Legendinė aiškiaregė Baba Vanga, kurios vardas dešimtmečius kelia baimę ir smalsumą, esą nurodė ne tik pasaulio pabaigos scenarijų, bet ir tikslią datą, kada žmonijos istorija bus galutinai užversta. Ši pranašystė laikoma viena kraštutinių ir labiausiai diskutuojamų – nes joje kalbama ne apie krizę ar katastrofą, o apie visišką civilizacijos pabaigą.
Baba Vanga, mirusi 1996 metais, iki šiol laikoma viena paslaptingiausių XX amžiaus figūrų. Jai priskiriamos pranašystės apie didelius istorinius sukrėtimus – karus, teroro aktus, klimato pokyčius. Nors daugelio šių teiginių nepatvirtina jokie rašytiniai šaltiniai, jos vardas nuolat grįžta į viešąją erdvę, ypač kalbant apie žmonijos ateitį.
Pirmasis lūžis – Žemė tampa negyvenama
Plačiai paplitusiuose pasakojimuose teigiama, kad Baba Vanga prognozavo lemtingą etapą jau 3797 metais. Esą būtent tada Žemė taps netinkama gyventi, o žmonija bus priversta ją palikti. Tai nebūtų momentinis išnykimas, bet pradžia ilgo ir negrįžtamo proceso, kai civilizacija atsiskiria nuo savo gimtosios planetos.
Šis etapas apibūdinamas kaip egzistencinis lūžis – pasaulio, kokį jį pažįstame, pabaiga, bet dar ne galutinis taškas.
5079-ieji – „absoliuti teismo diena“
Pasak priskiriamų pranašysčių, galutinė žmonijos pabaiga turėtų įvykti 5079 metais. Ši data įvardijama kaip absoliuti – po jos nebelieka nei žmonių civilizacijos, nei tęstinumo. Įdomu tai, kad Vanga nepaliko jokio aiškaus scenarijaus, kaip tai nutiks. Nėra minimos nei konkrečios katastrofos, nei priešai, nei technologijos.
Būtent ši tyla ir kuria stipriausią efektą. Interpretacijos svyruoja nuo globalinės ekologinės griūties iki technologinio žlugimo ar net kosminės grėsmės. Kai kurie aiškinimai kalba apie tai, kad žmonija paprasčiausiai nebesugebės egzistuoti tokia forma, kokią pažįstame dabar.
Pranašystės, peržengiančios laiką
Babos Vangos vardu siejami teiginiai driekiasi tūkstančius metų į priekį. Jai priskiriamos vizijos apie Marso kolonizaciją XXII amžiuje, karą Raudonojoje planetoje 3005 metais ir žmonijos „susiliejimą su Dievu“ 4509-aisiais. Visa tai piešia ne trumpą katastrofos naratyvą, o ilgą, beveik mitologinę žmonijos trajektoriją.
Kiek tame tiesos?
Net ir patys Vangos gerbėjai pripažįsta, kad dalis pranašysčių nepasitvirtino. Ypač kalbant apie artimesnius metus – pavyzdžiui, prognozes 2025-iesiems. Tai verčia skeptikus priminti, kad dauguma šių teiginių buvo surinkti iš antrinių šaltinių, o ne iš pačios aiškiaregės užrašų.
Vis dėlto visuomenės dėmesys niekur nedingsta. Konkreti data – 5079 metai – veikia kaip stiprus simbolis: net jei niekas rimtai nelaukia pasaulio pabaigos, pati mintis apie „užprogramuotą“ žmonijos finalą kelia nerimą.
Kodėl ši pranašystė vis dar veikia
Babos Vangos pasaulio pabaigos data išlieka aktuali ne dėl tikėjimo jos tikslumu, o dėl to, ką ji atspindi. Ji rezonuoja su šiuolaikinėmis baimėmis – klimato krize, technologijų nekontroliuojamu augimu ir civilizacijos trapumu. Net jei tai tik legenda, ji primena vieną dalyką: žmonijos ateitis nėra savaime garantuota, o klausimas „kiek dar liko?“ niekada visiškai neišnyksta iš kolektyvinės sąmonės.
