Už vairo buvo kitas žmogus, o bauda atėjo jums: klaida, kuri vairuotojams gali kainuoti brangiai

Situacija pažįstama daugeliui automobilių savininkų: automobilį paskolini šeimos nariui, draugui, kolegai ar darbuotojui, o po kurio laiko gauni pranešimą apie Kelių eismo taisyklių pažeidimą. Greitis viršytas, įvažiuota ten, kur negalima, sustota neleistinoje vietoje, pravažiuota degant draudžiamam šviesoforo signalui. Tik viena problema – tą dieną prie vairo buvote ne jūs.

Tada dažnas numoja ranka: „Ai, tegul aiškinasi, juk aš nevairavau.“ Tačiau būtent toks požiūris gali tapti brangia klaida. Lietuvoje, kai pažeidimas užfiksuojamas kameromis ar kitomis pažeidimų fiksavimo sistemomis, pirmiausia žiūrima į transporto priemonės savininką arba valdytoją. Institucijos ne visada mato, kas konkrečiai sėdėjo prie vairo, todėl pranešimas dažniausiai pasiekia tą asmenį, kurio vardu registruotas automobilis.

Tai nereiškia, kad savininkas visada privalo mokėti už svetimą klaidą. Tačiau jis turi pareigą veikti – laiku nurodyti, kas pažeidimo metu valdė automobilį. Jei pranešimas ignoruojamas, o tikrojo vairuotojo duomenys nepateikiami, problema lieka automobilio savininko pusėje.

Kodėl pranešimas pirmiausia ateina savininkui

Lietuvoje vis daugiau pažeidimų fiksuojama automatiškai: greičio matuokliais, sankryžų kameromis, viešojo transporto juostų kontrolės sistemomis ar kitomis techninėmis priemonėmis. Tokiais atvejais pareigūnas vairuotojo vietoje nesustabdo, todėl pirmasis aiškus duomuo yra ne žmogus už vairo, o automobilio valstybinis numeris.

Policija nurodo, kad Elektroninių paslaugų portale transporto priemonės savininkas gali matyti pažeidimus, užfiksuotus pažeidimų fiksavimo sistemomis, dar iki administracinio nusižengimo protokolo surašymo. Ten gali būti matoma, ar užfiksuotas greičio viršijimas, važiavimas per draudžiamą šviesoforo signalą, važiavimas maršrutiniam transportui skirta juosta, techninės apžiūros ar draudimo nebuvimas, sustojimo ar stovėjimo pažeidimas ir kiti atvejai.

Būtent todėl automobilio savininkui nereikėtų nustebti, kad pranešimas ateina jam, nors realiai vairavo kitas žmogus. Sistema pirmiausia susieja pažeidimą su transporto priemone, o tik vėliau gali būti tikslinama, kas ją valdė.

Bauda už lėtą važiavimą

Jei vairavo kitas žmogus, reikia nurodyti jo duomenis

Svarbiausias dalykas – netylėti. Jeigu pažeidimo metu automobilį vairavo kitas asmuo, savininkas turi pateikti informaciją apie tą žmogų. Vilniaus miesto savivaldybės paslaugų aprašyme, remiantis Administracinių nusižengimų kodekso 611 straipsnio 1 dalimi, nurodoma, kad transporto priemonės savininkas ar valdytojas, jei pažeidimą padarė kitas asmuo, per 30 kalendorinių dienų nuo administracinio nusižengimo protokolo išsiuntimo dienos turi pranešti institucijai duomenis apie asmenį, kuris tuo metu valdė ar naudojosi transporto priemone.

Praktiškai tai reiškia, kad neužtenka pasakyti „čia buvau ne aš“. Reikia nurodyti konkretų žmogų: vardą, pavardę, asmens kodą arba kitus reikalingus duomenis, priklausomai nuo situacijos. Jei automobilį vairavo įmonės darbuotojas, atsakomybė gali persikelti į asmenį, kuris tuo metu faktiškai naudojosi transporto priemone. Jei vairavo užsienietis, gali reikėti daugiau informacijos – gyvenamosios vietos adreso, vairuotojo pažymėjimo duomenų ar kitų identifikavimo duomenų.

Administracinių nusižengimų registro paslaugų aprašyme taip pat nurodoma, kad per Elektroninių paslaugų portalą asmenys gali pranešti apie fizinius ar juridinius asmenis, kurie nusižengimo metu valdė jiems priklausančias transporto priemones, taip pat teikti paaiškinimus ir skundus administracinių nusižengimų bylose.

