio išlaikymo kaina vis tiek gali būti visai kito lygio nei paprasto japoniško hečbeko.

„Mitsubishi“ buvimas A kategorijoje taip pat įdomus. Kai kuriems pirkėjams ši markė atrodo primiršta, bet brandūs, ilgai gaminami modeliai kartais turi vieną privalumą: mažiau naujų eksperimentų, daugiau laiko ištaisyti silpnoms vietoms. Ne visada moderniausias automobilis yra pats mažiausiai problemų keliantis automobilis.

Kodėl BMW pateko tik į vidurį?

BMW Chao reitinge atsidūrė B kategorijoje kartu su „Nissan“, „Hyundai“ ir „Kia“. Tai gali erzinti vokiškų automobilių gerbėjus, nes BMW dažnai laikomas aukštos klasės inžinerijos simboliu. Bet patikimumo pasaulyje brangumas ir prestižas ne visada reiškia mažiau problemų.

Brangesni automobiliai dažnai turi daugiau technologijų: sudėtingesnius variklius, pažangias pakabas, daugiau komforto sistemų, daugiau daviklių, daugiau elektronikos. Kuo daugiau funkcijų, tuo daugiau komponentų, kurie gali sugesti. „J.D. Power“ 2026 m. tyrimas taip pat parodė platesnę tendenciją: premium segmento automobiliai turėjo daugiau problemų nei masinės rinkos automobiliai, o technologijos ir informacijos-pramogų sistemos tapo viena svarbiausių ilgalaikio patikimumo problemų sričių.

Tai nereiškia, kad BMW yra blogas pasirinkimas. Tai reiškia, kad BMW dažnai perkamas ne todėl, kad bus pigiausias išlaikyti, o todėl, kad suteikia vairavimo pojūtį, komfortą, galią ir prestižą. Jei žmogus perka naudotą BMW su mintimi „bus kaip Toyota, tik smagiau“, vėliau gali laukti nemalonus susitikimas su serviso sąskaitomis.

Kodėl „Audi“ ir „Mercedes“ liko žemiau?

Chao vertinime C kategorijai priskirti „Audi“, „Volkswagen“, „Mercedes-Benz“, „General Motors“, „Ford“ ir „Tesla“. Čia vėl svarbu neperlenkti lazdos. C kategorija nereiškia, kad visi šių markių automobiliai blogi. Bet ji rodo, kad pagal Chao vertintus kriterijus jos neatrodė taip stipriai kaip japoniški lyderiai.

„Audi“ ir „Mercedes-Benz“ atvejis ypač įdomus, nes abi markės dažnai laikomos premium klasės etalonais. Tačiau premium automobiliai šiandien yra labai sudėtingi. Daug ekranų, vairavimo asistentų, adaptyvių sistemų, sudėtingų variklių, hibridinių mazgų, oro pakabų ir komforto įrangos gali sukurti nuostabų įspūdį salone, bet ilgainiui padidinti gedimų tikimybę ir remonto kainą.

„Tesla“ C kategorijoje irgi nestebina tiems, kurie seka patikimumo tyrimus. Elektromobiliai turi mažiau kai kurių mechaninių mazgų, bet daugiau programinės įrangos, elektronikos, jutiklių ir kokybės kontrolės klausimų. „J.D. Power“ 2026 m. tyrime nurodoma, kad problemų skaičius augo visose elektrifikuotų jėgainių kategorijose, o įkraunami hibridai buvo problemiškiausi pagal problemų skaičių 100 automobilių.

Kodėl „Stellantis“ atsidūrė pačioje apačioje?

D kategorijoje Chao vertinime liko „Stellantis“. Tai ne viena markė, o didelė automobilių grupė, kuriai priklauso tokie vardai kaip „Peugeot“, „Citroën“, „Opel“, „Fiat“, „Jeep“, „Alfa Romeo“ ir kiti. Todėl tokį vertinimą reikia skaityti atsargiai. Vienas bendras grupės įvertinimas nepasako, kad kiekvienas „Peugeot“ ar „Opel“ yra blogas automobilis.

Didelėse grupėse būna labai skirtingų modelių, variklių ir laikotarpių. Vienas variklis gali būti probleminis, kitas – visai neblogas. Viena transmisija gali kelti daug rūpesčių, kita – tarnauti normaliai. Todėl naudoto automobilio pirkėjui svarbiau ne vien grupės pavadinimas, o konkretus modelis ir jo techninė istorija.

Čia labai tinka paprasta taisyklė: kuo platesnė markių grupė, tuo pavojingiau ją vertinti vienu sakiniu. „Stellantis blogai“ – per primityvu. Teisingiau būtų klausti: koks modelis, koks variklis, kokia pavarų dėžė, kokie metai, kokia rida, kokia priežiūra ir kokie žinomi konkrečios versijos defektai.

