Kodėl radijuje yra AM mygtukas, jei jį nustačius girdisi tik šnypštimas?

Paspaudus AM mygtuką automobilio radijuje, mėgstamą muziką dažnai pakeičia šnypštimas, traškesys ir vos suprantami balsai. Automatinė stočių paieška kartais prabėga visą diapazoną beveik nesustodama. Lengva pagalvoti, kad ši funkcija jau seniai niekam nereikalinga, tačiau tas pats imtuvas vakare, ypač atokiau nuo miesto, gali nustebinti.

AM diapazone girdimas triukšmas nebūtinai reiškia gedimą. Jį lemia silpnas stočių signalas, aplinkinės elektronikos skleidžiami trukdžiai ir pats garso perdavimo būdas. O po saulėlydžio pasikeitusios radijo bangų sklidimo sąlygos leidžia išgirsti stotis, esančias už šimtų ar net tūkstančių kilometrų.

AM ir FM skiriasi ne vien garso kokybe

Raidės AM reiškia amplitudės moduliaciją: perduodamas garsas keičia radijo bangos amplitudę. FM atveju garsas perduodamas keičiant bangos dažnį. Tai skirtingi informacijos perdavimo būdai, todėl AM nėra tiesiog kitas vidutinių bangų pavadinimas. Vis dėlto buitiniuose imtuvuose AM mygtukas dažniausiai įjungia būtent vidutinių bangų diapazoną, kuris gali būti pažymėtas ir raidėmis MW.

Šis skirtumas padeda suprasti, kodėl AM dažniau traška. Elektros įrenginių sukeliami trukdžiai gali pakeisti priimamo signalo amplitudę, o imtuvas šiuos pokyčius atkuria kartu su norimu garsu. FM technologija tokius amplitudės svyravimus slopina geriau, nors silpnas ar trukdomas FM signalas taip pat gali šnypšti ir iškraipyti garsą.

Įprastų AM transliacijų garsas dar ir siauresnis, ne toks detalus kaip FM. Kalbai, naujienoms ar sporto komentarams jo pakanka, tačiau muzikos klausytojas skirtumą pastebės greitai.

Kartais garsiausiai „transliuoja“ telefono įkroviklis

AM priėmimui gali trukdyti visai šalia esantys daiktai: LED šviestuvai, kompiuterių maitinimo blokai, įkrovikliai, reguliuojamo ryškumo apšvietimas ar prietaisai su elektros varikliais. Kai radijo stoties signalas silpnas, šie pašaliniai garsai jį užgožia.

Patikrinti galima paprastai. Baterijomis maitinamą radiją atitraukite nuo televizoriaus, maršrutizatoriaus ir įkroviklių. Tada įprastai išjunkite ar iš lizdo atjunkite po vieną netoliese esantį prietaisą ir klausykite, ar triukšmas pasikeitė. Jei ištraukus vieną įkroviklį traškesys smarkiai sumažėjo, radijas greičiausiai veikė tinkamai – problema buvo jo aplinkoje.

Padėti gali ir kita imtuvo vieta arba jo pasukimas. Daugelyje nešiojamųjų radijų vidutinėms bangoms naudojama korpuse įmontuota kryptinga feritinė antena, todėl teleskopinės antenos ištraukimas šiuo atveju nebūtinai ką nors pakeis.

Kodėl vakare staiga atsiranda daugiau stočių?

Dieną vidutinių bangų signalai daugiausia pasiekia klausytoją sklisdami palei Žemės paviršių. Jų girdimumą lemia siųstuvo galia, atstumas ir vietovės savybės. Naktį daugiau reikšmės įgauna jonosfera – aukštutinės atmosferos sritis, kurioje yra elektringųjų dalelių.

Saulei nusileidus sumažėja vidutinių bangų sugertis apatiniuose jonosferos sluoksniuose. Aukščiau sklindantis signalas gali būti užlenkiamas atgal Žemės link ir pasiekti gerokai tolimesnes vietoves. Dėl to naktį išgirstamos stotys, kurių dieną tas pats imtuvas neaptinka.

Tačiau daugiau stočių ne visuomet reiškia švaresnį garsą. Tuo pačiu ar artimais dažniais sklindantys signalai gali trukdyti vieni kitiems, todėl balsai persidengia, garsumas svyruoja, o aiškiai girdėta laida po kelių akimirkų pranyksta. Tokie pokyčiai būdingi tolimam AM priėmimui.

Ką galima išgirsti Lietuvoje ir ar verta turėti tokį radiją?

Lietuvoje AM diapazonas nėra visiškai tuščias. Telecentras nurodo, kad jo siųstuvu 1386 kHz dažniu perduodama Tarptautinio Baltijos bangų radijo programa rusų, baltarusių, ukrainiečių, lenkų ir kitomis užsienio kalbomis. Girdimumas konkrečioje vietoje priklauso nuo priėmimo sąlygų ir imtuvo.

Norint patyrinėti šį diapazoną, verta pabandyti vakare: radiją pastatyti toliau nuo elektronikos ir dažnius keisti rankiniu būdu. Automatinė paieška labai silpnus signalus gali praleisti. Vis dėlto vien tai, kad stotis sklinda iš toli, negarantuoja patogaus klausymo – kartais teks susitaikyti su triukšmu ir nutrūkstančiais sakiniais.

Renkantis radiją namų pasirengimo atsargoms, naudinga turėti ir FM, ir AM, tačiau Lietuvos klausytojui pirmiausia svarbu patikrinti vietinių stočių, įskaitant LRT RADIJĄ, priėmimą FM diapazone. Baterijomis veikiantis imtuvas nepriklauso nuo namų interneto ar telefono įkrovos. AM mygtukas suteikia papildomą galimybę pasiekti tolimesnes transliacijas, kai vietinis signalas silpnas arba tiesiog norisi išgirsti, kuo radijo eteris gyvena už Lietuvos ribų.