20 metų dulkėję PS2 žaidimai šiandien verti šimtų ar net tūkstančių: patikrinkite senas dėžes

Sena juoda plastikinė dėžutė, subraižytas diskas ir instrukcijų knygelė, kurios daugelis net neatsiversdavo. Prieš dvidešimt metų tokie „PlayStation 2“ žaidimai gulėjo beveik kiekvieno paauglio kambaryje. Vėliau jie buvo sukrauti į dėžes, išnešti į sandėliukus, palėpes ar rūsius ir paprasčiausiai pamiršti.

Dauguma jų ir šiandien kainuoja vos kelis ar keliolika eurų. Tačiau tarp įprastų futbolo, lenktynių ir veiksmo žaidimų gali slėptis leidinių, už kuriuos kolekcininkai pasirengę sumokėti kelis šimtus, o išskirtiniais atvejais – ir daugiau nei tūkstantį eurų.

Todėl prieš išmetant seną PS2 kolekciją ar parduodant visą dėžę už simbolinę kainą verta atidžiai perskaityti pavadinimus. Ypač tuos, kurie atrodo mažai žinomi, keisti arba kurių viršeliuose vyrauja niūrūs japoniško siaubo motyvai.

PS2 jau perkopė 25 metus, tačiau jos žaidimų rinka tik įsibėgėja

„PlayStation 2“ Japonijoje pasirodė 2000 m. kovo 4 d., Šiaurės Amerikoje – spalio 26 d., o Europoje – lapkričio 24 d. Vadinasi, europietiška konsolės versija 25-metį minėjo 2025 m. lapkritį. „Sony“ skelbia, kad visame pasaulyje buvo parduota apie 160 mln. PS2 konsolių, todėl ji tebėra viena sėkmingiausių žaidimų sistemų istorijoje.

Toks populiarumas reiškia, kad įprastų PS2 žaidimų buvo pagaminta milijonai. Vien tai, kad diskui dvidešimt metų, jo vertingu nepadaro.

Kolekcininkus domina visai kiti dalykai: maži tiražai, žaidimai, pasirodę konsolės gyvavimo pabaigoje, tam tikram regionui skirtos versijos ir leidiniai, kurie vėliau nebuvo perleisti šiuolaikinėms sistemoms.

Dar vienas svarbus veiksnys – nostalgija. Žmonės, kurie PS2 žaidė vaikystėje ar paauglystėje, dabar turi daugiau galimybių susigrąžinti senus mėgstamus žaidimus. Tačiau pasiūla mažėja: diskai braižosi, dėžutės lūžta, instrukcijos pasimeta, o dalis kolekcijų tiesiog atsiduria šiukšliadėžėse.

Brangiausi dažnai būna ne populiariausi, o keisčiausi žaidimai

Galima būtų manyti, kad daugiausia kainuoja „Grand Theft Auto“, „Gran Turismo“, „Tekken“ ar „FIFA“ serijų žaidimai. Tačiau daugumos jų tiražai buvo tokie dideli, kad naudotų kopijų rinkoje iki šiol netrūksta.

Kur kas vertingesni tapo žaidimai, apie kuriuos jų pasirodymo metu daugelis net nebuvo girdėję.

Ypač išsiskiria japoniški siaubo žaidimai. Juos dažnai lydėjo vidutiniški kritikų vertinimai, nedidelės reklamos kampanijos ir ribotas platinimas. Tuo metu jų beveik niekas nepirko, o po dvidešimties metų būtent tai tapo didžiausiu jų privalumu.

„Kuon“ – PS2 diskas, galintis kainuoti daugiau nei nauja konsolė

Vienas garsiausių pavyzdžių – japonų studijos „FromSoftware“ sukurtas siaubo žaidimas „Kuon“. Šiandien studija geriausiai žinoma dėl „Dark Souls“, „Bloodborne“ ir „Elden Ring“, tačiau prieš tapdama pasauline žvaigžde ji kūrė gerokai nišinius projektus.

„Kuon“ veiksmas vyksta senovės Japoniją primenančioje aplinkoje, o pats žaidimas jungia siaubą, mistiką ir japonų folklorą. Jam pasirodžius didžiulio populiarumo nebuvo, todėl vakarietiškų kopijų rinkoje liko palyginti mažai.

2026 m. liepą kainų sekimo svetainė „PriceCharting“ pilną europietišką PAL komplektą su disku, originalia dėžute ir instrukcija vertino maždaug 585 JAV doleriais. Neatidaryta kopija buvo vertinama daugiau nei 1100 dolerių, o profesionaliai įvertintas ir užantspauduotas egzempliorius – daugiau nei 2000 dolerių.

