Rudenį šio mygtuko automobilyje geriau nespausti per dažnai: remontas gali nustebinti kaina

Atvėsus rytams daugelis vairuotojų vos įsėdę į automobilį daro tą patį veiksmą: užveda variklį ir iškart spaudžia sėdynių šildymo mygtuką. Iš pirmo žvilgsnio tai nekaltas komforto dalykas. Drėgnas rudens oras, šaltas salonas, plona striukė, keli kilometrai iki darbo – natūralu, kad norisi kuo greičiau sušilti. Tačiau autoservisų meistrai dažnai primena, kad šį patogumą verta naudoti protingai, nes sugedęs sėdynės šildymas ne visada taisomas pigiai.

Problema ta, kad vairuotojai dažnai įjungia maksimalų režimą ir palieka jį veikti ilgai, net kai salonas jau įšilęs. Pats sėdynių šildymas nėra blogas ir normaliai naudojamas gali tarnauti metų metus. Bėdos prasideda tada, kai šildymo elementai nuolat apkraunami, sėdynė spaudžiama netolygiai, ant jos klaupiamasi, dedami sunkūs daiktai ar nepastebimi pirmieji gedimo požymiai. Tada remontas gali reikšti ne mygtuko pakeitimą, o sėdynės ardymą.

Kodėl sėdynių šildymas nėra toks paprastas, kaip atrodo

Po sėdynės apmušalu slepiasi šildymo kilimėlis arba specialūs laidai, kurie šyla įjungus sistemą. Išorėje vairuotojas mato tik mažą mygtuką, tačiau viduje tai yra elektros grandinė su saugikliais, jungtimis, valdymu ir šildymo elementais. Jei kažkur atsiranda perdegimas, nutrūksta kontaktas arba pažeidžiamas pats kilimėlis, šildymas gali pradėti veikti netolygiai arba visai išsijungti.

Dažniausiai vairuotojai gedimą pastebi tada, kai viena sėdynės pusė šyla, o kita lieka šalta, šildymas įsijungia tik trumpam arba mygtukas šviečia, bet jokio efekto nėra. Kartais atsiranda dar rimtesnių ženklų: juntamas degėsių kvapas, sėdynė įkaista viename taške arba sistema pati išsijunginėja. Tokiais atvejais geriau neeksperimentuoti ir nepalikti šildymo įjungto „gal prasimuš“, nes elektros gedimai salone nėra ta vieta, kur verta rizikuoti.

Remonto kaina priklauso nuo automobilio modelio. Kartais pakanka saugiklio, jungties ar mygtuko tvarkymo, bet jei pažeistas šildymo elementas pačioje sėdynėje, darbų daugiau. Meistrui gali tekti nuimti apmušalą, pasiekti šildymo kilimėlį ir jį keisti arba remontuoti. O jei sėdynė odinė, su ventiliacija, elektriniu reguliavimu ar saugos pagalvės davikliais, darbas tampa sudėtingesnis.

Didžiausia klaida – važinėti su maksimaliu režimu

Rudenį sėdynių šildymas ypač patogus trumpose kelionėse. Įsėdate į šaltą automobilį, įjungiate stipriausią padėtį, po kelių minučių pajuntate šilumą ir važiuojate toliau. Būtent čia daugelis ir pamiršta išjungti arba sumažinti režimą. Šildymas lieka veikti visą kelią, nors realiai jo reikėjo tik pirmosioms minutėms.

Protingiausia naudoti sėdynių šildymą kaip greitą pagalbą, o ne nuolatinį šilumos šaltinį. Įjungėte stipresnį režimą, sėdynė sušilo, tada sumažinote arba išjungėte. Taip mažiau apkraunama sistema, o salone jau turėtų dirbti įprastas šildymas. Jei automobilyje yra automatinis režimas arba keli šildymo lygiai, nereikia visada rinktis stipriausio. Dažnai pakanka vidutinio arba mažiausio.

Ypač atsargiai reikėtų elgtis su senesniais automobiliais. Jei sėdynė jau nusėdusi, apmušalas pažeistas, putplastis suspaustas, o šildymas veikia netolygiai, didžiausias režimas gali dar labiau išryškinti problemą. Tai nereiškia, kad mygtuko spausti nebegalima, bet verta stebėti, kaip sistema elgiasi.

Kas labiausiai gadina šildomas sėdynes

Sėdynių šildymui kenkia ne tik pats naudojimas, bet ir tai, kaip elgiamasi su sėdyne. Dažna klaida – atsiklaupti ant sėdynės, kai norima pasiekti galinę sėdynę, paimti daiktą ar išvalyti saloną. Tokiu metu visas svoris tenka mažam plotui, o po apmušalu esantys šildymo laidai gali būti suspausti ar pažeisti.

Panašiai veikia ir sunkūs daiktai su kietais kampais. Jei ant sėdynės nuolat dedama įrankių dėžė, metaliniai daiktai, sunkūs krepšiai ar vaikiška kėdutė be tinkamo pagrindo, šildymo elementai gauna papildomą spaudimą. Žinoma, viena kelionė nieko nesugadins, bet nuolatinis netolygus krūvis ilgainiui gali prisidėti prie gedimų.

Dar viena smulkmena – drėgmė. Rudenį į saloną dažnai patenka šlapi drabužiai, lietaus lašai, sniegas nuo batų, drėgni rankšluosčiai ar augintinių paklotai. Jei sėdynė nuolat drėksta, tai nėra gerai nei apmušalui, nei po juo esančioms jungtims. Todėl jei sėdynė sušlapo, geriau ją išdžiovinti, o ne iškart jungti šildymą tikintis, kad taip viskas greičiau susitvarkys.

Kada jau laikas važiuoti į servisą

Jei sėdynių šildymas tiesiog nebešildo, bet nėra kvapo, dūmų ar keisto kaitimo, pirmiausia galima patikrinti saugiklius ir automobilio instrukciją. Kai kuriuose modeliuose gedimas gali būti paprastas. Tačiau jei sėdynė šyla tik vienoje vietoje, perkaista, atsiranda degėsių kvapas arba mygtukas veikia nenuspėjamai, geriau nebeatidėlioti.

Svarbu ir tai, kad moderniose sėdynėse gali būti šoninės oro pagalvės, svorio davikliai, elektriniai reguliavimo mechanizmai, ventiliacija ar atminties funkcijos. Todėl savarankiškai ardyti sėdynę verta tik tiems, kurie tikrai supranta, ką daro. Netinkamai atjungus jungtis ar pažeidus laidus, galima prisidaryti daugiau bėdų nei buvo iš pradžių.

Sėdynių šildymo mygtukas nėra priešas, ypač lietuvišką rudenį, kai rytai drėgni ir šalti. Tačiau jį verta naudoti kaip patogumą, o ne palikti įjungtą iš įpročio. Įjunkite, sušilkite, sumažinkite režimą arba išjunkite. Nesisėskite ant sėdynės keliais, nedėkite ant jos sunkių aštrių daiktų, stebėkite keistus kvapus ir netolygų kaitimą. Toks atsargumas gali sutaupyti ne tik nervų, bet ir visai apčiuopiamą sumą servise.