Kai pasaulis gyvena nuolatinės įtampos režimu, senųjų pranašų tekstai sugrįžta į viešąją erdvę su nauja jėga. XVI amžiaus mistikas Nostradamas ir šiemet tampa interpretacijų epicentru. Jo ketureiliuose įžvelgiamos užuominos apie karą, technologijas, katastrofas ir dramatiškus įvykius Europoje.
Prancūzų astrologas ir gydytojas Michelis de Nostredame, geriau žinomas kaip Nostradamas, jau kelis šimtmečius išlieka viena paslaptingiausių figūrų Vakarų kultūroje. Jo 1555 metais publikuotas veikalas „Pranašystės“, sudarytas iš 942 katrenų, iki šiol maitina tiek smalsuolių, tiek nerimo ieškančių interpretatorių vaizduotę.
2026-ieji – ne išimtis. Nostradamo tekstų tyrinėtojai tvirtina, kad kai kurios eilutės neva itin tiksliai rezonuoja su šiandienos geopolitiniu ir socialiniu fonu. Skeptikai atšauna: būtent dėl miglotos kalbos šie tekstai gali būti „pritaikyti“ beveik bet kokiam įvykiui.
Septyni didžiojo karo mėnesiai
Vienas dažniausiai cituojamų fragmentų mini „septynis didžiojo karo mėnesius“ ir žmones, mirštančius nuo žiaurumų. Tokios eilutės neišvengiamai siejamos su tebevykstančiais kariniais konfliktais, pirmiausia – Rusijos karu prieš Ukrainą.
Interpretatoriai teigia, kad Nostradamo kalboje „didysis karas“ gali reikšti ne tik globalų konfliktą, bet ir regioninę eskalaciją, kuri savo pasekmėmis prilygtų platesnio masto krizei. Vis dėlto patys katrenai nepateikia konkrečių datų ar aiškios geografinės nuorodos, todėl erdvės spėlionėms lieka daugiau nei pakankamai.
Pranašui priskiriama ir kita garsiai aptarinėjama frazė apie nelaimes „dviejuose miestuose“. Ši eilutė retrospektyviai buvo susieta su Hirosimos ir Nagasakio bombardavimais, nors istorikai primena, kad tokios interpretacijos atsirado jau po įvykių.
Didžiulis bičių spiečius
Dar viena keistai skambanti užuomina kalba apie „didžiulį bičių spiečių, pakylantį iš naktinės pasalos“. Šiuolaikinėje realybėje ši metafora dažnai siejama ne su vabzdžiais, o su technologijomis.
Bičių spiečius, kai kurių komentatorių nuomone, gali simbolizuoti dronų atakas, autonomines sistemas ar koordinuotą technologinį smūgį. Tokios interpretacijos ypač sustiprėjo karo Ukrainoje kontekste, kur bepiločiai aparatai tapo kasdieniu reiškiniu.
Tačiau reikia pripažinti: Nostradamo tekstuose „bitės“ gali reikšti bet ką – nuo kariuomenės iki politinių judėjimų ar net finansinių krizių. Dviprasmybė čia – taisyklė, o ne išimtis.
Žvaibas, ištinkantis „didį žmogų“
Viename katrene minima, kad „didis žmogus bus ištiktas žaibo dienos metu“. Ši frazė tradiciškai interpretuojama kaip užuomina į staigų, dramatišką įvykį, susijusį su aukšto rango asmeniu.
Tai gali būti suvokiama tiesiogine prasme – nelaimingas atsitikimas – arba metaforiškai: politinis žlugimas, reputacijos griūtis, netikėta mirtis ar skandalas. Tokios eilutės ypač patrauklios žiniasklaidai, nes leidžia jas sieti su bet kuriuo žinomu lyderiu ar garsenybe.
Vis dėlto aiškios identifikacijos Nostradamas nepateikia. „Didis žmogus“ lieka abstrakti figūra, į kurią galima „įrašyti“ beveik bet kurį vardą.
Kraujas Šveicarijoje
Bene niūriausiai skamba pranašystė, kurioje minimas Ticino regionas ir „kraujas“. Vaizdingas aprašymas interpretuojamas kaip galimos tragedijos, smurto bangos ar katastrofos ženklas.
Kraujas Nostradamo kalboje nebūtinai reiškia karinį konfliktą. Tai gali būti epidemijos, teroro aktų, vidaus neramumų ar stichinių nelaimių metafora. Tokia simbolika atspindi laikmetį, kuriame gyveno pats pranašas – marų, religinių karų ir politinių perversmų epochą.
Kodėl Nostradamas vis dar „veikia“
Nostradamo tekstai parašyti viduriniąja prancūzų kalba, gausiai prisodrinta lotyniškų, simbolinių ir sąmoningai dviprasmiškų konstrukcijų. Per šimtmečius rankraščiai buvo perrašinėjami, verčiami, redaguojami, todėl originalios prasmės rekonstrukcija tapo beveik neįmanoma.
Būtent ši migla ir užtikrina pranašysčių „ilgaamžiškumą“. Neapibrėžtos frazės leidžia kiekvienai kartai jose pamatyti savo baimes: karus, technologijas, pandemijas ar politines krizes.
2026-aisiais situacija nesiskiria. Įtemptas geopolitinis fonas, saugumo iššūkiai ir informacinio triukšmo perteklius sudaro idealias sąlygas senoms pranašystėms vėl tapti aktualioms. Nostradamas ir toliau išlieka ne tiek ateities pranašas, kiek mūsų laikmečio nerimo veidrodis.
Astrologija, taro kortos, numerologija ir panašios praktikos nėra mokslinės disciplinos. Jos remiasi senovės tradicijomis ir įsitikinimais, neturinčiais mokslinio pagrindo ar objektyvių įrodymų. Šios praktikos nėra pripažįstamos akademiniuose sluoksniuose, o tokia informacija dažniausiai yra pramoginio pobūdžio. Sprendimus, susijusius su sveikata ar psichologija, patartina priimti konsultuojantis su kvalifikuotais specialistais.
