Važiuojate į Vokietiją su „Waze“? Viena įjungta funkcija gali kainuoti 100 eurų – neužtenka telefono atiduoti keleiviui

„Vairuotojai vasaros laikotarpiu automobiliu keliauja po skirtingas valstybes. Tačiau retas susimąsto, kad net ir populiarios programėlės naudojimas gali užtraukti baudą“, – rašo tv3.lt.

Lietuvoje į navigacijos programėlę prieš kelionę dažnas net nebesusimąstydamas įveda adresą ir leidžiasi į kelią. „Waze“ perspėja apie spūstis, avarijas, kelio darbus, o taip pat gali rodyti informaciją apie greičio kontrolę. Tačiau važiuojant į užsienį būtent pastaroji funkcija gali pridaryti nemalonumų. Vokietijoje vairuotojui draudžiama naudotis automatizuotais perspėjimais apie greičio matavimo vietas, o viename teisme nagrinėtame atvejyje vairuotojui skirta net 100 eurų bauda.

Svarbiausia detalė – pati „Waze“ programėlė Vokietijoje nėra uždrausta. Ja galima naudotis maršrutui, eismo informacijai ir kitoms įprastoms navigacijos funkcijoms. Problema prasideda tada, kai vairuotojas kelionės metu naudojasi funkcija, kuri perspėja apie greičio kontrolę.

Atrodo nekaltai: telefonas laikiklyje, „Waze“ veikia, tačiau viena funkcija jau gali būti pažeidimas

Vokietijos kelių eismo taisyklėse aiškiai nustatyta, kad vairuotojas negali naudoti techninės priemonės, skirtos eismo kontrolės priemonėms parodyti ar trukdyti jų veikimui. Taisyklė taikoma ne tik atskiriems radarų detektoriams. Jei telefonas, navigacijos įrenginys ar kita technika turi daug skirtingų funkcijų, važiuojant negalima naudoti būtent tos jos dalies, kuri perspėja apie greičio matavimo vietas.

Vokietijos automobilių klubas ADAC vairuotojams tai aiškina dar paprasčiau: greičio matuoklių perspėjimo programėlės ir tokios funkcijos navigacijoje vairuotojui draudžiamos. Įprasta sankcija už tokį pažeidimą – 75 eurų bauda ir vienas baudos taškas Vokietijos vairuotojų registre Flensburge.

Tačiau viešojoje erdvėje minima ir 100 eurų suma nėra išgalvota. Tokia bauda jau buvo skirta konkrečiam vairuotojui, o byla pasiekė aukštesnės instancijos teismą.

Ir būtent ši istorija parodė dar vieną dalyką, kurį prieš kelionę verta žinoti lietuviams.

Manote, kad užteks telefoną paduoti keleiviui? Teismas pasakė kitaip

Situacija atrodė gana paprasta. Automobilį vairavęs vyras pats programėlės telefone nelaikė įjungęs. Perspėjimo apie greičio matuoklius programėlė veikė keleivės telefone, padėtame automobilio centrinėje konsolėje.

Atrodytų, vairuotojas galėtų sakyti, kad tai ne jo telefonas ir programėle naudojosi ne jis. Tačiau policijos pareigūnai nustatė, kad vairuotojas apie veikiančią programėlę žinojo ir naudojosi jos teikiama informacija. Heidelbergo teismas jam skyrė 100 eurų baudą. Vairuotojas sprendimą apskundė, tačiau Karlsrūhės aukštesnysis žemės teismas 2023 metais nusprendė, kad toks programėlės naudojimas vis tiek pažeidžia taisykles.

Teismui buvo svarbu ne tai, kieno rankose ar telefone veikė programėlė, o tai, ar vairuotojas naudojosi jos perspėjimais. Jeigu keleivis telefone stebi greičio kontrolės vietas ir perduoda šią informaciją vairuotojui, vien telefono perdavimas kitam žmogui problemos neišsprendžia.

Tai ypač aktualu šeimoms ar draugų kompanijoms, vykstančioms automobiliu per Vokietiją. Vienas žmogus vairuoja, kitas sėdi šalia ir valdo navigaciją, ieško degalinių ar keičia maršrutą. Įprastai toks pasidalijimas netgi saugesnis, nes vairuotojui nereikia liesti telefono. Tačiau greičio matuoklių perspėjimų atveju keleivio telefonas nėra paprastas būdas apeiti Vokietijoje galiojantį draudimą.

„Waze“ ištrinti nereikia – svarbu, kokia funkcija naudojama

Po tokių naujienų gali susidaryti įspūdis, kad įvažiavus į Vokietiją „Waze“ reikėtų apskritai ištrinti. Taip nėra. Navigacijos programėle galima toliau naudotis maršrutui, spūstims ar kitai kelionei reikalingai informacijai gauti. Draudimas orientuotas į perspėjimus apie konkrečias greičio kontrolės priemones, o ne į navigaciją kaip tokią.

Todėl prieš kertant Vokietijos sieną verta peržiūrėti telefone ir automobilio navigacijoje įjungtus nustatymus bei išjungti greičio kamerų ar kitų greičio kontrolės vietų perspėjimus. Tą patį verta padaryti ir keleivio telefone, jei jo teikiama informacija bus naudojama vairuojant.

Dar viena svarbi detalė – vien tai, kad telefone įdiegta programėlė, galinti perspėti apie greičio kontrolę, automatiškai nereiškia pažeidimo. Esminis klausimas yra jos naudojimas važiuojant. ADAC taip pat nurodo, kad prieš kelionę ar sustojus galima pasidomėti informacija apie kontrolę; draudžiama automatizuota perspėjimo funkcija vairavimo metu.

Kirtus sieną taisyklės gali pasikeisti dar kartą

Didžiausia problema keliaujant automobiliu po Europą yra ta, kad visoms šalims vienodos taisyklės negalioja. Tai, kas leidžiama vienoje valstybėje, už kelių šimtų kilometrų gali užtraukti nemažą baudą.

ADAC duomenimis, skirtingose Europos šalyse radarų detektoriams, greičio kamerų duomenims navigacijoje ir perspėjimo programėlėms taikomos labai nevienodos taisyklės. Pavyzdžiui, Prancūzijoje tiesioginiai perspėjimai apie konkrečius greičio matuoklius ribojami, o už draudžiamų radarų aptikimo priemonių naudojimą sankcijos gali būti gerokai didesnės nei Vokietijoje. Kai kuriose kitose valstybėse navigacijos POI perspėjimams taikomos švelnesnės taisyklės.

Todėl vykstant, pavyzdžiui, iš Lietuvos per Lenkiją ir Vokietiją į Vakarų Europą, neužtenka vadovautis principu „jeigu programėlė veikia, vadinasi, ją naudoti galima“. Programėlės kūrėjas leidžia funkciją įjungti, tačiau už vietinių kelių eismo taisyklių laikymąsi atsako pats vairuotojas.

Prieš ilgesnę kelionę verta padaryti tai, kam prireiks vos kelių minučių: patikrinti šalių, per kurias važiuosite, taisykles ir peržiūrėti navigacijos nustatymus. Nes situacija, kai važiuojate leistinu greičiu, o nemalonumų sulaukiate ne už greičio viršijimą, bet už telefono ekrane veikusį perspėjimą apie radarą, daugeliui vairuotojų gali būti labai netikėta.