„Volkswagen“ grupėje bręsta didysis modelių valymas: nuo rinkos gali dingti net gerai pažįstami vardai

„Audi“ ir „Porsche“ taip pat gali netekti dalies modelių

Portfelio mažinimas, panašu, neapsiribos masiniais prekės ženklais. „Audi“ atveju daugiausia klausimų kelia nišiniai kėbulo tipai, ypač kupė stiliaus visureigiai. Minima, kad „Audi Q5 Sportback“ ir elektrinis „Audi Q6 e-tron Sportback“ gali neturėti tiesioginių įpėdinių, nors dabartiniai modeliai dar kurį laiką bus parduodami.

Tai nestebina. Kupė tipo krosoveriai atrodo sportiškiau, bet dažnai yra brangesni, mažiau praktiški ir orientuoti į siauresnį pirkėjų ratą. Kai rinka auga ir pinigų daug, tokie modeliai padeda užpildyti nišas. Kai prasideda sąnaudų karpymas, pirmiausia klausiama, ar tikrai reikia dviejų panašių automobilių – vieno praktiško, kito stilingesnio.

Tuo pat metu „Audi“ neketina tiesiog mažėti. Vietoje kai kurių modelių gali atsirasti kiti, strategiškai svarbesni automobiliai, pavyzdžiui, didelis Q9 visureigis ar naujas elektrinis miesto modelis. Tai reiškia, kad kalbama ne apie pasitraukimą, o apie prioritetų perkėlimą ten, kur matoma didesnė grąža.

Dar jautresnė tema – „Porsche“. Šis prekės ženklas turi lojalią gerbėjų bazę, todėl bet kokia kalba apie modelių atsisakymą iškart sukelia emocijų. Vis dėlto minima, kad net elektriniam „Taycan“ gali grėsti ateitis be tiesioginio įpėdinio po dabartinės kartos. Tai skambėtų netikėtai, nes „Taycan“ tapo vienu ryškiausių elektrinių sportiškų sedanų rinkoje.

Klausimų kelia ir „Cayenne Coupe“ ateitis. Kaip ir „Audi“ atveju, kupė tipo visureigis gali būti laikomas papildoma, bet nebūtinai būtina versija. Jei koncernas rimtai mažina dubliavimą, tokie modeliai natūraliai patenka į rizikos zoną.

Bene skaudžiausias klausimas entuziastams – „Porsche 718“ šeimos benzininės versijos. Anksčiau buvo kalbama apie galimybę išlaikyti arba grąžinti vidaus degimo variklius aukštesnėse „Boxster“ ir „Cayman“ versijose, tačiau dabar pranešama, kad šie planai gali būti peržiūrėti. Jei taip nutiktų, 718 linija ateityje galėtų tapti tik elektrinė.

„Porsche“ daugiau aiškumo turėtų pateikti per savo kapitalo rinkų dieną, kai bus pristatyta platesnė strategija. Tuomet turėtų paaiškėti, kaip prekės ženklas derins sportinių automobilių paveldą, elektrifikaciją ir naujus visureigius, kurie šiandien sudaro didelę jo pelno dalį.

Prabangūs ženklai greičiausiai išsisuks lengviau

Įdomu tai, kad „Lamborghini“ ir „Bentley“ galimų mažinimų kontekste minimi kur kas rečiau. Priežastis gana paprasta – jų modelių linijos ir taip mažos, o pelno maržos didelės. Tokiems gamintojams nereikia parduoti milijonų automobilių, kad modelis būtų prasmingas. Vienas sėkmingas brangus visureigis ar superautomobilis gali uždirbti daugiau nei keli masiniai modeliai su mažomis maržomis.

Be to, prabangūs prekės ženklai jau patys koreguoja savo elektrifikacijos planus. „Lamborghini“ atidėjo pirmojo elektromobilio debiutą, o „Bentley“ nukėlė visiško perėjimo prie elektromobilių terminus. Tai rodo, kad net aukščiausios klasės pirkėjai neskuba pereiti prie vien elektrinių modelių taip greitai, kaip prieš kelerius metus tikėjosi gamintojai.

„Bugatti“ šiame kontekste stovi atskirai, nes prekės ženklas jau nebėra tiesiogiai valdomas taip, kaip anksčiau, ir veikia per „Bugatti Rimac“ struktūrą. Todėl jo ateitis mažiau siejama su platesniu „Volkswagen“ grupės modelių valymu.

Vis dėlto bendra kryptis aiški visai industrijai. Automobilių gamintojai po ilgo plėtimosi laikotarpio pradeda trauktis į aiškesnes, pelningesnes teritorijas. Dešimtmečius buvo kuriama vis daugiau nišų: mažas krosoveris, didesnis krosoveris, kupė krosoveris, sportiška versija, elektrinė versija, prabangi versija. Dabar ateina metas klausti, kiek iš tų nišų iš tikrųjų reikia.

Ką tai reikš pirkėjams?

Pirkėjams toks modelių mažinimas gali turėti dvejopą poveikį. Viena vertus, pasirinkimas gali tapti paprastesnis. Mažiau komplektacijų, mažiau variklių, mažiau painių versijų – lengviau suprasti, ką perki. Gamintojui tai reiškia mažesnes išlaidas, o teoriškai dalis sutaupymo galėtų padėti išlaikyti konkurencingesnes kainas.

Kita vertus, dalis žmonių gali tiesiog neberasti automobilio, kuris anksčiau jiems tiko. Maži hečbekai, sedanai, nišinės kėbulo versijos ar sportiški modeliai pamažu nyksta, nes rinka krypsta į didesnius, brangesnius ir dažnai elektrifikuotus automobilius. Tai ypač skaudu pirkėjams, kurie nenori visureigio ir nenori mokėti už funkcijas, kurių jiems nereikia.

Naudotų automobilių rinkoje kai kurie modeliai gali tapti patrauklesni vien dėl to, kad naujų įpėdinių nebebus. Jei „Jetta“, „Fabia“, „Taycan“ ar kiti minimi modeliai iš tiesų būtų nutraukti, gerai išlaikyti egzemplioriai ateityje galėtų sulaukti didesnio dėmesio. Žinoma, tai nereiškia automatinio vertės šuolio, bet reti ar nebetęsiami modeliai dažnai įgauna kitokį statusą.

Svarbiausia tai, kad „Volkswagen“ grupės planai atspindi ne vien vienos bendrovės krizę ar pertvarką. Tai platesnis automobilių pramonės lūžis. Gamintojai nebegali sau leisti kurti visko visiems. Elektrifikacija, programinė įranga, saugumo sistemos ir reguliavimas suvalgė per daug pinigų, kad kiekviena niša turėtų po atskirą modelį.

Todėl artimiausiais metais automobilių salonuose gali būti mažiau vardų, bet daugiau strateginių pasirinkimų. Gamintojai bandys parduoti mažiau skirtingų modelių, bet daugiau tų, kurie neša didžiausią pelną. O pirkėjams teks priprasti prie naujos realybės: automobilis, kurį jie pažinojo daugelį metų, gali dingti ne todėl, kad buvo blogas, o todėl, kad šiuolaikinėje rinkoje jam tiesiog nebeliko pakankamai vietos.