Žiemą vos užvedę automobilį įjungiate šildymą iki maksimumo? Vairuotojai nežino, kas tuo metu vyksta su varikliu

Lauke spaudžia šaltis, automobilio langai apšalę, o salone taip šalta, kad net vairą nemalonu liesti. Vos užvedę variklį daugelis vairuotojų iš karto nustato aukščiausią šildymo temperatūrą ir maksimalų ventiliatoriaus greitį, tikėdamiesi kuo greičiau sušildyti automobilį. Tačiau ar kada susimąstėte, kas tuo metu vyksta po variklio dangčiu? Ar toks įprotis gali pakenkti šaltam varikliui, o gal tiesiog be reikalo eikvoja degalus?

Automobilių specialistai paaiškina, kad šioje situacijoje vairuotojai dažnai painioja du skirtingus dalykus – variklio šildymą ir salono šildymą. Vienas įprotis iš tiesų gali būti nepalankus automobilio techninei būklei, o kitas dažniausiai yra visiškai saugus. Tačiau netinkamai naudojama šildymo sistema gali gerokai pailginti laiką, per kurį salone pagaliau pasidarys šilta.

Šildymą galite įjungti iš karto, tačiau yra viena svarbi detalė

Daugelyje benzininių ir dyzelinių automobilių salono šildymas veikia naudodamas variklio aušinimo skysčio šilumą. Kai variklis įkaista, karštas aušinimo skystis teka per nedidelį šildymo radiatorių, o ventiliatorius pro jį pučia orą į saloną. Taip šiluma iš variklio perduodama keleiviams.

Tačiau ką tik užvesto automobilio variklis dar šaltas. Aušinimo skystis taip pat nespėjo įšilti, todėl net ir nustačius aukščiausią temperatūrą sistema iš pradžių negali tiekti pakankamai šilto oro.

Būtent todėl kartais nutinka keistas dalykas: vairuotojas įjungia ventiliatorių visu pajėgumu, tačiau iš ortakių pučia nemalonus šaltas oras. Kuo stipriau ventiliatorius sukasi, tuo daugiau šio oro patenka į saloną.

Ar tai kenkia varikliui? Paprastai ne. Maksimalios temperatūros nustatymas savaime variklio negadina. Tiesa, šildymo radiatorius gali paimti dalį šilumos iš aušinimo sistemos ir tam tikromis sąlygomis šiek tiek sulėtinti variklio įšilimą, tačiau tai nėra priežastis baimintis gedimo.

Kai kurie šiuolaikiniai automobiliai turi papildomus elektrinius salono šildytuvus, todėl šiltas oras gali pradėti pūsti dar neįšilus varikliui. Tokiais atvejais šildymo sistemos veikimas gali skirtis nuo senesnių automobilių.

Vokiečių bandymas parodė: keturios minutės stovėjimo beveik nieko neduoda

Visai kita situacija, kai vairuotojas užveda automobilį ir palieka jį stovėti penkias, dešimt ar net penkiolika minučių, manydamas, kad taip apsaugo variklį nuo dėvėjimosi.

Vokietijos automobilių klubas ADAC atliko bandymą, kuris atskleidė, kaip lėtai automobilis šyla dirbdamas tuščiąja eiga. Esant maždaug 10 laipsnių šalčiui, po keturių minučių variklio alyvos temperatūra vis dar siekė vos apie 7 laipsnius šalčio. Tuo metu į saloną tiekiamas oras buvo sušilęs tik iki maždaug 13 laipsnių, o variklis jau buvo sunaudojęs apie 0,1 litro degalų.

Tai reiškia, kad automobilis sudegino degalų, tačiau nei variklis, nei salonas dar nebuvo tinkamai įšilę.

Šiuolaikiniai varikliai su elektroninėmis degalų įpurškimo sistemomis suprojektuoti taip, kad galėtų pradėti važiuoti netrukus po užvedimo. Variklio alyva pradeda cirkuliuoti iš karto, o važiuojant nedidele apkrova variklis įprastai šyla greičiau nei stovėdamas.

Tačiau pirmuosius kilometrus būtina važiuoti ramiai. Kol alyva ir kiti komponentai šalti, nereikėtų staigiai greitėti, stipriai spausti akceleratoriaus ar kelti variklio apsukų. Universalios apsukų ribos visiems automobiliams nėra – geriausia vadovautis gamintojo instrukcija.

