Už pirmą automobilį sumokėjo 6 050 eurų, o trūkčioti pradėjo jau važiuojant į servisą: pirkinį teko grąžinti per teismą

Audriui tai turėjo būti pirmasis nuosavas automobilis. Jį padėjo nupirkti tėvai, kartu važiavo apžiūrėti, tikrino, tarėsi su pardavėju. Tačiau vos įsigijus „Audi A4“ paaiškėjo problema, kurios šeima per bandomąjį važiavimą nepajuto. Kelionė į servisą tapo daugiau nei metus užsitęsusio ginčo pradžia.

Pirmojo automobilio Audrius neieškojo vienas. Pagal skelbimus skambindavo jo tėvas, jis padėjo ir vertinant pasirinktą mašiną. Radus tinkamos kainos „Audi A4“, šeima susisiekė su pardavėju. Pokalbio metu šis automobilio būklę apibūdino palankiai: variklis veikia gerai, pavarų dėžė – taip pat.

Šis pokalbis vėliau tapo svarbus visai dėl kitos priežasties. Tėvo telefone veikusi programėlė automatiškai įrašinėjo skambučius, todėl pardavėjo pasakyti žodžiai išliko. Tuo metu šeima dar tik sprendė, ar verta važiuoti apžiūrėti automobilio.

„Audi“ nebuvo naujas. Skelbime nurodyta beveik 247 tūkst. kilometrų rida, o apžiūrint matėsi ir išorinių trūkumų. Saloną reikėjo išvalyti, buvo kėbulo pabraižymų, rūdžių. Ne viskas veikė ir iš automobilio įrangos: šeima paprašė sutvarkyti pastebėtus trūkumus.

Apie būsimus aptarnavimo darbus taip pat buvo kalbama iš anksto. Reikėjo pakeisti tepalus, filtrus ir pagrindinį variklio diržą. Šeima tam pasiruošė – apsilankymą servise suplanavo dar prieš išvažiuodama su nupirktu automobiliu.

Trūkčiojimas pasijuto tik sumokėjus pinigus

Per pirmą apžiūrą automobilį vairavo Audriaus tėvas. Bandomasis važiavimas, kaip vėliau pasakojo Audrius, truko maždaug dešimt minučių. Stipraus trūkčiojimo tuomet nepajuto.

Į kitą apžiūrą šeima atvyko su pažįstamu žmogumi, galėjusiu prijungti kompiuterinę diagnostiką. Norėjo patikrinti, ar automobilio sistemoje nėra klaidų. Tačiau ir ši patikra neatskleidė problemos, kuri netrukus sugadino visą pirkimo džiaugsmą.

2024 metų kovo 19 dieną buvo pasirašyta sutartis. Automobilis kainavo 6 050 eurų.

Iš pardavėjo išvažiavo tėvui vairuojant. Buvo suplanuotas aptarnavimas, todėl šeima vyko į servisą. Pakeliui automobilis pradėjo stipriai trūkčioti.

Iš karto atgal pas pardavėją jie negrįžo. Dar nežinojo, kas sukelia tokį važiavimą, o servise jų jau laukė. Ten buvo atlikti numatyti darbai: pakeisti tepalai, filtrai, pagrindinis variklio diržas, išvalytas salonas.

Tačiau meistrų šeima paprašė įvertinti ir trūkčiojimą. Jų atsakymas reiškė visai kitas išlaidas nei įprastas naudoto automobilio aptarnavimas. Meistrai problemą siejo su pavarų dėže ir aiškino, kad ją reikės remontuoti.

Audrius susisiekė su pardavėju. Šis siūlė pakeisti pavarų dėžės tepalą. Pirkėjas dar kartą konsultavosi su meistrais, tačiau jie laikėsi savo vertinimo: vien tepalo pakeitimas gedimo nepašalins. Šiuo pasiūlymu šeima nepasinaudojo.

Audi A4 serviseNuotrauka: Gemini

Automobilis stovėjo, o susitarimo vis nebuvo

Po devynių dienų nuo pirkimo, kovo 28-ąją, Audrius pateikė rašytinę pretenziją. Prašė pasiimti automobilį ir grąžinti sumokėtus pinigus.

