Padangos atrodo geros, bet automobilis plaukioja kelyje: patikrinkite vieną svarbų skaičių

6 min. skaitymo 0 komentarų
Padangos atrodo geros, bet automobilis plaukioja kelyje: patikrinkite vieną svarbų skaičių
Padangos atrodo geros, bet automobilis plaukioja kelyje: patikrinkite vieną svarbų skaičių Nuotrauka: Pexels / Andrea Piacquadio

Iš šalies viskas atrodo tvarkinga: protektorius dar gilus, padangos nepažeistos, automobilis ką tik nuplautas. Tačiau išvažiavus į greitesnį kelią vairas ima reikalauti daugiau dėmesio – automobilis lyg švelniai slenka iš vienos juostos pusės į kitą, o per vėžes ar stipresnį šoninį vėją jo trajektoriją tenka nuolat pataisyti.

Tokia būsena dažnai sukelia nemalonų įtarimą, kad kaltas pakabos gedimas, ratų suvedimas ar net pačios padangos. Kartais taip ir būna. Vis dėlto prieš ruošiantis servisui verta pažiūrėti į vieną paprastą skaičių, kurio daugelis vairuotojų neprisimena iki kito sezoninio padangų keitimo – slėgį padangose.

Padanga gali atrodyti visai normali net tada, kai joje oro jau akivaizdžiai per mažai. Šiuolaikinės padangos yra tvirtesnės, jų šonai ne visuomet akivaizdžiai „sukrenta“, todėl problema išryškėja ne stovėjimo aikštelėje, o ten, kur automobilis turi tiksliai klausyti vairo. Būtent tada ir paaiškėja, kodėl keli papildomi ar trūkstami dešimtadaliai baro gali pakeisti važiavimo pojūtį.

Automobilis plaukioja ne visada dėl seno važiuoklės mazgo

Per mažai pripūsta padanga labiau deformuojasi, jos kontaktas su keliu pasikeičia, o vairo reakcija tampa ne tokia tiksli. Vairuotojui atrodo, kad mašina vėluoja sureaguoti: pasuki vairą, o kėbulas tarsi dar akimirką svarsto, kur judėti. Ant sauso miesto asfalto tai gali būti vos juntama, tačiau greitkelyje, posūkyje ar lenkiant pojūtis greitai tampa erzinantis.

Ypač daug nervų kainuoja kelio vėžės. Kai slėgis netinkamas, automobilis gali jautriau kabintis už nelygaus asfalto kraštų, o vairą tenka laikyti tvirčiau nei įprasta. Žmogus dažnai pradeda abejoti savimi: gal per stipriai reaguoja, gal tiesiog pavargo, gal kelias šįkart prastesnis. Tačiau po kelių tokių kelionių nuovargis susikaupia, nes vairavimas, kuris turėtų būti ramus, virsta nuolatiniu trajektorijos saugojimu.

Problema gali pasireikšti ir kitu kraštutinumu. Per daug pripūstos padangos kartais suteikia kietesnio, nervingesnio automobilio įspūdį, prasčiau sugeria kelio nelygumus ir gali mažinti sukibimo rezervą nelygiame paviršiuje. Todėl tikslas nėra pripūsti „kiek telpa“ – svarbiausia pasiekti būtent jūsų automobiliui numatytą slėgį.

Ieškokite ne skaičiaus ant padangos šono

Dažna klaida – perskaityti skaičių ant padangos šono ir manyti, kad jis tinka kasdieniam važiavimui. Ten paprastai nurodoma maksimali leistina riba, susijusi su pačia padanga, o ne konkretus jūsų automobilio poreikis. Važiuoti pagal šį skaičių būtų tas pats, kas kiekvieną kartą vežtis maksimalų leistiną krovinį vien todėl, kad automobilis teoriškai gali jį pakelti.

Tinkamo slėgio lipduko dažniausiai reikia ieškoti vairuotojo durelių angos statramstyje, durelių vidinėje dalyje, degalų bako dangtelio viduje arba automobilio naudojimo instrukcijoje. Jame paprastai pateikiamas rekomenduojamas slėgis priekinėms ir galinėms padangoms. Dažnai būna nurodyti du variantai: įprastai kelionei ir automobiliui su pilnu keleivių bei bagažo kiekiu.

Svarbu atkreipti dėmesį ir į matavimo vienetus. Lietuvoje dažniausiai kalbame barais, bet kai kurie kompresoriai ar manometrai gali rodyti psi ar kPa. Skubant prie degalinės oro aparato nesunku supainioti rodmenis, todėl verta prieš spaudžiant mygtuką patikrinti, kokiais vienetais nustatoma reikšmė. Vienas neteisingai perskaitytas skaičius gali sukurti naują problemą vietoje išspręstos senos.