Tai nereiškia, kad kiekvienas „Kuon“ diskas automatiškai bus parduotas už tokią sumą. Kaina priklauso nuo kalbos, regiono, būklės ir realios pirkėjų paklausos. Tačiau tai neabejotinai vienas tų pavadinimų, kurių nereikėtų įmesti į bendrą penkių eurų žaidimų dėžę.

PS2 konsolė ir žaidimaiNuotrauka: seeshooteatrepeat / Shutterstock.com

„Rule of Rose“ išgarsėjo gerokai vėliau, nei buvo išleistas

Kitas kolekcininkų medžiojamas žaidimas – „Rule of Rose“. Tai 2006 m. pasirodęs psichologinis siaubo žaidimas, kurio istorija ir slogios temos tuo metu sukėlė nemažai ginčų.

Žaidimo platinimas Europoje buvo ribotas, o Jungtinei Karalystei numatytas leidimas oficialiai taip ir nepasiekė įprastos prekybos. Dėl to ilgą laiką buvo manoma, kad angliškos PAL kopijos yra itin retos.

Situaciją vėliau pakeitė netikėtas sandėlyje likusių neatidarytų kopijų atradimas. Padidėjusi pasiūla kai kurių versijų kainas numušė, parodydama, kad kolekcinių žaidimų rinka gali būti labai nepastovi.

Vis dėlto „Rule of Rose“ išlieka brangus. 2026 m. liepą pilnas PAL komplektas buvo vertinamas maždaug 322 doleriais, neatidaryta kopija – apie 773 dolerius, o profesionaliai įvertintas naujas egzempliorius – maždaug 850 dolerių.

Svarbu patikrinti ne tik pavadinimą, bet ir leidimo regioną bei kalbą. Skirtingų šalių versijų vertė gali pastebimai skirtis.

„Haunting Ground“ – dar vienas siaubo žaidimas, kurio beveik niekas nepirko

„Capcom“ 2005 m. išleistas „Haunting Ground“ yra laikomas savotišku „Clock Tower“ serijos dvasiniu įpėdiniu. Žaidėjas turi ne kovoti su kiekvienu priešu, o nuo jo bėgti, slėptis ir pasikliauti šunimi, padedančiu išgyventi pavojingame dvare.

Žaidimas pasirodė tuo metu, kai daugelio dėmesys jau krypo į naujos kartos konsoles. Jo pardavimai nebuvo įspūdingi, tačiau vėliau „Haunting Ground“ įgijo kultinio žaidimo statusą.

Pilnas europietiškas komplektas 2026 m. liepą buvo vertinamas maždaug 216 dolerių, neatidarytas – apie 345 dolerius, o profesionaliai įvertinta nauja kopija – daugiau nei 730 dolerių. Atskiruose aukcionuose išskirtinės būklės egzemplioriai gali būti parduodami dar brangiau.

Vis dėlto nereikėtų apsigauti vien pamačius internete keturženklę skelbimo kainą. Pardavėjas gali prašyti bet kokios sumos, tačiau tai dar nereiškia, kad už ją atsiras pirkėjas.

Vėlyvieji PS2 leidimai tapo atskira retenybių kategorija

Kai 2006 m. rinkoje jau pasirodė „PlayStation 3“, senesnei PS2 konsolei skirti žaidimai dar kurį laiką buvo leidžiami. Tačiau jų tiražai dažnai būdavo mažesni, nes parduotuvės ir žaidėjai jau dairėsi į naują techniką.

Dėl šios priežasties kai kurie paskutiniaisiais PS2 metais pasirodę žaidimai dabar tapo sunkiai randami.

Vienas ryškiausių pavyzdžių – „Silent Hill: Shattered Memories“. PS2 versija Europoje pasirodė 2010 m., kai konsolei jau buvo beveik dešimt metų. Pilnas PAL komplektas 2026 m. liepą buvo vertinamas maždaug 242 doleriais, o neatidarytas – apie 362 dolerius. Atskirų pardavimų kainos svyravo dar smarkiau, priklausomai nuo šalies, leidimo ir būklės.

Būtent todėl verta atkreipti dėmesį į PS2 žaidimus, kurių išleidimo metai yra 2008, 2009, 2010 ar dar vėlesni. Jie nebūtinai bus vertingi, tačiau dalis jų buvo pagaminta gerokai mažesniais tiražais.

Vertingi gali būti ir žaidimai, kurie anuomet buvo nuvertinti

„God Hand“ šiandien laikomas kultiniu veiksmo žaidimu, nors pasirodymo metu sulaukė labai prieštaringų vertinimų. Laikui bėgant žaidėjai iš naujo įvertino neįprastą kovos sistemą, humorą ir didelį sudėtingumą.

2026 m. liepą pilnas europietiškas „God Hand“ komplektas buvo vertinamas maždaug 136 doleriais, o neatidaryta kopija – apie 325 dolerius.