Pardavėjas nesutiko. Šeima liko su automobiliu, dėl kurio būklės jau kilo rimtų abejonių, ir išleistais pinigais. Tuomet Audrius raštu pakvietė pardavėjo atstovą dalyvauti išsamesnėje automobilio apžiūroje. Ši vyko balandžio 8 dieną, tačiau pardavėjo atstovas neatvyko.

Apžiūros dokumentuose numatytos galimos remonto išlaidos siekė mažiausiai 2 500 eurų. Tai buvo apie 41 procentą automobilio pirkimo kainos. Pridėjus tokią sumą prie jau sumokėtų 6 050 eurų, vien automobilis ir numatomas remontas būtų kainavę bent 8 550 eurų, dar neįskaičiavus kitų patirtų išlaidų.

Vėliau teisme Audrius pasakojo, kad automobilį jam pirko tėvai. Šeima siejo šį pirkinį ir su finansiniais įsipareigojimais, o pats Audrius išgyveno dėl to, kad naudotis automobiliu negali. Jis kalbėjo apie nervinę įtampą, nemiegotas naktis ir jausmą, kad buvo apgautas.

Pats savo pirmuoju automobiliu prie vairo jis buvo važiavęs tik vieną kartą – maždaug dvidešimt kilometrų į servisą.

Pardavėjas teigė perspėjęs, šeima tai neigė

Ginčui persikėlus į teismą paaiškėjo, kad šalys skirtingai prisimena ne tik automobilio patikrą, bet ir pokalbius prieš pardavimą.

Pardavėjas aiškino, kad šeima buvo perspėta apie galimus automobilio šoktelėjimus. Pabrėžė ridą, nusidėvėjimą ir teigė, kad kaina buvo mažesnė nei kitų panašių automobilių. Jo pozicija buvo tokia: pirkėjai žinojo, kokį naudotą automobilį įsigyja.

Audrius ir jo tėvas tvirtino, kad apie pavarų dėžės defektą jiems nebuvo pasakyta. Jie žinojo apie reikalingą aptarnavimą, tačiau nesutiko su aiškinimu, jog pirko automobilį sąmoningai priimdami tokį trūkumą.

Sutartyje buvo bendras įrašas, kad trūkumai paaiškinti žodžiu ir pretenzijų nėra. Vis dėlto teismui neužteko vien šio sakinio. Įvertintas ir išlikęs telefoninio pokalbio įrašas, kuriame automobilio techninė būklė buvo apibūdinta palankiai.

Teismas nenustatė, kad prieš sandorį pirkėjui buvo tinkamai atskleistas ginčo trūkumas. Reikšminga buvo ir tai, kad jis pasireiškė iš esmės iš karto po pirkimo, o bandomojo važiavimo ir diagnostikos metu liko nepastebėtas.

Sprendimo sulaukė jau kitų metų pavasarį

2025 metų balandžio 7 dieną Utenos apylinkės teismas nusprendė pirkimo–pardavimo sutartį nutraukti. Nuo automobilio įsigijimo buvo praėję daugiau nei metai.

Pagal sprendimą automobilis turėjo būti grąžintas pardavėjui, o Audriui – jo sumokėti 6 050 eurų. Papildomai priteista 840,95 euro patirtų išlaidų ir 716,96 euro bylinėjimosi išlaidų. Iš viso šios sumos sudaro 7 607,91 euro, neskaičiuojant priteistų palūkanų.

Tačiau visi Audriaus reikalavimai nebuvo patenkinti. Prašytų 500 eurų neturtinei žalai atlyginti teismas nepriteisė. Sprendime taip pat buvo numatyta galimybė jį apskųsti, todėl vien iš šio dokumento negalima teigti, kada pinigai faktiškai pasiekė pirkėją.

Pirmasis automobilis Audriui taip ir netapo tuo kasdieniu pirkiniu, kuriuo būtų galėjęs tiesiog pradėti važinėti. Šeima kartu jo ieškojo, apžiūrėjo, pasirūpino patikra ir iš anksto užregistravo aptarnavimui. Vis dėlto pirmoji kelionė baigėsi rimto gedimo paieškomis, o pirmieji automobilio turėjimo metai – ginču, kiek iš tikrųjų buvo pažadėta už sumokėtus 6 050 eurų.