Kol daugumos vorų gyvenimas trunka vos kelerius metus, Vakarų Australijoje užfiksuotas atvejis, pribloškęs net patyrusius mokslininkus. „Numeris 16“ – Gaius villosus rūšies spąstų voro patelė – gyveno net 43 metus ir tapo ilgiausiai dokumentuotai gyvenusiu voru pasaulyje.
Šis rekordas nėra atsitiktinė sensacija. Tai dešimtmečius trukusio sistemingo stebėjimo rezultatas, kuris šiandien laikomas vienu ilgiausių individualaus gyvūno tyrimų natūralioje buveinėje.
Stebėjimas, trukęs daugiau nei keturis dešimtmečius
Dar 1974 metais australų arachnologė Barbara York Main pažymėjo spąstų vorų urvus Šiaurės Bungulos rezervate Vakarų Australijoje. Viename jų gyveno individas, vėliau pavadintas „Numeriu 16“.
Per daugelį metų tyrėja reguliariai grįždavo į tą pačią vietą, dokumentuodama kolonijos išlikimą. Voras visą savo gyvenimą praleido tame pačiame urve – nekeliaudamas, nekeisdamas teritorijos, gyvendamas itin sėslų gyvenimą.
Kai 2016 metais buvo aptiktas pažeistas urvas, tapo aišku: rekordininkės gyvenimas baigėsi. Vėlesnė analizė parodė, kad voras greičiausiai žuvo nuo voratinklinės vapsvos įgėlimo – natūralaus šios rūšies plėšrūno, kurio lervos vystosi šeimininko kūne.
Oficialiai patvirtintas rekordas
2018 metais Leanda Mason ir Barbara York Main paskelbė tyrimo rezultatus žurnale „Pacific Conservation Biology“. Duomenys patvirtino stulbinantį faktą – „Numeris 16“ sulaukė 43 metų.
Ankstesnis ilgaamžiškumo rekordas priklausė 28 metų tarantului, todėl Australijos atvejis ženkliai perrašė biologines prielaidas apie vorų gyvenimo trukmę.
Ilgaamžiškumo paslaptis – gyvenimo strategijoje
Mokslininkai pabrėžia, kad tokį amžių lėmė ne „stebuklinga genetika“, o specifinis gyvenimo būdas. Gaius villosus – tai spąstų vorai, kurie didžiąją gyvenimo dalį praleidžia po žeme, savo urvuose.
Patelės praktiškai niekada jų nepalieka. Jos eikvoja minimaliai energijos, išvengia daugelio plėšrūnų ir aplinkos pavojų. Mažesnis judėjimas reiškia mažesnę traumų, bado ar klimato svyravimų riziką.
Ekspertų teigimu, būtent ši sėsli strategija gali būti pagrindinis veiksnys, leidžiantis kai kurioms Australijos vorų rūšims pasiekti neįprastą amžių. Panašios adaptacijos stebimos ir Tasmanijos urvų voruose.
Kodėl šis atvejis svarbus mokslui
„Numerio 16“ istorija suteikė retą galimybę pažvelgti į natūralius senėjimo procesus bestuburių pasaulyje. Ilgalaikiai individualūs tyrimai gyvūnų karalystėje – itin reti, ypač kai kalbama apie mažus, laukinius organizmus.
Šis rekordas turi platesnę reikšmę: jis padeda geriau suprasti rūšių prisitaikymo mechanizmus, ilgaamžiškumo biologiją ir ekosistemų stabilumą.
Voras, kuris beveik pusę amžiaus praleido tame pačiame urve, tapo ne tik rekordų knygos faktu. Tai priminimas, kad net mažiausi gamtos gyventojai gali paneigti nusistovėjusias taisykles ir atverti naujus klausimus mokslui.
Šaltinis: https://www.fr.de/panorama/die-aelteste-spinne-der-welt-hiess-number-16-und-wurde-43-jahre-alt-94164735.html