Ignoruoti pranešimą – blogiausias sprendimas

Didžiausia klaida – galvoti, kad jei neatidarysite pranešimo, neprisijungsite prie portalo ar neatsakysite į institucijos prašymą, byla tiesiog sustos. Taip nebūna. Pranešimo ignoravimas paprastai nepadeda išvengti atsakomybės, o tik sumažina galimybes laiku paaiškinti situaciją.

Jeigu savininkas žino, kas vairavo, bet nepateikia duomenų, institucijai lieka pagrindinis faktas – pažeidimas padarytas su jam priklausančia transporto priemone. Tokiu atveju savininkui gali tekti aiškintis ne tik dėl pažeidimo, bet ir dėl pareigos nurodyti transporto priemonę valdžiusį asmenį nevykdymo.

Tai ypač aktualu šeimose ir įmonėse, kur vienu automobiliu naudojasi keli žmonės. Jeigu automobilį vairuoja sutuoktinis, pilnametis vaikas, darbuotojas ar draugas, verta turėti bent elementarų aiškumą: kada ir kam automobilis buvo perduotas. Priešingu atveju, gavus pranešimą po kelių savaičių, gali būti sunku atkurti, kas tiksliai tą dieną sėdėjo prie vairo.

Ką daryti gavus pranešimą

Pirmas žingsnis – ramiai perskaityti visą informaciją. Reikia patikrinti datą, laiką, vietą, pažeidimo pobūdį ir automobilio numerį. Jei automobilį tuo metu vairavote pats, klausimų mažiau. Tačiau jei prisimenate, kad tuo metu transporto priemonę buvo pasiėmęs kitas žmogus, reikėtų kuo greičiau pateikti jo duomenis nustatyta tvarka.

Policija primena, kad Elektroninių paslaugų portale galima ne tik matyti administracinius nusižengimus, bet ir užpildžius formas pranešti apie asmenis, kurie nusižengimo metu valdė savininkui priklausančią transporto priemonę, pateikti paaiškinimus bei skundus. Policijos teigimu, tokiu būdu pateikta informacija iš karto patenka prie reikiamos bylos ir yra matoma tyrimą atliekančiam ar bylą nagrinėjančiam pareigūnui, todėl papildomai siųsti jos el. paštu, paštu ar vežti į įstaigą nebereikia.

Jeigu dėl objektyvių priežasčių negalite pateikti informacijos iš karto, svarbu ne tylėti, o susisiekti su institucija. Kuo anksčiau tai padaroma, tuo mažesnė tikimybė, kad situacija taps paini ir nemaloni.

Vairavo kitas, o bauda jūsų

Jei bauda jau paskirta, dar ne viskas prarasta

Kartais žmogus sureaguoja per vėlai. Pranešimas pasimeta, elektroninis laiškas nepastebimas, prisijungimas prie portalo atidedamas, o tada paaiškėja, kad sprendimas jau priimtas. Tokiu atveju nereikėtų manyti, kad nieko nebeįmanoma padaryti.

Administracinių nusižengimų registro informacijoje nurodoma, kad per Elektroninių paslaugų portalą galima pateikti skundą dėl priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje ir gauti informaciją apie sprendimus, priimtus išnagrinėjus skundą.

Tačiau skundas turi būti pagrįstas. Reikia ne tik parašyti, kad „vairavau ne aš“, bet ir pateikti tikrojo vairuotojo duomenis bei, jei įmanoma, tai patvirtinančias aplinkybes. Tai gali būti susirašinėjimas, automobilio perdavimo faktai, darbo grafikai, kelionės aplinkybės ar kiti duomenys, padedantys nustatyti, kas realiai valdė transporto priemonę.

Paskolinote automobilį – atsakomybės visiškai neatidavėte

Daug vairuotojų pamiršta vieną paprastą dalyką: paskolindami automobilį kitam žmogui, jie neatiduoda visos atsakomybės kartu su rakteliais. Transporto priemonė vis dar registruota jų vardu, todėl bet koks automatiškai užfiksuotas pažeidimas pirmiausia sugrįš pas savininką.

Tai nereiškia, kad nereikia skolinti automobilio artimiesiems ar draugams. Tačiau verta žinoti, kam, kada ir kokiam laikui jis perduodamas. Įmonėse tam padeda kelionės lapai, vidinė tvarka ar automobilio naudojimo žurnalai. Šeimoje pakanka bent aiškaus susitarimo, kad gavus pranešimą niekas nepradės slėptis ar sakyti „nepamenu“.

Geriausias patarimas labai paprastas: gavote pranešimą – nereaguokite emocijomis ir neignoruokite. Patikrinkite faktus, prisiminkite, kas vairavo, ir laiku pateikite duomenis. Nes dažniausia automobilių savininkų klaida yra ne tai, kad jie paskolina automobilį kitam žmogui. Klaida yra manyti, kad po to jokie pranešimai jų nebeliečia.