Mokslininkai skelbia pavojų: „El Ninjo“ įgauna milžinišką jėgą – ar Lietuvai gresia temperatūros rekordai ir orų chaosas?

Pasaulio klimato sistemoje vyksta procesas, kurio mastas kelia vis didesnį mokslininkų nerimą. Ramiajame vandenyne stiprėja „El Ninjo“ (El Niño) – vienas galingiausių gamtinių reiškinių, galinčių pakeisti orus didžiulėje planetos dalyje. Naujausios prognozės rodo, kad 2026–2027 metų laikotarpiu šis reiškinys gali tapti išskirtinai stiprus. Jo poveikis gali neapsiriboti tolimais žemynais – pasekmes per pasaulines rinkas ir klimato svyravimus gali pajusti ir Europa, įskaitant Lietuvą.

Didžiausią nerimą kelia tai, kad „El Ninjo“ stiprėja jau gerokai įšilusiame pasaulyje. Mokslininkai įspėja apie pavojingas karščio bangas, sausras, liūtis ir didėjantį spaudimą maisto gamybai. Tačiau Lietuvos gyventojams svarbiausias klausimas kitas: ar šis reiškinys pakeis artėjančią žiemą ir ar 2027 metais sulauksime dar ekstremalesnių orų?

Naujausi duomenys kelia nerimą: stiprus „El Ninjo“ gali išsilaikyti iki 2027 metų pavasario

Spalio 8 dieną JAV Nacionalinės vandenynų ir atmosferos administracijos (NOAA) Klimato prognozių centras paskelbė naują vertinimą. Jame nurodoma, kad „El Ninjo“ toliau stiprėja, o tikimybė, jog 2027 metų sausio–kovo laikotarpiu reiškinys vis dar bus stiprus arba labai stiprus, viršija 83 procentus.

Ramiojo vandenyno Niño 3.4 regione, pagal kurį vertinamas reiškinio intensyvumas, vandens paviršiaus temperatūros nuokrypis jau pasiekė maždaug +2,1 °C. Kai kuriose rytinės pusiaujo Ramiojo vandenyno dalyse temperatūra įprastą lygį viršijo daugiau kaip keturiais laipsniais.

Šis reiškinys atsiranda, kai centrinėje ir rytinėje tropinio Ramiojo vandenyno dalyse vanduo tampa neįprastai šiltas. Dėl to keičiasi atmosferos cirkuliacija, kritulių pasiskirstymas ir oro masių judėjimas. Vienur prasideda užsitęsusios sausros, kitur iškrinta neįprastai daug lietaus.

Svarbu tai, kad „El Ninjo“ nėra audra, kuri fiziškai keliauja iš Ramiojo vandenyno į Lietuvą. Tai didelio masto vandenyno ir atmosferos sąveikos reiškinys, kurio poveikis gali išplisti per pasaulinę atmosferos cirkuliaciją.

Europa jau patyrė karščio rekordus – tai, ką užfiksavo mokslininkai, iškalbinga

2026 metų vasara Vakarų Europai buvo išskirtinė. Europos Sąjungos klimato stebėsenos tarnybos „Copernicus“ duomenimis, birželio ir liepos mėnesių vidutinė temperatūra šiame regione pasiekė 21,62 °C – net 2,79 laipsnio viršijo 1991–2020 metų vidurkį.

Tai buvo karščiausias birželio ir liepos laikotarpis Vakarų Europoje per visą turimų stebėjimų istoriją. Ankstesnis rekordas, pasiektas 2022 metais, viršytas beveik 0,9 laipsnio. Karščius lydėjo sausros, kurios sudarė palankias sąlygas miškų gaisrams.

Dar vienas nerimą keliantis rodiklis – vandenynų temperatūra. Liepą pasaulio vandenynų paviršiaus temperatūra, neįskaitant poliarinių sričių, pasiekė aukščiausią kada nors užfiksuotą šio mėnesio reikšmę – 20,96 °C.

Vis dėlto šių Europos rekordų negalima automatiškai priskirti vien „El Ninjo“. Didelę reikšmę turėjo užsitęsusios aukšto slėgio sritys, sausas dirvožemis ir ilgalaikis klimato atšilimas. Šiltėjantis klimatas didina ekstremalaus karščio riziką, o stiprus „El Ninjo“ tam tikruose regionuose gali šį poveikį papildomai sustiprinti.

„El Ninjo“ įgauna milžinišką jėgą

Ką tai reiškia Lietuvai: ar laukia neįprasta žiema ir karšta 2027 metų vasara?