Padangos atrodo geros, bet automobilis plaukioja kelyje: patikrinkite vieną svarbų skaičių
Padangos atrodo geros, bet automobilis plaukioja kelyje: patikrinkite vieną svarbų skaičiųNuotrauka: Pexels / Andrea Piacquadio

Slėgį matuokite tada, kai padangos dar šaltos

Patikimiausias rezultatas gaunamas prieš kelionę arba bent po ilgesnio stovėjimo. Važiuojant padangos įšyla, oras jų viduje plečiasi, todėl matuoklis parodo didesnį slėgį nei buvo kelionės pradžioje. Jei po ilgesnio važiavimo išleisite orą iki ant lipduko nurodytos reikšmės, kitą rytą padangos gali būti jau per minkštos.

Praktiškai tai reiškia labai paprastą įprotį: kartą per mėnesį, taip pat prieš ilgesnę kelionę, patikrinti visas keturias padangas. Ne vien tą, kuri iš pažiūros atrodo įtartina. Slėgį verta patikrinti ir atsarginiame rate, jei automobilis jį turi – būtent tada, kai jo prireikia kelkraštyje, dažnai paaiškėja, kad jis tuščias jau ne vieną sezoną.

Šaltis šį klausimą dar labiau išryškina. Atvėsus orams slėgis padangose natūraliai mažėja, todėl po pirmųjų rudens ar žiemos šalnų automobilis gali pradėti elgtis kitaip, nors nieko akivaizdaus jam nenutiko. Kita vertus, jei vienoje padangoje slėgis nuolat krenta greičiau nei kitose, vien pripūtimo neužtenka: gali būti pažeistas vožtuvas, ratlankio sandarumas arba padangą pradūręs smulkus svetimkūnis.

Skirtingiems žmonėms tas pats trūkumas kainuoja nevienodai

Vienas vairuotojas kasdien važiuoja kelis kilometrus į darbą ir neįprastą automobilio elgesį gali ignoruoti savaites. Šeimai, išsiruošusiai pilnu automobiliu į pajūrį ar pas gimines, netinkamas slėgis jau reiškia ne tik mažesnį komfortą. Pakrautas automobilis stipriau apkrauna padangas, todėl čia ypač svarbu vadovautis gamintojo nurodyta reikšme, skirta didesnei apkrovai.

Senjorui ar mažiau patyrusiam vairuotojui „plaukiojantis“ automobilis kelia dar daugiau įtampos. Žmogus gali pradėti vengti greitesnių kelių, manyti, kad prastėja jo vairavimo įgūdžiai, nors dalis problemos slypi prie pat žemės. Tuo metu daug keliaujantis vairuotojas pastebi ir kitą pusę – neteisingas slėgis gali lemti nevienodą padangų dėvėjimąsi bei didesnes degalų sąnaudas.

Žinoma, ne kiekvieną klibėjimą išspręs kompresorius. Jei slėgis sureguliuotas, padangos nenudilusios ir vienodai sumontuotos, bet automobilis vis tiek traukia į šoną, vibruoja ar sunkiai laikosi tiesiai, verta kreiptis į servisą. Ratų geometrija, pakabos detalės, amortizatoriai ir skirtingai susidėvėjusios padangos taip pat daro didelę įtaką stabilumui. Tačiau pradėti nuo slėgio protinga todėl, kad tai užtrunka kelias minutes ir leidžia atmesti vieną dažniausių, paprasčiausių priežasčių.

Automobilio saugumo jausmą dažnai sugadina ne garsus gedimas, o mažas nepastebėtas nukrypimas. Padangos gali būti švarios, brangios ir su gražiu protektoriumi, bet jos vis tiek neatliks savo darbo, jei jose nebus tiek oro, kiek numatė automobilio gamintojas. Kartais ramus vairas prasideda ne serviso keltuve, o nuo žvilgsnio į lipduką durelių angos viduje.

Dienos prenumerata

Nepraleiskite svarbiausių naujienų

Užsiprenumeruokite ir kiekvieną rytą gaukite svarbiausių dienos straipsnių santrauką.

Įvertinkite šį straipsnį:

😡  
😕  
😐  
🙂  
😍  

Kraunami duomenys...

Pasidalinti

Komentarai

Kol kas komentarų nėra.

Būkite pirmi ir pradėkite diskusiją.

Parašyti komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

0 / 2000

Daugiau šia tema

Visos temos naujienos

Ieškote daugiau?

Atraskite kitus straipsnius