Radote raštelį ant apgadinto automobilio? Vien telefono numerio neužtenka – svarbu žinoti, ką daryti iš karto
Grįžtate iš parduotuvės, darbo ar gydymo įstaigos, prieinate prie automobilio ir iš karto pastebite tai, ko ryte tikrai nebuvo – įbrėžtas sparnas, įlenktos durelės ar nubrauktas buferis. Po valytuvu paliktas lapelis su telefono numeriu iš pradžių net gali nuraminti: bent jau žmogus nepabėgo nepalikęs jokių duomenų. Tačiau vien raštelio su užrašu „atsiprašau, paskambinkite“ neužtenka tinkamai įforminti eismo įvykį.
Tokioje situacijoje verta neskubėti sėsti į automobilį ir išvažiuoti. Ne todėl, kad apgadinto automobilio savininkui automatiškai grėstų vairuotojo pažymėjimo praradimas, o todėl, kad dar stovėdami vietoje galite užfiksuoti aplinkybes, kurios vėliau bus svarbios aiškinantis žalą su kitu vairuotoju, policija ar draudimo bendrove.
Lietuvos policija aiškiai nurodo: jeigu per eismo įvykį apgadintas turtas, kurio savininko įvykio vietoje nėra, apie įvykį reikia pranešti policijai. Vadinasi, vairuotojas, stovėjimo aikštelėje kliudęs svetimą automobilį, neturėtų manyti, kad palikęs telefono numerį po valytuvu jau atliko viską, ko iš jo reikalaujama.
Radote įbrėžimą ir raštelį – pirmiausia išsitraukite telefoną, bet ne skambinti
Pirmas veiksmas turėtų būti labai paprastas – nufotografuokite automobilį dar jo nepajudinę. Užfiksuokite ne tik stambiu planu matomą įbrėžimą ar įlenkimą. Padarykite kelias platesnes nuotraukas, kuriose matytųsi automobilio stovėjimo vieta, gretimos stovėjimo vietos, ženklinimas, šalia esantys automobiliai ir aplinka.
Atskirai nufotografuokite po valytuvu rastą raštelį. Geriausia taip, kad aiškiai matytųsi visas tekstas ir telefono numeris. Patį lapelį taip pat išsaugokite – jo nereikėtų išmesti vos užsirašius numerį telefone.
Tik tada verta skambinti nurodytu numeriu. Jei atsiliepęs žmogus patvirtina, kad būtent jis kliudė jūsų automobilį, yra netoliese ir gali grįžti, situaciją galima sutvarkyti daug paprasčiau.
Kai žmonės nenukentėjo, abu dalyviai yra vietoje, nėra įtarimų dėl neblaivumo ir abu sutaria dėl įvykio aplinkybių, policijos kviesti nebūtina – galima užpildyti eismo įvykio deklaraciją. Lietuvos policija rekomenduoja oficialią elektroninę deklaraciją, o vienintelė oficiali elektroninė jos forma Lietuvoje veikia per „draudimoivykiai.lt“.
Elektroninėje deklaracijoje galima pateikti abiejų vairuotojų duomenis, įkelti nuotraukas, pažymėti automobilio apgadinimus, aprašyti aplinkybes ir nurodyti, kas prisiima atsakomybę. Užpildžius ją duomenys perduodami atsakingo vairuotojo draudimo bendrovei.
O jei numeris neveikia arba žmogus sako: „pervesiu pinigus ir baigta“?
Čia jau geriau neskubėti.
Raštelyje gali būti įrašytas klaidingas telefono numeris. Žmogus gali nebeatsiliepti, persigalvoti arba pradėti teigti, kad jūsų automobilio apskritai nelietė. Todėl vien telefono numeris nėra toks patikimas įrodymas kaip tinkamai užpildyta deklaracija ar policijos užregistruotas įvykis.
Jeigu kitas vairuotojas neatsiliepia, atsisako grįžti, nepripažįsta įvykio arba kyla ginčas dėl aplinkybių, verta kreiptis į policiją ir nebandyti visko spręsti vien žodiniais susitarimais. Policija nurodo, kad kai dėl eismo įvykio aplinkybių nesutariama, pareigūnai turi būti kviečiami.
Jei skubios pagalbos nereikia, Lietuvos policija bendru atveju leidžia pranešimus pateikti ir per „ePolicija“ sistemą; kai reikalinga skubi pagalba, naudojamas numeris 112.
Atsargiai reikėtų vertinti ir pasiūlymą „nieko neforminti – aš jums pervesiu 100 eurų“. Iš pirmo žvilgsnio tai gali atrodyti greičiausias kelias namo, tačiau tikrasis remonto mastas ne visada matomas stovėjimo aikštelėje. Nedidelis įlenkimas gali reikšti ne tik dažymą – gali būti pažeisti tvirtinimai, davikliai, žibinto elementai ar kitos detalės.
Todėl žodinis susitarimas dėl atsitiktinai pasirinktos sumos pirmiausia naudingas tam, kuris nori kuo greičiau užbaigti situaciją, bet nebūtinai tam, kuriam vėliau reikės remontuoti automobilį.

Palikti raštelį ir nuvažiuoti – vairuotojui, kuris kliudė automobilį, nėra saugus sprendimas
Kita šios istorijos pusė dar svarbesnė. Įsivaizduokime įprastą Lietuvos prekybos centro aikštelę: važiuodamas atbulomis kliudėte šalia stovintį automobilį. Įbrėžimas nedidelis, svetimo automobilio savininko niekur nėra. Parašote savo telefono numerį, pakišate lapelį po valytuvu ir išvažiuojate.