Lietuvoje „El Ninjo“ poveikis nėra toks tiesioginis kaip Ramiojo vandenyno regione. Mūsų žiemos ir vasaros orus daug stipriau lemia Atlanto ciklonai, atmosferos slėgio pasiskirstymas Europoje, Šiaurės Atlanto osciliacija ir oro masių judėjimas.

Vis dėlto pasaulinės klimato sistemos pokyčiai gali paveikti ir Europos atmosferos cirkuliaciją. Mokslininkai tiria, kaip stiprūs „El Ninjo“ įvykiai keičia atmosferos srautines sroves ir žiemos orų režimus Šiaurės pusrutulyje. Kai kuriais atvejais tai gali turėti įtakos ir Europos žiemos temperatūros bei kritulių pasiskirstymui.

Tačiau kol kas nėra mokslinio pagrindo tvirtinti, kad būtent dėl šio „El Ninjo“ Lietuvoje neišvengiamai sulauksime 35 laipsnių karščio, rekordinių liūčių ar ypatingai šaltos žiemos. Tokios konkrečios prognozės būtų pernelyg ankstyvos.

Lietuvai aktuali kita tendencija – ilgalaikis klimato šiltėjimas. Šylant klimatui didėja intensyvių karščio bangų tikimybė, keičiasi kritulių pobūdis, o šiltuoju metų laiku gali stiprėti sausrų ir liūčių kontrastai. Tačiau vienas „El Ninjo“ įvykis neleidžia tiksliai nustatyti, kada ir kur šie reiškiniai pasireikš.

Todėl gyventojams ir ūkininkams svarbiau stebėti Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos sezonines prognozes bei trumpesnio laikotarpio perspėjimus, o ne vien pasaulinio klimato reiškinio stiprumą.

Pavojus slypi ne tik oruose: pasekmės gali pasiekti ir parduotuvių lentynas

Stiprus „El Ninjo“ gali paveikti pasaulio žemės ūkį, nes kai kuriuose regionuose keičiasi lietaus sezonų intensyvumas ir trukmė. Sausros ar potvyniai gali sumažinti derlių, apsunkinti žaliavų tiekimą ir padidinti kainų svyravimus tarptautinėse rinkose.

Lietuvai tai aktualu todėl, kad nemaža dalis kasdien vartojamų produktų atkeliauja iš kitų pasaulio regionų. Kavos, kakavos, ryžių, vaisių ir kitų žaliavų kainos priklauso nuo derliaus, transportavimo sąlygų, atsargų bei pasaulinės paklausos.

Jeigu stiprus „El Ninjo“ pakenktų derliui svarbiose gamybos šalyse, tai galėtų prisidėti prie kainų didėjimo. Tačiau prognozuoti konkrečius kainų šuolius Lietuvos parduotuvėse dabar būtų nepagrįsta – galutinę kainą lemia gerokai daugiau veiksnių.

Dar didesnį susirūpinimą kelia galimos pasekmės žmonių sveikatai. Rugsėjo 23 dieną „The Guardian“ paskelbė mokslininkų preliminarius skaičiavimus, pagal kuriuos papildomas su „El Ninjo“ susijęs karštis nuo 2026 metų birželio iki 2027 metų vasario pasaulyje galėtų prisidėti prie daugiau kaip 450 tūkstančių papildomų mirčių.

Tai nėra jau užfiksuotų mirčių skaičius ar patvirtinta ateities baigtis. Tai modeliu pagrįsta rizikos prognozė, o tyrimas jo paskelbimo metu dar nebuvo praėjęs galutinio mokslinio recenzavimo.

Londono imperatoriškojo koledžo klimatologė Friederike Otto atkreipė dėmesį į esminę problemą: dabartinis „El Ninjo“ vyksta pasaulyje, kuris dėl žmogaus veiklos jau yra gerokai šiltesnis. Todėl kai kuriuose regionuose ekstremalūs karščiai gali pasiekti anksčiau nepatirtą lygį.

Artimiausi mėnesiai parodys, kiek sustiprės dabartinis „El Ninjo“ ir kaip ilgai išsilaikys jo poveikis. NOAA eksperimentiniai modeliai rodo, kad reiškinys gali pradėti silpnėti žiemą, tačiau jo pasekmės kai kuriuose regionuose gali būti juntamos ir vėliau.

Lietuvai tai dar nėra nei rekordinės žiemos, nei katastrofiškos vasaros prognozė. Tačiau pasaulyje jau fiksuojami neįprasti klimato rodikliai, o stiprus „El Ninjo“ gali dar labiau padidinti ekstremalių reiškinių riziką. Ar tai virs naujais rekordais mūsų šalyje, paaiškės tik tikslėjant regioninėms prognozėms.