Netikėtas pavyzdys yra ir pagal Neilo Gaimano istoriją sukurtas „Coraline“. Iš pirmo žvilgsnio tai atrodo kaip paprastas vaikams skirtas licencinis žaidimas, kokių PS2 laikais buvo daugybė. Tačiau PAL kopijų pasiūla nėra didelė: pilnas komplektas buvo vertinamas maždaug 118 dolerių, o naujas – daugiau nei 230 dolerių.

Tai primena svarbią taisyklę: vertingiausias dėžėje nebūtinai bus geriausiai žinomas žaidimas.

PAL, NTSC ir kalba gali pakeisti kainą kelis kartus

Lietuvoje dažniausiai sutinkami europietiški PAL formato žaidimai. Tačiau internete matomos kainos gali būti skirtos amerikietiškoms NTSC-U arba japoniškoms NTSC-J kopijoms.

Tas pats žaidimas skirtinguose regionuose gali kainuoti visiškai nevienodai. Vienoje rinkoje jis galėjo būti išleistas dideliu tiražu, kitoje – vos keliomis partijomis.

Vertę gali keisti ir:

• viršelio bei instrukcijos kalba;
• konkretus leidėjas;
• disko kodas;
• įprastas ar pigesnis pakartotinis leidimas;
• reklaminė arba spaudai skirta kopija;
• papildomas diskas ar kiti dėžutėje buvę priedai.

Todėl neužtenka paieškoje įvesti vien žaidimo pavadinimą. Reikia lyginti būtent tokį patį regioną ir leidimą.

Didžiausia vertė – pilnoje, tvarkingoje dėžutėje

Kolekcininkams svarbu ne tik tai, ar žaidimas veikia. Jie vertina visą komplektą.

Brangiausiai paprastai parduodamos kopijos, turinčios originalų diską, nesulaužytą dėžutę, viršelį, instrukcijų knygelę ir kitus kartu pridėtus lapelius. Dar daugiau gali kainuoti neatidaryti žaidimai su originalia gamykline plėvele.

Net instrukcija kartais sudaro nemažą visos kainos dalį. Pavyzdžiui, „Kuon“ PAL instrukcijos orientacinė vertė 2026 m. liepą siekė daugiau nei 140 dolerių.

Prieš parduodant nereikėtų disko agresyviai poliruoti buitinėmis priemonėmis, keisti originalios dėžutės atsitiktine nauja dėžute ar nuplėšti ant jos esančių senų lipdukų. Neapgalvotas „atnaujinimas“ kartais sumažina kolekcinę vertę.

Skelbimo kaina dar nėra tikroji žaidimo vertė

Internete nesunku rasti skelbimų, kuriuose už seną žaidimą prašoma kelių tūkstančių. Tačiau skelbimas gali kabėti mėnesius ir niekada nesulaukti pirkėjo.

Tikresnį rinkos vaizdą parodo jau įvykę pardavimai. „PriceCharting“ savo vertinimus skaičiuoja pagal užbaigtus sandorius, kuriuose pardavėjas ir pirkėjas iš tiesų susitarė dėl kainos, o ne pagal neparduotų skelbimų sumas.

Tikrinant savo kolekciją verta:

1. tiksliai nustatyti žaidimo pavadinimą ir regioną;
2. įvertinti, ar yra dėžutė bei instrukcija;
3. ieškoti užbaigtų, o ne aktyvių pardavimų;
4. palyginti kelis panašios būklės egzempliorius;
5. įsitikinti, kad diskas yra originalus, o ne vėliau pagaminta kopija.

Lietuvoje galima pradėti nuo vietinių skelbimų portalų ir kolekcininkų grupių, tačiau itin retų žaidimų realią tarptautinę vertę dažniausiai lengviau įvertinti pagal didesnių užsienio platformų užbaigtus sandorius.

Ne kiekviena sena dėžė slepia lobį, bet patikrinti verta

Didžioji dalis PS2 žaidimų staiga nepraturtins. Itin populiarūs sporto, lenktynių ir masiškai leisti veiksmo žaidimai dažniausiai kainuoja nedaug.

Tačiau viena keista, vaikystėje beveik nežaista kopija gali būti vertingesnė už visą likusią kolekciją.

Ypatingą dėmesį verta skirti japoniškiems siaubo žaidimams, mažai žinomiems vaidmenų žaidimams, vėlyviesiems PS2 leidimams ir kopijoms, kurios vis dar turi originalią dėžutę bei instrukciją.

Todėl prieš išnešant senus žaidimus į sendaikčių turgų ar parduodant visą kolekciją už keliasdešimt eurų verta bent kartą peržiūrėti kiekvieną pavadinimą.

Gali būti, kad rūsyje dulkes renka ne bevertis senas diskas, o vienas geidžiamiausių PS2 kolekcininkų radinių.