Padangos pakeistos, o automobilis pradėjo važiuoti „kreivai”. Ką daryti tokiu atveju?

Iš serviso išvažiuojate su pakeistomis padangomis, tačiau jau pirmame tiesiame ruože pajuntate keistą dalyką: automobilį reikia vis prilaikyti vairu. Truputį atleidžiate rankų įtampą – jis krypsta į dešinę. Pataisote kryptį, po kelių akimirkų tenka daryti tą patį. Iki padangų keitimo to lyg ir nebuvo, todėl mintyse jau grįžtate pas meistrą: ką jis padarė ne taip?

Tokioje situacijoje nesunku iš karto užsakyti ratų suvedimą. Atrodo logiška – jeigu automobilis nevažiuoja tiesiai, reikia sureguliuoti ratus. Tačiau reguliuoti gali nebūti ko. Pakabos geometrija gali atitikti gamintojo reikalavimus, o automobilis vis tiek trauks į šoną. Prieš dar kartą atveriant piniginę verta išsiaiškinti tris dalykus.

Vieną padangą pakeitėte, o poros jai neparinkote

Tai dažnai nutinka po pradūrimo: viena padanga nebetinkama, kita dar visai gera. Pirkti dvi nesinori, todėl ieškoma vienos tokio pat dydžio. Servise ją sumontuoja, senoji lieka kitoje pusėje, ir atrodo, kad klausimas išspręstas.

Tačiau vienodas užrašas ant padangos šono dar nereiškia, kad abi važiuos vienodai. Viena gali būti kito modelio, kitokio standumo ar gerokai mažiau nudilusi. Šis skirtumas kartais pasijunta būtent vairuojant: automobilis nebe toks ramus, jį reikia dažniau koreguoti. Todėl verta pritūpti prie abiejų tos pačios ašies ratų ir palyginti ne tik dydį, bet ir modelį bei protektoriaus būklę.

Būna ir sunkiau pastebimų atvejų, kai šoninę jėgą sukuria pati padanga, nors iš išorės nieko įtartino nematyti. Tokį variantą servisas gali tikrinti pakeisdamas ratų vietas pagal leistiną schemą. Jeigu traukimas pasikeičia, meistras gauna svarbią užuominą. Savarankiškai sukeisti ratus bet kaip nereikėtų: kryptinės padangos turi suktis rodyklės nurodyta kryptimi, o kai kurių automobilių priekiniai ir galiniai ratai apskritai skiriasi.

„Juk servise pripūtė“ – dar ne slėgio patikra

Padangų slėgis atrodo pernelyg paprastas paaiškinimas, kai automobilis pradeda keistai važiuoti. Dėl to jis ir lieka nepatikrintas. Vairuotojas svarsto apie pakabą, o vienoje priekinėje padangoje oro tiesiog mažiau nei kitoje.

Pradėti verta nuo matavimo, geriausia prieš kelionę, kai padangos šaltos. Reikalingų skaičių ieškokite automobilio lentelėje arba instrukcijoje. Ant padangos šono esantis didžiausias leistinas slėgis nėra rekomendacija, kiek oro pripūsti būtent jūsų automobiliui. Taip pat nėra vienos reikšmės, kuri tiktų visiems automobiliams ir bet kokiai apkrovai.

Svarbu nepainioti dviejų dalykų: skirtingas gamintojo nurodytas slėgis priekinėje ir galinėje ašyje gali būti visiškai normalus. Tačiau neplanuotas skirtumas tarp kairės ir dešinės tos pačios ašies padangų jau vertas dėmesio. Po ilgesnio važiavimo slėgis pakyla dėl įšilimo, todėl nereikia skubėti išleisti oro vien tam, kad pasiektumėte šaltoms padangoms nurodytą skaičių.

Tas pats automobilis viename kelyje ramus, kitame – nuolat krypsta

Vairuotojai gerai pažįsta šį jausmą: vienoje gatvėje važiuojate beveik nekoreguodami krypties, kitoje vairą tenka laikyti tvirčiau. Priežastis gali būti kelio nuolydis, vėžės ar šoninis vėjas. Kelias nėra visiškai horizontali plokštuma, nors sėdint prie vairo taip ir atrodo.

Po padangų pakeitimo šį elgesį galite pastebėti labiau. Be to, pajutę pirmą keistą judesį paprastai pradedame stebėti automobilį gerokai atidžiau. Tai nereiškia, kad problemą išsigalvojote – tiesiog vienas važiavimas dar neleidžia pasakyti, kas ją sukėlė.

Atkreipkite dėmesį į automobilio elgesį skirtingose įprasto maršruto atkarpose. Ar jis visur krypsta į tą pačią pusę? Ar pojūtis dingsta išvažiavus iš vėžių? Ar labiausiai juntamas atviroje, vėjuotoje vietoje? Rankas laikykite ant vairo: norint tai pastebėti, jo paleisti nereikia.

Meistrui svarbiau jūsų pastebėjimai nei prašymas „padarykite suvedimą“

Grįžę į servisą pasakykite, kas pasikeitė: ar automobilis traukia nuolat, ar tik stabdant, ar kartu dreba vairas. Priminkite, kurios padangos buvo pakeistos. Tokia informacija naudingesnė už iš anksto pasirinktą remontą.

Traukimas ir vibracija nėra tas pats. Ratų disbalansas dažniau sukelia drebėjimą, o nuolatinį krypties pokytį gali lemti padangos, geometrija ar kiti automobilio mazgai. Todėl nei balansavimas, nei suvedimas neturėtų būti atliekamas vien tikintis, kad galbūt padės.

Jeigu automobilį sunku išlaikyti juostoje arba atsirado stiprus drebėjimas, patikros neatidėliokite. Tačiau nežymiai traukiant pirmiausia verta patikrinti slėgį, padangų porą ir montavimą. Nemaloniausia būtų ne rasti paprastą priežastį, o sumokėti už suvedimą ir pakeliui namo vėl pajusti tą patį traukimą.