Ilgas šalto variklio darbas tuščiąja eiga ne tik eikvoja degalus, bet ir gali ilginti nepalankias variklio darbo sąlygas. Ypač dažnai taip šildant automobilį šaltuoju metų laiku didėja bereikalingų sąnaudų ir išmetamųjų teršalų kiekis.

Apšalę langai keičia visas taisykles – čia šildymo taupyti nereikia

Nors didžiausias ventiliatoriaus greitis šaltame automobilyje ne visada padeda greičiau sušilti, yra situacija, kai jį įjungti būtina. Tai apšalęs arba stipriai aprasojęs priekinis stiklas.

Jeigu matomumas prastas, saugumas tampa svarbesnis už variklio įšilimo greitį ar degalų taupymą. Tokiu atveju reikėtų įjungti priekinio stiklo atitirpinimo režimą, nustatyti aukštą temperatūrą ir pagal automobilio instrukciją pasirinkti tinkamą ventiliatoriaus greitį.

Daugelis vairuotojų žiemą daro ir kitą klaidą – visiškai išjungia oro kondicionierių, manydami, kad jis skirtas tik vasarai. Iš tiesų oro kondicionavimo sistema gali padėti sausinti į saloną tiekiamą orą, todėl langai greičiau nustoja rasoti.

Neatsitiktinai daugelyje šiuolaikinių automobilių įjungus priekinio stiklo atitirpinimo funkciją oro kondicionierius aktyvuojamas automatiškai. Tiesa, esant labai žemai temperatūrai kompresorius gali neveikti dėl sistemos apsaugos, tačiau pats automatinis režimas vis tiek parenka tinkamesnį oro paskirstymą.

Taip pat svarbu išjungti ilgalaikę salono oro recirkuliaciją, nes ji gali sulaikyti drėgmę automobilio viduje. Jei keleiviai į saloną atsineša sniego ant batų, drėgni kilimėliai irgi prisideda prie nuolatinio langų rasojimo.

Todėl žiemą verta naudoti guminius kilimėlius, reguliariai pašalinti susikaupusį vandenį ir pasirūpinti, kad salono oro filtras nebūtų užsikimšęs.

Elektromobilių savininkams galioja kitokia taisyklė

Elektromobiliuose salono šildymo sistema veikia kitaip. Kadangi nėra įprasto vidaus degimo variklio, kuris išskirtų didelį kiekį perteklinės šilumos, salonui šildyti naudojama elektros energija iš akumuliatoriaus. Priklausomai nuo automobilio konstrukcijos, tai gali būti elektrinis šildytuvas arba šilumos siurblys.

Dėl to stiprus salono šildymas žiemą gali pastebimai sumažinti nuvažiuojamą atstumą. Amerikos automobilių asociacijos AAA atliktuose bandymuose, esant maždaug 7 laipsnių šalčiui ir naudojant salono šildymą, bandytų elektromobilių nuvažiuojamas atstumas vidutiniškai sumažėjo apie 41 procentą, palyginti su palankiomis temperatūros sąlygomis.

Vis dėlto šis skaičius nėra vienodas visiems elektromobiliams. Naujesni modeliai su efektyviais šilumos siurbliais gali sunaudoti mažiau energijos salono šildymui, o realus poveikis priklauso nuo lauko temperatūros, važiavimo sąlygų ir kitų veiksnių.

Praktiškas sprendimas elektromobilių savininkams – pašildyti saloną, kol automobilis dar prijungtas prie įkrovimo stotelės. Taip dalį reikalingos energijos galima gauti iš elektros tinklo ir išsaugoti daugiau akumuliatoriaus energijos kelionei.

Taigi ką daryti šaltą rytą? Užveskite automobilį, pasirūpinkite švariais langais, prisisekite saugos diržą ir, kai matomumas bus geras, pradėkite važiuoti ramiai. Salono šildymą galima įjungti iš karto – tai savaime nekenkia varikliui. Tačiau jei langai švarūs, o variklis dar šaltas, maksimalus ventiliatoriaus greitis dažnai tik pučia daugiau šalto oro.

Didžiausia klaida žiemą yra ne iš karto įjungtas šildymas, o įsitikinimas, kad automobilis privalo ilgai stovėti užvestu varikliu. Daugeliui šiuolaikinių automobilių toks įprotis neduoda apčiuopiamos naudos, eikvoja degalus ir be reikalo ilgina įšilimo laiką.