Žmogiškai atrodo, kad pasielgėte sąžiningai. Teisiniu požiūriu vien to gali nepakakti.
Lietuvos policija nurodo, kad policiją reikia kviesti, kai apgadinto turto savininko eismo įvykio vietoje nėra. Lietuvos transporto priemonių draudikų biuras taip pat yra atkreipęs dėmesį būtent į tokią stovėjimo aikštelių situaciją: jei svetimo automobilio savininko nėra, vien palikti raštelį nepakanka.
Jeigu savininką pavyksta surasti – pavyzdžiui, prekybos centro informacijos centre paprašius paskelbti automobilio valstybinį numerį – galima jo sulaukti ir, jei visi reikalavimai tenkinami, kartu užpildyti deklaraciją. Jei savininko rasti nepavyksta, saugiausia nekurti savų „taisyklių“, o apie įvykį pranešti policijai ir vadovautis jos nurodymais.
Tai ypač svarbu todėl, kad pasitraukimas iš eismo įvykio vietos vairuotojui, kuris su tuo įvykiu susijęs, Lietuvoje gali turėti labai rimtų pasekmių, įskaitant teisės vairuoti atėmimą. Policija šį pažeidimą tiesiogiai įvardija tarp atvejų, dėl kurių vairuotojas gali netekti teisės vairuoti.
Todėl keliolika minučių, sutaupytų išvažiavus iš aikštelės, gali visiškai nevertėti vėlesnių problemų.
Kameros gali tapti svarbesnės už patį raštelį
Jeigu automobilis apgadintas prekybos centro, daugiabučio, biurų pastato ar mokamos aikštelės teritorijoje, apsižvalgykite. Gali būti, kad jūsų automobilis pateko į vaizdo stebėjimo kamerų lauką.
Verta pasižymėti, kur įrengtos kameros, ir kuo greičiau kreiptis į teritorijos administratorių. Ne visada vaizdo įrašas bus tiesiog perduotas jums į rankas – tam gali būti taikomos asmens duomenų apsaugos taisyklės, tačiau svarbu, kad medžiaga apskritai būtų išsaugota ir prireikus ją galėtų gauti policija ar kitos teisę tai daryti turinčios institucijos.
Skubėti verta dėl paprastos priežasties – stebėjimo kamerų įrašai nesaugomi amžinai. Senesnė medžiaga gali būti automatiškai perrašoma nauja.
Jeigu raštelio apskritai nėra, kameros tampa dar svarbesnės. Taip pat verta pasižiūrėti, ar šalia stovinčiuose automobiliuose nėra vaizdo registratorių, galėjusių užfiksuoti susidūrimą.
Apgadinto automobilio savininkas dėl vien išvažiavimo pažymėjimo nepraras
Čia svarbu nesumaišyti dviejų visiškai skirtingų situacijų.
Jeigu jūs pats kliudėte kitą automobilį, esate eismo įvykio dalyvis ir turite vykdyti eismo įvykio vietoje taikomas pareigas. Savavališkas išvažiavimas gali baigtis rimtomis pasekmėmis.
Tačiau jeigu į stovėjimo aikštelę grįžote jau po įvykio ir radote savo anksčiau pastatytą automobilį apgadintą, situacija nėra tokia pati. Vien dėl to, kad vėliau savo automobilį pajudinsite, jūs automatiškai netampate vairuotoju, pasišalinusiu iš jūsų sukelto eismo įvykio vietos.
Vis dėlto praktiškai daug protingiau pirmiausia viską užfiksuoti ir tik tada išvažiuoti. Nuotraukos, raštelis, vietos vaizdas, liudininkų kontaktai ir kamerų informacija vėliau gali labai palengvinti žalos administravimą.
Draudimo išmokai svarbu, kad būtų galima nustatyti įvykio faktą, aplinkybes ir žalos dydį. Nukentėjęs žmogus taip pat turi suteikti galimybę draudikui įvertinti sugadintą turtą, todėl prieš remontuojant automobilį reikėtų susisiekti su draudiku ir laikytis jo nurodymų.
Paprasta taisyklė, kurią verta prisiminti kiekvienam vairuotojui
Jeigu rytoj prie savo automobilio rasite įbrėžimą ir po valytuvu pakištą telefono numerį, nereikia panikuoti. Tačiau nereikia ir numoti ranka.
Pirmiausia fotografuokite, tada susisiekite su raštelį palikusiu žmogumi ir tinkamai įforminkite įvykį. Jei abu esate vietoje, niekas nenukentėjo, sutariate dėl aplinkybių ir nėra kitų kliūčių – užpildykite eismo įvykio deklaraciją. Jei žmogaus nėra, jis neatsiliepia, atsisako bendradarbiauti ar kyla ginčas, kreipkitės į policiją.
O jeigu patys netyčia kliudėte svetimą automobilį, prisiminkite svarbiausią dalyką: raštelis po valytuvu yra gražus ir sąžiningas gestas, tačiau Lietuvoje jis nepakeičia pareigų, kurias vairuotojas turi po eismo įvykio.
Kartais nedidelis brūkštelėjimas durelėmis atrodo toks menkas, kad norisi tiesiog palikti numerį ir važiuoti savais keliais. Tačiau būtent tokiose kasdienėse situacijose keli teisingi veiksmai gali sutaupyti daug daugiau nervų nei pats automobilio remontas.
Komentarai
Parašyti komentarą
Daugiau šia tema
Visos temos naujienosIeškote daugiau?



Būkite pirmi ir pradėkite diskusiją.