Visas Chao reitingas

Pagal šį Davido Chao vertinimą markės suskirstytos taip:

• S kategorija: „Mazda“, „Subaru“
• A kategorija: „Toyota“, „Honda“, „Mitsubishi“, „Porsche“
• B kategorija: „Nissan“, „Hyundai“, „Kia“, BMW
• C kategorija: „Audi“, „Volkswagen“, „Mercedes-Benz“, „General Motors“, „Ford“, „Tesla“
• D kategorija: „Stellantis“

Šio sąrašo stipriausias kabliukas aiškus: viršuje atsidūrė ne tos markės, kurias daug kas automatiškai būtų pasakęs pirmas. Tačiau labai svarbu suprasti, kad tai nėra didžiulis statistinis tyrimas, paremtas milijonais gedimų įrašų. Tai patyrusio inžinieriaus profesinis vertinimas, kuriame daug dėmesio skiriama gamybos kokybei, inžinerijai, procesams ir produktų kūrimui. AutoBild taip pat pabrėžia, kad Chao vertinimas nėra paprastas gedimų statistikos sąrašas.

Kaip žmogui realiai pirkti automobilį po tokio reitingo?

Svarbiausia – nepirkti automobilio vien pagal logotipą. Tai didžiausia klaida. Žmogus pamato, kad „Mazda“ ar „Subaru“ reitinge aukštai, ir nusprendžia, kad bet kuris jų automobilis bus geras. Taip neveikia. Lygiai taip pat negalima sakyti, kad „Audi“ ar „Mercedes“ automatiškai blogi vien todėl, kad viename reitinge liko žemiau.

Perkant naudotą automobilį svarbiausia yra konkretus modelis. Net patikimos markės turi silpnų variklių, o prastesnę reputaciją turinti markė kartais turi labai vykusių versijų. Reikia žiūrėti į variklio kodą, pavarų dėžę, pagaminimo metus, kėbulo būklę, ridos tikrumą, aptarnavimo istoriją, ankstesnius remontus ir tai, kaip automobilis buvo eksploatuotas.

Antra taisyklė – nebijoti serviso patikros prieš pirkimą. Kelios dešimtys ar šimtas eurų už normalią diagnostiką gali sutaupyti kelis tūkstančius. Ypač jei perkate brangesnį automobilį, hibridą, dyzelį, premium klasės modelį arba mašiną su sudėtinga automatine dėže.

Trečia taisyklė – įvertinti ne tik gedimų tikimybę, bet ir remonto kainą. Du automobiliai gali gesti panašiai retai, bet vieno remontas kainuos 300 eurų, kito – 2 000 eurų. Todėl patikimumas turi būti skaičiuojamas kartu su išlaikymo kaina.

Ką šis reitingas iš tikrųjų pasako?

Jis primena, kad automobilių pasaulyje reputacija ne visada sutampa su realybe. „Toyota“ vis dar labai stipri, bet ne visada privalo būti kiekvieno sąrašo viršuje. „Mazda“ ir „Subaru“ gali būti rimtesni žaidėjai, nei dalis pirkėjų įsivaizduoja. Vokiškas premium ženklas nebūtinai reiškia mažiau problemų. O didelis ekranas salone kartais ateityje gali erzinti labiau nei džiuginti.

Kiti reitingai taip pat gali rodyti kitokį paveikslą. Pavyzdžiui, „Consumer Reports“ 2026 m. automobilių markių vertinime naudojo kelių šaltinių derinį – kelių bandymų rezultatus, saugumo duomenis, prognozuojamą patikimumą ir savininkų pasitenkinimą, remdamasi apie 380 tūkst. automobilių duomenimis. Tokiame platesniame vertinime markių vietos gali skirtis nuo vieno inžinieriaus profesinės nuomonės.

Todėl protingiausia tokį sąrašą naudoti ne kaip pirkimo įsakymą, o kaip papildomą signalą. Jei svarstote „Mazda“ ar „Subaru“, verta į jas pažiūrėti rimčiau. Jei galvojate apie „Toyota“ ar „Honda“, jos vis tiek išlieka labai logiški kandidatai. Jei traukia BMW, „Audi“ ar „Mercedes“, reikia tiesiog suprasti, kad malonumas dažnai ateina kartu su sudėtingumu ir didesne remonto rizika.

Galutinė išvada

Davido Chao reitingas smagus tuo, kad sugriauna labai patogų stereotipą: esą patikimiausia visada turi būti „Toyota“, o brangi premium markė savaime yra aukščiausios kokybės pasirinkimas. Jo vertinime į viršų iškilo „Mazda“ ir „Subaru“ – dvi japoniškos markės, kurios ne visada pirmos ateina į galvą, kai kalbama apie pasaulio patikimumo lyderius.

Tačiau tikras automobilio patikimumas prasideda ne nuo emblemos ant kapoto. Jis prasideda nuo konkretaus modelio, variklio, gamybos metų, ankstesnės priežiūros ir to, ar pirkėjas prieš pirkdamas padarė namų darbus. Net geriausia markė gali tapti blogu pirkiniu, jei automobilis buvo apleistas. Ir net vidutiniškai vertinama markė gali tarnauti ilgai, jei pasirinkta gera versija ir ji buvo prižiūrėta tvarkingai.

Todėl šis reitingas vertingas ne todėl, kad pasako, ką aklai pirkti. Jis vertingas todėl, kad primena: automobilių pasaulyje nereikia tikėti vien vardais. Reikia tikrinti, lyginti ir žiūrėti giliau. Nes servise sąskaitą moka ne markės reputacija, o automobilio savininkas.